Pėdų grybelis gresia ir tvarkingiems: tai gali būti rimtesnių ligų ženklas

Artėja basų kojų sezonas ir jos turi būti tvarkingos nuo pirštų galiukų iki kulnų. Kokie įpročiai kenkia joms ir ką reikia daryti, kad kojos visada būtų sveikos ir gražios?

Grybelis – nemaloni, neestetiška, tačiau sveikatai ne itin pavojinga ar mirtina liga. <br>123rf nuotr.
Grybelis – nemaloni, neestetiška, tačiau sveikatai ne itin pavojinga ar mirtina liga. <br>123rf nuotr.
Nors kai kurios medžiagos ilgainiui tempiasi, kojas spaudžianti avalynė gali pakenkti audiniams ir kaulams, kyla pėdos deformacijos grėsmė.<br>123rf nuot.
Nors kai kurios medžiagos ilgainiui tempiasi, kojas spaudžianti avalynė gali pakenkti audiniams ir kaulams, kyla pėdos deformacijos grėsmė.<br>123rf nuot.
Vieša paslaptis, kad kojos turi ir erotinį poveikį.<br>123rf nuotr.
Vieša paslaptis, kad kojos turi ir erotinį poveikį.<br>123rf nuotr.
Grybelis – nemaloni, neestetiška, tačiau sveikatai ne itin pavojinga ar mirtina liga. <br>123rf nuotr.
Grybelis – nemaloni, neestetiška, tačiau sveikatai ne itin pavojinga ar mirtina liga. <br>123rf nuotr.
 Giedrė Tamulytė.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
 Giedrė Tamulytė.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Ona Kacėnaitė, žurnalas „Stilius“, „Lietuvos rytas“

Jun 2, 2020, 7:16 AM

Beveik keturis kartus aplink Žemę, – iki 150 tūkst. kilometrų. Tokį neįtikėtiną atstumą žmogus įveikia savo kojomis per visą gyvenimą. 6000 žingsnių per dieną, – tiek daugiau ar mažiau tyliai kentėdamos nueina kojos.

Eiti normaliu ar greitu žingsniu, išlaikyti pusiausvyrą ir prisitaikyti prie žmogaus kelyje pasitaikančių nelygumų, nepamiršti, kad per visą savo gyvenimą nuneša dar ir tonas svorio, – ir visa tai tenka atlaikyti kojomis.

Šiai žmogaus kūno daliai itin svarbu atsparumas. Bet apie tai dažnai pamirštama ar bent jau nepagalvojama kaip galima sumažinti naštą padams, blauzdoms ir pirštams, jais pasirūpinti ir pastiprinti.

Vieša paslaptis, kad kojos turi ir erotinį poveikį. Senovės Kinijoje mažos moterų kojos buvo laikomos grožio ir aukštos kilmės simboliu. Mažų mergaičių kojos buvo apvyniojamos specialiais tvarsčiais ir apaunamos specialia avalyne, neleidžiančia pėdai augti.

Moteris buvo laikoma gera nuotaka ar žmona, jeigu jos pėdos buvo deformuotos tvarsčių ar apkaustų. Tai reiškia, jog mergina geba nesiskųsdama ištverti skausmą ir padarys viską dėl savo šeimos garbės.

Sietlo (JAV) universiteto tyrėjai nustebo visame pasaulyje atliktos studijos rezultatais. Priklausomai nuo kultūrinių šalies tradicijų dailiomis buvo laikomos didelės ar mažos kojų pėdos.

Jei Brazilijoje, JAV, Lietuvoje ar Indijoje gražiomis laikomos mažos pėdos, tai Indonezijoje, Kambodžoje, Papua Naujoje Gvinėjoje Ir Tanzanijoje – didelės.

Sudėtingos struktūros

28 kaulai, maždaug 32 raumenys ir daugiau nei 100 raiščių – tokia savo funkcijomis viena su kita suderintų kojų sandara patraukė Italijos Renesanso tapytojo Leonardo da Vinci dėmesį. Iki mūsų laikų išliko daugybė jo nupieštų anatominių studijų – nuo Achilo sausgyslės iki pirštų sąnario.

Iš tikrųjų įvairiausių kojos elementų sąveika atskleidžia evoliucijos šedevrą. Per daugelį šimtų tūkstančių metų anksčiau buvusios veikiau plokščios pėdos, kurias tebeturi žmogbeždžionės, privalėjo pirmiausia prisitaikyti prie vertikalaus vaikščiojimo būdo ir išlaikyti viso kūno svorį. Susiformavus pėdų išlinkimui, galima buvo vaikščioti abejomis kojomis. Įdomūs jutiminiai pokyčiai. Tūkstančiai nervinių ląstelių iškart įsidėmi akmenėlį, reaguoja ar oras per karštas ar šaltas ir kur batas spaudžia. Būtent avalynė tapo didžiausia laikmečio problema. Žmogaus koja nuolat įspausta į uždarus batus. Šie yra tai per smaili, siauri ar aukštakulniai. Tiesiogiai su žeme kojos susiliečia retai, – tik vaikštant basomis. Ir tik taip vaikštant, specialistų teigimu, koja bus ir liks sveika.

Idealiame pasaulyje, kur nebūtų paisoma atitinkamo aprangos kodo ir mados tendencijų, žmonės nuolat vaikščiotų neapsiavę. Dėl to nesikamuotų dėl nuospaudų, pūslelių ar netinkamos sąnarių padėties.

Svarbus vaidmuo – genams

Genetiniai veiksniai taip pat turi įtakos, jei dėl kojų ir sąnarių atsiranda problemų. Ankstesniuose medicinos mokymo vadovėliuose, pavyzdžiui, aukštakulniai batai vis dar laikomi pagrindine plačiai paplitusios pėdos deformacijos – Hallux valgus („kauliukas“) – priežastimi.

Bet paaiškėjo, jog dar priešistorinių laikų skeletuose buvo aptiktos kojų deformacijos, kurias žinoma negalima sieti su nuolatinių aukštakulnių avėjimu.

Kodėl dėl kojų pakitimų kreipiamasi į podologus, – estetinės medicinos specialistus ar ortopedus, lemia įvairios priežastys. Tai susiję su kaulų, raiščių, sąnarių ir odos problemomis.

Nagų grybeliui didelės įtakos turi pernelyg didelė drėgmė, atsirandanti dėl ilgo storapadžių darbinių batų avėjimo ir sintetinių kojinių. Gali būti ir dėl to, kad kojos po maudymosi duše nepakankamai nusausinamos. Sunkiau gydyti kojų deformacijas, kurios atsiranda dėl daugelį dešimtmečių lėtai vykstančių pakitimų. Tai – minėta Hallux valgus ir taip pat paplitusi plokščiapėdystė.

Šie du pakitimai pasitaiko dažniausiai. Nuo „kauliuko“ skausmų kenčia 20-35 proc. žmonių ir iki 19 proc. nuo plokščiapėdystės. Dabar šias problemas galima pašalinti nesudėtinga operacija.

Daugelis podologijos ir ortopedijos specialistų tvirtina,jog žmonės pernelyg ilgai delsia į juos kreiptis pagalbos. Kai kuriais atvejais operacija neišvengiama, nors esant ankstyvos stadijos deformacijai būtų pakakę kojų gimnastikos ar ortopedinių pagalbos priemonių.

Blogai elgiasi ir galvojantys, jog kojų problemų išvengs dažnai avėdami ortopedinę avalynę su įdėklais. Tai nebūtinai duoda naudos. Tuomet iš kojos „mažai“ reikalaujama, raumenys ir raiščiai gali susilpnėti. Galima nudžiuginti paplūdimio šlepečių ir klumpaičių mėgėjus. Nors jų „reputacija“ ne tokia jau gera, bet jas avėti nėra kenksminga.

Žinoma, jų nereikėtų avėti nuo gegužės iki rugsėjo kasdien aštuonias valandas. Bet kartais, turint sveikas kojas, nėra blogai. Anksčiau ortopedai manė, jog avint šią avalynę dėl trūkstamos atramos gali ištikti kojų pirštų mėšlungis.

Dabar specialistai pakeitė nuomonę: saikingas vasaros šlepečių avėjimas iš tikrųjų yra net savotiška mankšta.

Žinoma, svarbu ir normalus kūno svoris. Kojų priežiūros specialistų tvirtinimu, antsvoris – viena pagrindinių problemų ir sąnarių žudikas numeris pirmas.

Antsvoris prisideda prie artrozės – sąnarių susidėvėjimo ir pernelyg didelio krūvio, tenkančio kelio sąnariui. Tie žmonės, kurių svarstyklių rodmenys nerodo daugiau nei reikėtų, lengviau žingsniuoja per gyvenimą.

Tinkama priežiūra

Kojas kasdien įtepti kremu, deramai prižiūrėti pirštų nagus, reikia ir kraujotaką sužadinančių vonelių ir keleto gimnastikos pratimų. Tai nereikalauja didelių sąnaudų, bet turi ilgalaikį svarbų poveikį. Geriausia – palepinti savo kojas apsilankymu pas pedikiūro specialistą.

Turintys polinkį į pernelyg sausą kojų odą, ją turėtų kasdien įtepti kremu, į kurio sudėtį įeina šlapalas. Ko jau ko, bet gerų kojų priežiūros priemonių tikrai netrūksta. Atlygis už gražias ir sveikas kojas – susižavėjusiųjų žvilgsniai.

Interviu su gydytoja Giedre Tamulyte:

– Kaip galima atpažinti pėdų grybelį? Kokie pagrindiniai simptomai?

- Pėdų grybelis dažniausiai pasireiškia paauglystėje ir suaugusiems. Yra skiriamos kelios klinikinės formos, kurių simptomai tarpusavyje kiek skiriasi, pavyzdžiui, tarpupirščių grybelinė infekcija įprastai nustatoma trečiame ir ketvirtame tarpupirščiuose, pasižymi niežėjimu, paraudimu, erozijomis, skausmingais tarpupirščių įtrūkimais, gali pleiskanoti, dažnai juntamas nemalonus kvapas. Dar skiriama hiperkeratotinė ar „mokasino“ tipo pėdų grybelinė infekcija, pasireiškianti padidėjusiu pleiskanojimu, paraudimu, įtrūkimais, kurie apima padus ir šoninius pėdų paviršius. Uždegiminei formai yra būdingas bėrimas niežtinčiomis, retkarčiais skausmingomis vezikulėmis ar pūslėmis, paraudimu. Retai opėjančiai formai būdingos erozijos ir opos tarpupirščiuose ir dažnai siejama su antrine bakterine infekcija. Apibendrinant, pėdų grybeliui būdingi simptomai yra niežėjimas, paraudimas, pleiskanojimas, suragėjimai ir įtrūkimai. Be to, labai dažnai, jei pėdų grybelis negydomas, infekcija gali pažeisti ir nagų plokšteles.

– Kaip jis gydomas ir per kiek laiko išgydomas?

- Pėdų grybelis gali būti gydomas vietiniais ir/ar sisteminiais priešgrybeliniais vaistais. Be abejonės, kartu turi būti laikomasi tinkamos pėdų higienos. Pėdas reikia plauti vėsesniu vandeniu su prausimosi priemonėmis kasdien, pėdas ir avalynę dezinfekuoti, kasdien keisti kojines, išplovus kojines – jas lyginti išverstas iš vidaus, pėdoms naudoti atskirą rankšluostį, siekiant išvengti kitų odos sričių užkrėtimo grybeline infekcija. Esant pėdų pleiskanojimui, suragėjimams – skiriamos keratolitinės priemonės, dažniausiai tai yra priemonės su šlapalu, pieno rūgštimi arba salicilo rūgštimi. Medikamentinis gydymas pradedamas vietiniais priešgrybeliniais vaistais. Nesant atsako į tokį gydymą, rekomenduojama pereiti prie sisteminio gydymo geriamaisiais priešgrybeliniais vaistais. Prieš skiriant sisteminį gydymą, pėdų grybelį būtina patvirtinti atlikus mikroskopinį bei mikrobiologinį tyrimus. Gydymo trukmė priklauso nuo skiriamų vaistų, vietiniai vaistai turi būti tepami apie 4 savaites, geriamieji vaistai gali būti skiriami nuo dviejų iki šešių savaičių.

– Kaip galima apsaugoti savo pėdas?

- Vengti vaikščioti basomis viešose persirengimo kabinose, sporto klubuose, dušuose, baseinuose, pirtyse. Nesidalinti savo avalyne, šlepetėmis, rankšluosčiais. Dėvėti tinkamo dydžio avalynę, kad nepritrintų, vengti labai uždaros avalynės, geriau rinktis kokybišką odinę avalynę, vengti sintetikos, stengtis, kad pėdos išliktų sausos, švarios, rekomenduojama rinktis medvilnines kojines. Be to, būtina palaikyti visavertį odos apsauginį barjerą, t.y., jei pėdų oda linkusi ragėti ir sausėti, rekomenduojama naudoti odą drėkinančias, minkštinančias priemones. Jei linkusi prakaituoti – pasirinkti tinkamą „kvėpuojančią“ avalynę, galima naudoti papildomas prakaitą sugeriančias ir dezodoruojančias prakaituojančių kojų priežiūros priemones.

– Kaip apsisaugoti nuo pėdų skilinėjimo?

- Dažniausiai skilinėja dėl sausumo kulnai, ypač vasaros metu, kada vaikštoma basomis ar dėvima atvira avalynė. Siekiant apsaugoti pėdų odą nuo skilinėjimo, rekomenduojama naudoti švelnias prausimosi priemones, jas plauti švelniai, o po prausimosi kruopščiai nusausinti, ypač tarpupirščius. Nusausinus pėdas jas sutepti drėkinamuoju kremu, ir kelis kartus per savaitę keratolitinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, kremais su 30-50 proc. šlapalu, 18-30 proc. pieno ar salicilo rūgštimi. Stengtis, kad pėdos ir tarpupirščiai būtų sausi, neatsirastų suragėjimų. Atlikus minkštinančias voneles su druska, kulnų hiperkeratozę galima nušveisti anglies akmenuku ar specialiai kulnams skirta aštresne dilde. Jei pėdų ir kulnų skilimai nuolat vargina, būtina pasikonsultuoti su gydytoju-dermatologu dėl galimos uždegiminės odos ligos.

– Apie kokius organizmo veiklos sutrikimus įspėja „susirgusios“ kojos?

- Pėdų grybeliu gali susirgti bet kas, tačiau didesnę riziką susirgti ir sunkiau serga asmenys, kurių imuninė sistema yra silpnesnė, pavyzdžiui, sergantys cukriniu diabetu, ŽIV ir kitomis ligomis, silpninančiomis imunitetą, po sisteminio antibakterinio ar imunosupresinio gydymo, esant sutrikusiai periferinei kraujotakai, turintys antsvorį, aktyviai sportuojantys, traumuojantys pėdas, esant polinkiui į padidėjusį prakaitavimą, ypač pėdų srityse.

– Ko derėtų imtis, kad to išvengtume?

– Siekiant išvengti pėdų grybelio, būtina ne tik prižiūrėti savo pėdas, laikytis tinkamos higienos, bet ir prižiūrėti bendrą organizmo būklę. Esant rizikai išsivystyti grybelinei infekcijai, profilaktiškai patartina naudoti pėdoms skirtas birias pudras su antiseptikais, perspirantais ir dezodoruojančiomis priemonėmis, o dažnai kartojantis pėdų grybeliui ir esant tam tikriems imuniteto sutrikimams, gydytojai rekomenduoja naudoti pabarstus, purškiklius ir gelius su priešgrybelinėmis sudėtinėmis medžiagomis, vengti vaikščioti basiems ar dalintis avalyne, rankšluosčiais, drabužiais.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.