Profesorius patarė, kada veiksmingiausia mesti svorį

Tyrimai parodė, kad maždaug 25 kilometrų spinduliu nuo žaibavimo vietos esantys žmonės gali patirti įvairius galvos skausmus, ypač migreninius, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Be to, teigia jis, poveikį savijautai turi ne tik žaibavimas, bet ir kiti klimato veiksniai.

 Geriausiai svoris krenta per šalčius.<br> 123rf nuotr.
 Geriausiai svoris krenta per šalčius.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 27, 2018, 6:19 AM, atnaujinta Dec 27, 2018, 6:19 AM

„Besikeičiant orams vieniems skauda sąnarius, kitiems – kažkada lūžusią vietą. Kai kuriems prasideda migrena ar be priežasties pradeda varvėti nosis. Tokių žmonių, kurie jaučia oro pasikeitimus – daug“, – tikina A. Unikauskas.

Pasak jo, meteorologijos mokslas turi šaką, vadinamą biometeorologija, kuri tyrinėja, kaip klimato pokyčiai veikia gyvuosius organizmus ir nustato oro pasikeitimo poveikį žmogaus organizmui.

Gydytojas sako, kad sąnarių skausmai nėra susiję su oro drėgme: „Kelios mokslinės teorijos aiškina, kaip sąnarių skausmas susijęs su lietingu oru. Bet, deja, tai ne lietus ir net ne drėgmė. Kai debesuota, sumažėja atmosferos slėgis.“

Pasirodo, kad įvairius simptomus gali sukelti ir kiti gamtos reiškiniai, pavyzdžiui, žaibas.

Žaibavimas susijęs su migrena ir kitais galvos skausmais. Tyrimai parodė, kad maždaug 25 kilometrų spinduliu nuo žaibavimo vietos esantys žmonės gali patirti įvairius galvos skausmus, ypač migreninius“, – teigia A. Unikauskas.

Šis reiškinys aiškinamas net keliomis teorijomis, priduria medikas: „Viena teorija aiškina tai elektromagnetinėmis bangomis, antroji, kad esant audrai į orą sukyla įvairūs pelėsiai ir kitos sporos. Jos pradeda cirkuliuoti ore.

Žmonės, kuriuos kankina migrena, yra ypač jautrūs tokiai aplinkai. Todėl kaip atsakomoji reakcija – atsiranda galvos skausmai.“

Daugelis žmonių patiria šalčio poveikį, pavyzdžiui, ima varvėti nosis. „Mūsų nosis drėkina orą ir šildo jį, kol patenka į plaučius. Kai kvėpuojame šaltu oru, kūnas turi dirbti vadinamuosius „viršvalandžius“. Todėl yra pagaminama papildomos drėgmės. O ji ir yra tos gleivės nosyje“, – paaiškina A. Unikauskas.

Pasak jo, nosies varvėjimas – normalus procesas, nes kai kūnas patiria šaltį, pats ima save šildyti – pagreitėja medžiagų apykaita. Būtent todėl, priduria A. Unikauskas, šaltieji metų laikai palankūs norintiems mesti svorį.

„Kai išeinate į šaltą orą, jūsų kūno temperatūra nukrinta. Jis vėl pradeda dirbti „viršvalandžius“ gamindamas energiją ir bandydamas sušildyti kūną – tuo metu dega kalorijos“, – sako profesorius.

Parengė Gertrūda Stripeikytė

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.