Lengvai pasigaunate net mažiausią infekciją? Galbūt jums trūksta vieno mineralo

Gripas yra sukeliamas virusų, kuriuos dažniausiai perduodame vienas kitam. Nors su virusais mums tenka kariauti visais metų laikais, žiemą jie mums itin pavojingi, nes šaltesnis oras turi įtakos mūsų imuninei sistemai, be to, daugiau laiko praleidžiame uždarose erdvėse, kur kyla rizika užsikrėsti vienam nuo kito.

Lietuvoje vis dar siaučiant gripo epidemijai vis daugiau mūsų bandome ieškoti būdų, kaip sustiprinti imuninę sistemą, griebiamės seniai patikrintų priemonių, tokių kaip česnakai, ar bėgame pirkti vitamino C.<br>123rf nuotr.
Lietuvoje vis dar siaučiant gripo epidemijai vis daugiau mūsų bandome ieškoti būdų, kaip sustiprinti imuninę sistemą, griebiamės seniai patikrintų priemonių, tokių kaip česnakai, ar bėgame pirkti vitamino C.<br>123rf nuotr.
Tautvilė Šliažaitė, natūropatinės mitybos specialistė.
Tautvilė Šliažaitė, natūropatinės mitybos specialistė.
Daugiau nuotraukų (2)

Tautvilė Šliažaitė, natūropatinės mitybos specialistė

Nov 11, 2019, 2:32 PM, atnaujinta Nov 11, 2019, 2:44 PM

Lietuvoje vis dar siaučiant gripo epidemijai vis daugiau mūsų bandome ieškoti būdų, kaip sustiprinti imuninę sistemą, griebiamės seniai patikrintų priemonių, tokių kaip česnakai, ar bėgame pirkti vitamino C.

Tačiau ar šios priemonės iš tiesų veiksmingos mūsų imuninei sveikatai? Ar tikrai jos apsaugo mus nuo bakterijų ar virusų? Ar tai tiesiog dar vienas mitas, kuriuo mes tikime?

Česnakai. Jau daugelį metų ne viena kultūra gausiai vartoja šias prieskonines daržoves dėl sveikatai naudingų savybių. Pastaraisiais dešimtmečiais atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad ne be priežasties. Česnakai pasižymi stipriu antibakteriniu poveikiu dėl juose esančio aktyvaus ingrediento alicino, be to, atlikus keletą tyrimų su virusais pastebėtas teigiamas poveikis kovojant su A ir B tipo gripo virusu. Buvo atliktas tyrimas su 146 savanoriais: jie 12 savaičių tarp lapkričio ir vasario mėnesio gėrė alicino turinčius papildus arba placebą.

Mokslininkai pastebėjo, kad grupė, kuri gavo alicino turinčių papildų, sirgo tris kartus mažiau ir gerokai trumpiau, palyginti su grupe, kuri gavo placebą. Dėl šios priežasties labai rekomenduočiau įtraukti kuo daugiau šviežių česnakų į ruošiamo maisto receptus. Jie puikiai tinka tiesiog uždėti ant juodos duonos, troškiniams pagardinti (jau paruošus) ar dėti į sriubas (taip pat pačioje pabaigoje). Atsiminkite: aktyvusis ingredientas alicinas yra jautrus temperatūrų pokyčiams, tad ilgiau kaitinamas žūsta.

Saldymedžių šaknys. Dažniausiai jos naudojamos arbatoms ruošti, bet dar nėra gerai pažįstamos Lietuvoje. Saldymedžiuose esantis aktyvus ingredientas glicirizinas pasižymi antivirusinėmis savybėmis.

Tyrimas, atliktas su pelėmis, kurios buvo užkrėstos gripo virusu, parodė, kad šio prieskonio vartojimas suaktyvino imuninės sistemos apsauginių ląstelių gamybą. Vėliau atlikti tyrimai parodė, kad didelė šio prieskonio koncentracija gali efektyviai susidoroti su gripo sukeltomis plaučių komplikacijomis. Įtraukime į savo racioną saldymedžius. Jie tinka arbatoms ruošti. Kuo ilgiau arbatą kaitinsime, tuo stipresnį koncentratą gausime.

Vitaminas D. Šio vitamino mes daugiausia gauname iš saulės, deja, dėl Lietuvos geografinės padėties dažnai mums jo trūksta. Mokslininkai pastebėjo, kad nukritęs vitamino D lygis dažnai siejamas su padažnėjusiomis kvėpavimo takų infekcijomis. Būtent dėl šios priežasties rekomenduočiau reguliariai atlikti vitamino D kraujo tyrimą ir, nustačius jo trūkumą, vartoti papildus.

Šeivamedžių uogos. Nors jos auga Lietuvoje, ne visi žinome, ką su jomis daryti ir ar apskritai jas galima valgyti. Vartoti galima prinokusias uogas, tik reikėtų gerai išvirti (kitu atveju jos gali būti nuodingos). Šios uogos veiksmingos kovojant su gripu bei peršalimo ligomis.

Kaip parodė vienas tyrimas, jų vartoję asmenys peršalimo ligomis persirgo greičiau arba sirgo ne taip sunkiai kaip tiriami asmenys, kurie gavo placebo. Galima ruošti šeivamedžių uogienę arba naudoti sirupą.

Spanguolės. Jų visiems siūlyčiau užsišaldyti žiemai. Tyrimai rodo, kad spanguolės padėjo sumažinti gripo komplikacijų.

Vitamino C papildai. Mokslininkai pastebėjo, kad šio papildo vartojimas sutrumpina sirgimo laikotarpį ir apskritai sumažina riziką susirgti. Bet įdomu tai, kad pastarasis poveikis pastebėtas tik fiziškai aktyviems asmenims. Vitamino C reikia gerti prevenciškai apie 1000 mg siaučiant ligoms, o jau prasidėjus pirmiesiems simptomams šį kiekį reikėtų padidinti iki 4000 mg išskaidytomis dozėmis. Nepamirškime, kad vitamino C galima gauti ir iš maisto: vidutinio dydžio kivis – 70 mg; vidutinio dydžio citrina – apie 45 mg; vidutinio dydžio šviežia raudona paprika – apie 150 mg.

Ežiuolės. Tai vaistiniai augalai, labiausiai žinomi dėl antivirusinių savybių kovojant su kvėpavimo takų ligomis. Geriausia pradėti jas vartoti tik pastebėjus pirmuosius peršalimo simptomus. 2015 metais atliktas tyrimas su 473 pacientais parodė, kad karšta koncentruota ežiuolių arbata yra panašaus efektyvumo kaip antivirusiniai vaistai nuo gripo.

Cinkas. Jei esate iš tų, kurie dažnai serga ir lengvai pasigauna net mažiausią infekciją, tikėtina, kad jums trūksta būtent šio mineralo.

Yra atlikta daugiau nei dešimtis tyrimų, per kuriuos pastebėta, kad pradėjus gerti cinką vos pastebėjus pirmuosius peršalimo simptomus galima sutrumpinti sirgimo laikotarpį net 2–4 dienomis ir sumažinti simptomų sun kumą.

Puikių naujienų yra ir vaikus auginančioms šeimoms: net du tyrimai parodė, kad vaikams, kurie gauna pakankamai cinko, sumažėja rizika susirgti peršalimo ligomis. Daugiausia cinko yra jūrų gėrybėse, tokiose kaip austrės, midijos ar krabai, taip pat tinka raudona mėsa, ypač jautiena, vegetarams patartina valgyti imbierus, paprikas ir moliūgų sėklas.

Probiotikai. Nors dažnai susimąstome apie juos, kai mus kamuoja virškinimo sistemos problemos arba baigę gerti antibiotikus, neseniai atlikti tyrimai parodė, kad asmenys, kurie vartojo probiotikus, suaktyvino vakcinos nuo gripo veikimą ir gerokai mažiau rizikavo susirgti gripu.

Ypač pastaraisiais metais, kai gripas vis smarkiau atakuoja ir dažnai net pasiskiepiję asmenys suserga, tai puiki prevencinė priemonė išvengti gripo. Taip pat jau yra atlikta daugiau nei 20 tyrimų, kurių metu nustatyta, kad vaikai, kurie geria probiotikus, serga rečiau.

Pabrėžtina, kad probiotikai taip pat naudingi vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems gripo prevencija yra itin svarbi dėl galimų sunkesnių komplikacijų. Dėl šios priežasties į racioną siūlyčiau reguliariai įtraukti maisto produktų, kuriuose gausu probiotikų, tokių kaip rauginti agurkai, kefyras, jogurtas, ir valgyti kuo įvairesnį skaidulų pilną maistą, kuris skatintų gerųjų bakterijų gamybą, – tokį kaip visagrūdžiai, ankštiniai produktai, kuo daugiau ir įvairesnių daržovių, riešutų ir sėklų.

Keletas praktinių patarimų

1. Rinkitės subalansuotą mitybą, ypač žiemą, kai reikalinga papildoma apsauga.

2. Gerkite pakankamai skysčių. Reikėtų nepamiršti, kad tai netaikytina kavai ir juodajai ar žaliajai arbatai, nes jos skysčius šalina.

3. Gerai išsimiegokite.

4. Užsiimkite veikla, kuri padeda sumažinti stresą, – leiskite laiką su šeima, išeikite pasivaikščioti, o vietoj televizoriaus rinkitės knygą arba pradėkite praktikuoti maldą.

5. Sumažinkite kontaktą su sergančiais aplinkiniais.

6. Reguliariai plaukite rankas ir venkite liesti nosį, akis ar burną.

7. Nepamirškite judėti – statykite sniego senį, važinėkite rogutėmis ar slidėmis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.