Jos pranešimo tema – „Detoksinė mityba“. Su lektore kalbamės apie tai, kaip gyventi, kad organizmą teršti kuo mažiau.
– Kas yra detoksikacija? Kaip ji vyksta? Kas organizmą teršia labiausiai ir kokie pagrindiniai organizmo užterštumo sindromai?
– Šiuo metu apie toksines medžiagas aplinkoje kalbama tikrai daug. Neseniai įvykęs gaisras Alytaus padangų perdirbimo gamykloje, „Grigeo“ skandalas Klaipėdoje apnuogino tik mažą dalelę to, kas nuolat vyksta aplink mus – kuo kvėpuojame, ką valgome, geriame.
Jau beveik pamiršome prieš daugiau nei trisdešimtį metų įvykusią Černobylio atominės elektrinės avariją, kuri mūsų aplinką veiks dar daug tūkstantmečių. Gyvename amžiuje, kai viskas užteršta, ir kaip su tuo tvarkytis, deja, nėra aišku.
Terminas „detoksikacija“ – organizmo valymas, oficialiojoje medicinoje menkai žinomas ir naudojamas. Įprastai detoksikuojami alkoholiu, narkotikais ar vaistais stipriai apsinuodiję žmonės.
Tačiau apie aplinkoje esančias daugybę kitų nuodingųjų medžiagų, kurios patenka į kūną, ir jame kaupiasi, kalbama mažai, taip pat mažai kalbama ir apie tai, kokį poveikį sveikatai jos daro.
Bisfenoliai, dioksinai, glifosatai, plastikas, herbicidai, pesticidai, fungicidai, antibiotikai, kontraceptikai, sunkieji metalai, parabenai, konservantai ir daugybė kitų mums kenksmingų medžiagų kasdien papuola į organizmą. Šie taršalai pasiekia įsčiose esančių kūdikių organizmus, taip pat persiduoda kūdikiui su motinos pienu.
Sunku įvardinti kokius požymius sukelia lėtinis ir nuolat didėjantis organizmo užterštumas. Gydytojai nežino kaip kūną veikia vienos ar kitos medžiagos, jų dariniai, o ypač – jei veikimas ilgalaikis. Nėra pateikta jokių instrukcijų, algoritmų gydymui, šių medžiagų šalinimui iš organizmo.
Su lėtiniais apsinuodijimais susiduria visi medikai, tačiau ne visuomet juos atpažįsta bei gali įvardinti.
Šiandien didžiausią baimę turėtų kelti ne ūminės infekcijos ar virusai. Pasaulyje siaučia daug galingesnės epidemijos: sunkių alerginių susirgimų, autoimuninių bei onkologinių ligų.
Kiekvienas pasižiūrėkime aplink save – ar daug pažįstate žmonių, sirgusių infekcinėmis ligomis ir dėl to patyrusių skaudžių pasekmių? O ar turite savo rate alergiškų žmonių, sergančių skydliaukės ligomis, artritu, nevaisingumu, vėžiu?
Kartais liga dar nėra išreikšta, tačiau autoimuninis procesas jau vyksta ir pamažu daro įtaką organizmui. Tai didelė problema, tačiau dėl jos jokio triukšmo nekyla, žiniasklaida apie tai nerašo. Gal dėl to, kad nėra aiškių priežasčių, aiškios diagnostikos, aiškaus gydymo... Ir ne taip egzotiška... Gydytojai ir taip vos spėja užsiimti „gaisro gesinimu“ – simptomų palengvinimu, kančių mažinimu.
Šiandien detoksikacija reikalinga kiekvienam ir nuolat. Manau, kad tai turėtų būti politikos reikalas. Ir net ne vienos šalies ar žemyno.
– Kol politikos reikalu tai netapo, ką galime daryti patys?
– Toksinės medžiagos patenka į mūsų organizmą įvairiais būdais – įkvepiant, su maistu, vandeniu, per odą.
Galime rinktis kvėpuoti švaresniu oru – be rūkalų, kvepalų ir purškiamų dezodorantų, smilkalų, buitinės chemijos tvaiko, be plaukų ir nagų lako garų, eterinių aliejų (taip, taip!) ir kitų „gėrių“. Yra dalykų, kurių negalime išvengti, pavyzdžiui, automobilių išmetamųjų dujų. Tačiau galime sąmoningai nepirkti kai kurių dalykų, pavyzdžiui, fejerverkų, kurie stipriai teršia orą sunkiaisiais metalais.
Maistą geriausia rinktis ekologišką, juk dabar yra nemažai ekologinių ūkių.
Vanduo – galime jį filtruoti, distiliuoti. O svarbiausia – neteršti. Ne visi žino, bet pavyzdžiui, viena numesta nuorūka gali užnuodyti daugiau nei kubinį metrą geriamo vandens.
Svarbu išmokti namus valyti be cheminių medžiagų, o jei neįmanoma apsieiti, bent jau rinktis ekologiškas. Mūsų mamos ir močiutės plovė indus be jokių ploviklių. O dabar daug moterų nežino kokius stebuklus buityje daro paprastas actas ir soda.
Įsidėmėkite, kad viską, ką tepame ant odos, ji „suvalgo“. Tad tepti galima tik tai, ką galima ir valgyti. Tai turėtų būti pagrindinis principas renkantis kremus bei kitas kosmetikos priemones.
– O į ką atkreipti dėmesį renkantis maistą?
– Svarbiausi dalykai yra du:
1) Produktas turi būti kuo natūralesnis, „pilnas“, toks, koks yra gamtoje. Geriausia pirkti atskirus produktus ir maistą gamintis patiems, o ne žavėtis pusfabrikačiais;
2) Stengtis rinktis vietinius sezoninius produktus. Juo ilgiau ir iš toliau produktas transportuojamas, tuo didesnis jo paliekamas ekologinis pėdsakas, be to didėja jo užterštumo tikimybė ir mažėja maistinė vertė.
– Ką manote apie žaliavalgišką mitybą? Vieni teigia, kad ji gali išgydyti daugelį ligų, kiti – kad mūsų klimato sąlygomis apskritai nėra tinkama.
– Žaliavalgiai gali valgyti ne tik vaisius, daržoves, grybus, riešutus, sėklas, bet ir vytintą mėsą, žuvį, žalius kiaušinius, termiškai neapdorotus pieno produktus. Lietuvos klimato sąlygomis žaliavalgiauti pilnai įmanoma. O produktus patarčiau rinktis pagal tuos pačius principus, kuriuos ką tik išvardinau.
Žaliavalgiška mityba suteikia daugiau biologiškai aktyvių medžiagų, tačiau jei kalbame apie produktų užterštumą, maisto gamybos būdas ir terminis apdorojimas didelės įtakos neturi.
Manau, kad niekam nekils minčių valyti organizmą valgant mėsą. Tiesa ta, kad kuo aukštesnė mitybos grandinė, tuo daugiau joje toksinių medžiagų. Augaluose toksinų – mažiau nei kiškyje, o kiškyje – mažiau nei lapėje. Mėsos toksiškumas ir yra viena iš priežasčių kodėl nevalgome lapių ar kitų mėsėdžių gyvūnų.
– Taigi, geriausia rinktis augalinę mitybą?
– Pagrindiniai organizmą detoksikuojantys produktai – augalai. Tad kuo valgiaraštyje jų daugiau, tuo geriau.
Labai dažnai girdžiu sakant „Ne, aš tų kopūstų (ar kitų žalumynų) nepirksiu, nes jie visi auginti su chemikalais, trąšomis, purkšti“ ir eina pirkti batono, sūrelio ar dešros.
Viskam, ką perkate turite taikyti vienodus vertinimo standartus! Duonos gaminiai kepami iš grūdų, kurie taip pat buvo tręšti ir purkšti, gyvuliai, auginami pienui ir mėsai tikrai nėra šeriami ekologiškais pašarais, bet to dar gauna antibiotikų, augimo hormonų ir t.t. Sūrelis – pagamintas ne tik iš neekologiškų žaliavų, bet dar ir turi didelį kiekį itin sveikatai žalingo baltojo cukraus.
Kadangi augalai yra žemiausia mitybos grandis, ir įvairių toksinių medžiagų koncentracija juose mažiausia. Be to juose gausu ląstelienos, vitaminų, mineralų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, galinčių surinkti ir iš mūsų organizmo pašalinti toksinus.
Tinka ne tik švieži augalai, bet ir jų gaminiai – sultys, žalieji kokteiliai, šaldyti, džiovinti, liofilizuoti vaisiai bei daržovės.
Nepamirškite ir raugintų produktų, ypač naudingų žarnyno mikroflorai, kurios vaidmuo detoksikacijos procese – taip pat itin svarbus.
– Kurios maistinės medžiagos detoksikacijai svarbiausios?
– Svarbiausios augaluose esančios detoksikuojančios medžiagos yra vitaminas C ir pektinai.
Vitaminas C padeda šalinti įvairiausio tipo nuodus, netgi radiaciją. Dideli jo kiekiai randami laukiniuose augaluose. Daug vitamino C turi šermukšniai, putinai, erškėtrožės, serbentai, svarainiai, agrastai, aktinidijos, spanguolės.
Pektinai – medžiagos, surišančios sunkiuosius metalus. Jų daug – obuoliuose, kriaušėse, slyvose, vyšniose, avietėse ir gervuogėse. Jo randama ir įvairiose daržovėse.
Yra ir vaistinių augalų, aktyvinančių organizmo valymąsi – pavyzdžiui, asiūkliai, kiaulpienės, varnalėšos, visos prakaitavimą skatinančios žolelės.
Puiki priemonė valyti organizmą – pirtis. Per odą organizmas detoksikuojasi itin greitai. Be abejo, pirtis turėtų būti be alaus, šašlyko ir rūkytos mėsos.
– Ar verta pasninkauti, badauti?
– Taip, pasninkavimas detoksikacijai labai padeda. Gamtoje visos gyvos būtybės pasninkauja – nuo mikrobo iki dramblio. Kartais – netgi labai ilgais periodais. Žmogus – vienintelis gamtoje, kuris valgo kasdien. Tai blogas įprotis – organizmas nespėja valytis ir pradeda formuotis lėtinės ligos.
Tad pasninkai – tiek protarpiniai, tiek ilgesni – dienos, trijų, septynių ar net dar ilgesni tikrai duoda naudos. Tik pasninkauti organizmą reikėtų pratinti pamažu – pradėti nuo trumpesnio laiko tarpo, po to juos galima ilginti.
Nerekomenduoju be jokios patirties „šokti“ į 40 dienų pasninką. Žmonėms, sergantiems sunkiomis ligomis, dėl ilgesnio pasninkavimo būtina pasitarti su gydytojais.
Nemokamos Aivos Vaivarienės paskaitos „Detoksinė mityba“ vyks šių renginių metu:
balandžio 25 d. – „Vegfest LT Kaunas“ Kauno prekybos centre „Akropolis“ 13 val.,
gegužės 30 d. „Vegfest LT“ vasaros festivalis – Vilniaus prekybos centre „Panorama“ 10 val.
Informacija apie kitas „Vegfest LT“ paskaitas skelbiama www.vegfest.lt
