Mokslininkai įspėjo, kas gresia miegantiems trumpiau nei 7 valandas

Visi esame girdėję, kad reikėtų miegoti bent po 7-8 valandas kasdien. Neseniai mokslininkai pateikė naujų įrodymų, kodėl miegoti mažiau yra žalinga.

Labai svarbu kasdien miegoti ne trumpiau, nei 7 valandas.<br> 123rf nuotr. 
Labai svarbu kasdien miegoti ne trumpiau, nei 7 valandas.<br> 123rf nuotr. 
Labai svarbu kasdien miegoti ne trumpiau, nei 7 valandas.<br> 123rf nuotr. 
Labai svarbu kasdien miegoti ne trumpiau, nei 7 valandas.<br> 123rf nuotr. 
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Mar 21, 2019, 6:39 PM

Pasirodo, kad miegant mažiau nei 7 valandas per naktį gali padėti aterosklerozės – lėtinės uždegiminės ligos, dėl kurios susiaurėja kraujagyslės ir sutrinka kraujotaka – rizika, pranešama interneto portale „TuftsNow“.

O „NewScientist“ įspėja: jeigu miegosite trumpiau nei 7 val., jums labiau gresia nuotaikų kaita ir psichikos sutrikimai, tokie, kaip depresija, nerimas ar net Alzheimeris.

Jau ankstesni tyrimai parodė galimą ryšį tarp prasto miego naktį ir tokių sveikatos problemų, kaip aukštas kraujo spaudimas, diabetas ir insultas. Tiesa, pagrįsti ryšį tarp šių ligų ir prasto miego buvo sudėtinga, nes šių tyrimų metu lyginti jau sergančių žmonių miego įpročiai.

Be to, žmonės dažniausiai linkę sakyti, kad miega ilgiau, nei iš tiesų ir jų teiginiai apie miego kokybę nėra patikimi.

Tačiau naujausio tyrimo, aprašyto mokslo žurnale „Journal of the American College of Cardiology“, metu buvo tirti tik kliniškai sveiki pacientai. Jų miego trukmė, tai, kiek kartų jie judėdavo ar pabusdavo pernakt, buvo matuojami prie kūno pridėtais jutikliais.

Vėliau tyrėjai analizuodavo kiekvieno paciento ankstyvuosius širdies ir kraujagyslių ligų požymius, atlikę trimatį ultragarsinį tyrimą, kad išmatuotų, kiek jų kaklo ir šlaunų arterijose susiformavo pavojingųjų aterosklerozinių plokštelių.

Aterosklerozė yra ankstyvasis širdies ligų požymis ir širdies priepuolių rizikos veiksnys.

Tyrėjai pastebėjo, kad daugiausia aterosklerozinių plokštelių buvo miegojusių trumpiausiai arterijose, nepaisant kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, tokių, kaip rūkymas, nutukimas ar paveldimumas.

Vienas iš tyrimo autorių, JAV Jeano Mayero USDA Žmogaus mitybos tyrimų centro senėjimo klausimais Mitybos ir genomikos laboratorijos direktorius Jose Ordovasas teigė, kad šis tyrimas suteikia naują traktuotę, kaip galima atpažinti ligų riziką, prieš pasireiškiant jų klinikiniams požymiams ir atlikus klinikinius testus.

Tyrimas sukėlė susirūpinimą, nes dauguma mūsų nemiega pakankamai. Šiame tyrime, kuriame dalyvavo 3 tūkst. 974 dalyviai, 65 proc. buvo priskirti miegantiems trumpai arba labai trumpai.

„Miego trūkumas yra dramblys kambaryje, – sakė J.Ordovasas, kuris taip pat yra Friedmano mitybos mokslų ir politikos mokyklos profesorius. – Apie tau dauguma žmonių nekalba, net jei daugelis nuo to kenčia ir kasmet tokių vis daugėja“.

Tai buvo pirmasis tyrimas, kuriame pasitelkti objektyvūs miego matavimai ir pažangiosios technologijos, padėjusios įvertinti ryšį tarp miego trukmės ir aterosklerozės, stebint miego sutrikimais nesiskundžiančius sveikus žmonės.

Tie patys žmonės bus tiriami ir po kelerių metų, o ilgalaikiai duomenys padės mokslininkams suprasti, kaip ilgainiui progresuoja aterosklerozė ir geriau suvokti širdies ligų rizikos veiksnius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.