Nieko nekainuojanti terapija: veikia kaip aukščiausio lygio SPA

„Tūkstančiai pervargusių, nervingų, civilizacijos išsekintų žmonių vis labiau įsisąmonina, kad kopti į kalnus – tai eiti namo. Žmogui gamta būtina“, – dar XX amžiuje rašė filosofas Johnas Muiras.

Nuo streso - į mišką. <br>123rf.com
Nuo streso - į mišką. <br>123rf.com
Nuo streso - į mišką. <br>123rf.com
Nuo streso - į mišką. <br>123rf.com
Nuo streso - į mišką. <br>123rf.com
Nuo streso - į mišką. <br>123rf.com
Nuo streso - į mišką. <br>123rf.com
Nuo streso - į mišką. <br>123rf.com
Nuo streso - į mišką. <br>123rf.com
Nuo streso - į mišką. <br>123rf.com
Nuo streso - į mišką. <br>123rf.com
Nuo streso - į mišką. <br>123rf.com
Nuo streso - į mišką. <br>123rf.com
Nuo streso - į mišką. <br>123rf.com
Nuo streso - į mišką. <br>123rf.com
Nuo streso - į mišką. <br>123rf.com
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

May 12, 2019, 5:02 PM

Šiandien jo filosofija teisingai apibūdina pasaulyje vis giliau įsišaknijančios miško terapijos „šinrin joku“ reikšmę.

Šis terminas atsirado 1980-aisiais Japonijoje ir tapo svarbiausia įvairių ligų prevencija.

Tekančios Saulės šalyje „šinrin joku“ („maudynės miške“) net yra valstybinės sveikatos priežiūros dalis, o miško medicina jau kelerius metus yra atskira tyrimų šaka Japonijos universitetuose.

Buvimo gryname ore naudingumą žmogus nujaučia intuityviai, bet jeigu nėra gavęs realios naudos, nesistengia tam skirti pakankamai laiko.

Mokslininkai tikisi, kad jų įžvalgos atkreips dėmesį į „gamtos piliulės“ veiksmingumą – tai esą nieko nekainuojanti terapinė priemonė neigiamiems gyvenimo mieste padariniams, kai žmonės daug laiko praleidžia uždarose patalpose ir prie ekranų, įveikti.

Įvairios mokslinės apžvalgos, tarp jų ir naujausias JAV Mičigano universiteto tyrimas, parodė, kad trumpi pasivaikščiojimai gamtoje gali ne tik gerokai sumažinti stresą, bet ir optimizuoti organizmo veiklą, padėti sveikstant po ligų ar operacijų.

Anot mokslininkų, užtenka 20–30 minučių rytą, dieną ar vakare neskubant pasivaikščioti miške.

Giliai kvėpuojant natūraliu gamtos oru oda ir kūnas prisigeria sveikatai naudingų eterinių medžiagų. Reguliariai mėgaujantis tokiais pasivaikščiojimais organizme efektyviai mažėja kortizolio. Kortizolis dar vadinamas streso hormonu.

Ilgą laiką padidėję kortizolio rodikliai, kuriuos, pavyzdžiui, lemia chroniškas stresas, siejami su antsvoriu, imuninės sistemos susilpnėjimu, širdies ir kraujagyslių ligomis, depresija ir virtine kitų ligų.

Išsiaiškinta, kad daugelis medžių išskiria organinius junginius, palaikančius žmogaus organizmo ląstelių, atsakingų už kovą su įvairiomis ligomis (NK ląstelių), kartu ir vėžiu, aktyvią veiklą, t.y. gerina imuninės sistemos funkcionavimą.

Taigi „šinrin joku“ stiprina imunitetą, mažina kraujospūdį, stresą, gerina nuotaiką, padeda susikaupti (pagelbėja ir vaikams, turintiems dėmesio sutrikimų), greitina sveikimą po ligos ar operacijos, didina energijos kiekį, gerina miego kokybę.

Praktikuojant „šinrin joku“ tvirtėja sugebėjimas paskirstyti energiją, didėja laimės pojūtis bei noras gyventi, tvirtėja ryšys su aplinkiniais.

Specialiai sudaromose miško terapijos programose taikomi pasivaikščiojimai vaizdingomis apylinkėmis įtraukiant meditacinę praktiką ir veiklą, skatinančią atverti jausmus, pagyvinti intuiciją, suvokti miško naudą.

Laimė, Lietuvoje turime puikią galimybę pasimėgauti gamtos skleidžiamu gėriu, čia miškingų vietovių apstu. Šalyse, kuriose lapingosios zonos yra labiau egzotika nei įprastas reiškinys, miško terapija vertinama kaip itin prabangi paslauga.

2017-aisiais miško terapija pateko į svarbiausių pasaulinių SPA terapijų dešimtuką.

Na, o 2018-ųjų liepą Lietuvoje pirmą kartą buvo surengtas miško festivalis, kurio dalyviai keliavo žaliuojančiais Anykščių takais, kalbėjosi apie miško gyvavimą bei ateitį ir įgijo žinių apie gamtos svarbą.

Į šventę specialiai atskrido Japonijos miško medicinos asociacijos prezidentas daktaras Qing Li, kuris jau tris dešimtmečius tiria miško poveikį žmogaus sveikatai. Jis festivalio dalyvius supažindino ir su pasaulį apimančia „šinrin joku“ manija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.