Miegas yra vienas iš svarbių geros sveikatos veiksnių. Kokybiškas miegas padeda išlaikyti gerą kraujo spaudimą, pakankamai sumažėja tikimybė susirgti diabetu, nutukimu, depresija ir atsirasti nerimo sutrikimams, stiprina imunitetą, gerina bendrą kitos dienos produktyvumą.
Kalbant apie antsvorio problemą ir miego kiekį – šie veiksniai yra tiesiogiai susiję. Mokslininkai nustatė, kad trūkstant miego mažėja hormono leptino kiekis (leptinas yra organizme gaminamas hormonas, kuris svarbus alkio ir sotumo pojūčiui – pavalgius jo koncentracija didėja ir mes jaučiamės sotūs), o padidėja kito – grelino (alkio hormono) koncentracija. Grelinas siunčia į smegenis specialų signalą ir mes jaučiame alkį.
Taip pat svarbu ir tai, kad miego trūkumas ne tik stimuliuoja apetitą, bet kartu ir sukelia norą valgyti daug kalorijų turintį maistą, ypač saldumynus. Miego trūkumo ir nutukimo ryšį patvirtino JAV atliktų tyrimų rezultatai. Tie žmonės, kurie miega mažiau nei 6 valandas turi 30 proc. didesnę tikimybę nutukti negu tie, kurie miega ilgiau.
Labai svarbu yra ne tik miego trukmė, bet ir aplinka, kurioje miegama. Miegamajame neturėtų būti šviesos šaltinių. Geriausias miegas – visiškoje tamsoje. Šalia lovos nerekomenduojama laikyti mobilaus telefono ar kitų panašių prietaisų.
Jei pastebite, kad atsikeliate nepailsėję, irzlūs ar kamuojami peršalimo simptomų (pavyzdžiui, užgulta nosis) – priežastis gali būti miego aplinkos higienoje. Štai, pavyzdžiui, anksčiau buvo rekomenduojama įsigyti spyruoklinius čiužinius ir miegoti natūralioje patalynėje.
Šiandien jau moksliškai įrodyta, kad patalynė geriau sintetinė, dirbtinio pluošto, skalbiama 60 laipsnių ar aukštesnėje temperatūroje ir keičiama bent kas savaitę, o čiužinys – putų poliuretano (be spyruoklių), mat jame nesiveisia daugelio alergijų ir rimtų ligų priežastis – dulkių erkutės. Atitinkamai patalpoje, kurioje miegate geriau nelaikyti kilimų, pliušinių žaislų ir kitų gausiai dulkes kaupiančių daiktų – švarus ir grynas oras labai svarbus miegui kokybei.
Įdomu tai, kad neigiamą poveikį turi ir per ilgai trunkantis miegas. Vienos naujausių studijų, atliktos Kalifornijos miego centre, įrodė, jog ilgiausiai gyvena tie žmonės, kurie vidutiniškai miega 6,5-7,5 valandos. Trumpiau gyvena miegantys mažiau nei 6,5 ar miegantys per ilgai. Beje, terminas „per ilgai“ taikomas 8 valandas ir ilgiau trunkančiam miegui.
O kaip mūsų kūno linijas veikia stresas ir neigiamos emocijos ? Žinoma, kad neigiamai ! Neigiamos emocijos (pavyzdžiui, pyktis, neviltis, pavydas ir pan.) ir stresas skatina organizme išsiskirti adrenaliną ir kortizolį – streso hormonus. Jie padeda mums tada, kai kilusi reali grėsmė, pavojus ir turime reaguoti tam, kad išsigelbėtume iš kritinių situacijų. Tada organizme išsiskiria papildomas gliukozės kiekis. Jei išmatuotume šuolininkų į aukštį gliukozės lygį kraujyje, ji būtų padidėjusi nors šie sportininkai ir nesirgtų diabetu. Tai natūrali organizmo reakciją į stresą.
Be gliukozės išskyrimo, minėtieji streso hormonai didina audinių ir raumenų atsparumą insulinui. Stimuliuoja kepenis, kurios į kraują išskiria daugiau gliukozės, sustabdo insulino gamybą kasoje, neleisdami jam pernešti gliukozės į ląsteles. Besivystantis atsparumas insulinui – tai galima II tipo diabeto pradžia, rizika priaugti viršsvorio ar nutukti, susidurti su kitomis sveikatos problemomis. Kitaip sakant, tokiu atveju akivaizdžiausiai pastebimos bėdos kyla dėl angliavandenių (grūdai, bulvės, vaisiai ir kt.) virškinimo, skaidymo ir įsisavinimo, atsiranda ir kitų medžiagų apykaitos problemos.
Ką kalbėti, jei stresas ir įtampa tampa kasdieniais palydovais. Tuomet sutrinka skrandžio veikla (nes saugoti organizmą nuo streso, o ne virškinti yra pirminė organizmo atliekama funkcija). Blogėja skrandžio sulčių gamyba, gali išsivystyti refliuksas. Sumažėjus skrandžio sulčių gamybai ir rūgštingumui, tinkamai neapdorojamas maistas. Neįsisavinami vitaminai ir mineralai, neperdirbami baltymai ir t.t. Žinoma, visi šie veiksniai sąlygoja atrodytų visiškai su virškinimu nesusijusius simptomus: lėtinį nuovargį, anemiją, plaukų ir nagų silpnėjimą, psichologines ir kitas problemas. O viskas juk prasidėjo nuo streso…
Taigi 6,5-7,5 val. yra optimali ir pakankama miego trukmė suaugusiam žmogui. Geros nuotaika, puiki sveikata ir daili figūra – tiesiogiai susiję dalykai. Pavojingiausias organizmui yra nuolatinis ilgai besitęsiantis stresas. Turime vengti neigiamų emocijų, streso, ieškoti atsipalaidavimo būdų. Galbūt išbandyti jogą, meditaciją, kalanetikos ar pilateso treniruotes, pasivaikščioti gamtoje, pasiklausyti mėgstamos muzikos, rasti laiko mėgstamai veiklai, naujai knygai, popietei su artimaisiais.
Šaltinis: „Kuras kūnui“
