Jeigu tai darysite po valandą kasdien, labai sumažinsite silpnaprotystės riziką

Demencija paprastai užklumpa vyresnius nei 65 metų žmones.

Mėgstama veikla gali smarkiai sumažinti senatvinės silpnaprotystės riziką.<br> 123rf nuotr. 
Mėgstama veikla gali smarkiai sumažinti senatvinės silpnaprotystės riziką.<br> 123rf nuotr. 
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jan 19, 2019, 1:05 PM

Dažniausiai pasitaiko keturi demencijos tipai: Alzheimerio liga, demencija su Lewy kūneliais, kraujagyslinė demencija ir frontotemporalinė demencija.

Nors nėra garantuoto būdo apsisaugoti nuo visų demencijos tipų, tačiau yra aiškių įrodymų, kad sveikas gyvenimo būdas padeda sumažinti senatvinės silpnaprotystės riziką.

Norint nesirgti vyresniame amžiuje demencija labai svarbu yra paisyti sveikos mitybos principų. Vartojantiems daug sočiųjų riebalų, druskos ir cukraus, bet mažai skaidulų, rizika susirgti senatvine silpnaprotyste labai padidėja.

Ne mažiau svarbu yra ir nerūkyti bei daugiau mankštintis. Manoma, kad tai taip pat sumažina senatvinės silpnaprotystės riziką.

Bet svarbiausia, kaip sakė tyrėjas bei psichiatras dr. Arghya Saskhelis, yra kasdien skirti šiek tiek laiko kokiam nors mėgstamam užsiėmimui.

„Tyrimai parodė, kad kasdien po valandą skiriant savo hobiui galima ateityje apsisaugoti nuo demencijos“, – sakė dr. A.Saskhelis žurnalui „Waitros & Partners“.

Susitelkimas į laisvalaikio veiklą padeda išlavinti geresnius kovos su Alzheimeriu ar kitomis demencijomis mechanizmus. Tiesa, jeigu norite gerų rezultatų, turėtumėte tai daryti nuolat.

Skirtingi demencijos tipai gali skirtingai paveikti žmones, bet yra šeši visiems bendri ankstyvieji senatvinės silpnaprotystės požymiai, kurių nereikėtų ignoruoti. Tai:

atminties praradimas;

negalėjimas susikaupti;

supratimas, kad sunku atlikti kasdienines gerai pažįstamas užduotis;

sunkumas sekti pokalbį ar rasti tinkamus žodžius;

pasimetimas vietoje ir laike;

nuotaikų kaita.

Jeigu pastebėjote šiuos požymius, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jei įmanoma, geriausia apsilankyti su jus pažįstančiu žmogumi, kad jis ar ji galėtų apibūdinti jumyse pastebėtus pokyčius ar problemas.

„Atminties sutrikimai nebūtinai reiškia, kad jums – demencija. Šias bėdas gali iššaukti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, depresija ir nerimas, kliedesiai, skydliaukės bėdos ar šalutinis vaistų poveikis“, – paaiškino psichiatras.

Štai kodėl svarbu apsilankyti pas gydytoją, kuris gali skirti kraujo tyrimus, kad išsiaiškintų, kas sukėlė atminties problemas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.