Gerai treniruoti pilvo raumenys sukuria kūno galios centrą. Jie ne tik laiko nugarą, liemenį, bet ir užtikrina, kad šlapimo pūslė liktų stipri. Stiprūs dubens dugno raumenys pagerina ir seksualinio gyvenimo pojūčius.
Su amžiumi moters dubens dugno raumenys gali susilpnėti dėl tokio svarbaus gyvenimo įvykio kaip nėštumas arba operacijos. Tai dažnai lemia šlapimo nelaikymą.
Kai moterys ar vyrai nebegali gerai sulaikyti šlapimo, tai nemalonu ne tik išoriškai. Bet ši abiejų lyčių bėda visuomenėje lieka tabu.
Urologai kasdien susiduria su šia problema. Ir ji paliečia ne tik senyvo amžiaus asmenis. Daugelis pacientų – aktyvūs, gyvenime daug pasiekę – tyliai kenčia nuo šios bėdos. Blogai, bet šlapimo nelaikymas visada laikomas paslaptyje. Šiuolaikinėje į profesinę sėkmę orientuotoje visuomenėje galioja nuostata – būtina suvaldyti.
Daugelis pacientų delsia dėl šlapimo pūslės problemų kreiptis į gydytoją. Dėl gėdos ar nežinojimo susitaiko su šia varginančia būkle. Dėl to stipriai nukenčia jų gyvenimo kokybė, silpsta pasitikėjimas savimi, atsiranda nenoras bendrauti ir būti viešumoje. Tik nedaugelis žino, kad jiems galima padėti.
Kada atsiranda ilgalaikė šlapimo pūslės problema? Dauguma moterų veikiausiai žino, kas yra cistitas. Tai – šlapimo pūslės uždegimas.
Cistito simptomai: dažnas, skausmingas šlapinimasis, nuolatinis noras šlapintis net ir esant tuščiai šlapimo pūslei, šlapinimasis po truputį, kraujas šlapime, skausmas pilvo apačioje ir šlapimo pūslės skausmas.
Cistitu serga ne tik įvairaus amžiaus moterys, bet ir vyrai. Bet ši nemaloni diagnozė moterims dažnesnė dėl anatominės ypatybės – trumpesnės nei vyrų šlaplės. Vargu ar rasime moterį, kuri nors kartą gyvenime nėra patyrusi šlapimo pūslės uždegimo.
Šlapimo pūslės uždegimo priežasčių daugybė: peršalimas ir infekcijos – virusinė, bakterinė ir grybinė. Cistitas – liga, kurią daugelis bando įveikti savarankiškai.
Naminės priemonės neretai būna veiksmingos, bet jos nepadeda įveikti infekcinių šlapimo pūslės uždegimo sukėlėjų. Dėl to cistitas gali pasikartoti ar net pereiti į lėtinę formą.
Tik išsamiai ištyręs šlapimo pūslės uždegimo priežastis specialistas gali skirti gydymą. Tai gali būti skiepai, autovakcina (vakcina, pagaminta iš to paties ligonio, kuris ja bus gydomas, mikrobų), estrogenų turintys ir antibakteriniai kremai, augalinės priemonės ar kontracepcijos metodo keitimas.
Pasak ekspertų, esant tam tikroms aplinkybėms polinkis į šlapimo pūslės uždegimą gali būti nulemtas ir genetiškai arba turi psichosomatines priežastis (psichologinis poveikis ar psichologiniai procesai, tiesiogiai veikiantys organizmo fiziologinius procesus), kaip antai partnerystės problemos.
Daugelis moterų turi dirglią šlapimo pūslę, todėl dažnai šlapinamasi, bet tai nėra cistitas. Šiuo atveju kalta hiperaktyvi šlapimo pūslė. Dėl to atsiranda noras dažniau ar nuolat šlapintis. Priežastys gali būti įvairios ir ne visada aiškios.
Ne į naudą ir delsimas nusišlapinti ar stengimasis jį sulaikyti. Tokia elgsena anaiptol nėra šlapimo pūslės „treniruotė“.
Tai daro poveikį dirgliai šlapimo pūslei, kuri, esant net itin mažam šlapimo kiekiui, siunčia signalą šlapimo pūslei tuštintis.
Dažna šio negalavimo priežastimi Vokietijos specialistai nurodo netinkamą auklėjimą. Daugelis tėvų mano, kad mokykloje vaikams geriau neiti į tualetą. Tokia jų vaikų elgsena gali turėti rimtų pasekmių. Dėl to tapę vyresni jie gali šlapintis tik kartą per dieną.
Specialistai sako, kad vieniems normalu šlapintis kas pusę valandos, kitiems – tik kartą per dieną. Pastarasis atvejis būdingas daugeliui politikų. Dažnai ir ilgai sėdėdami posėdžiuose jie nuslopina norą šlapintis. Tai labai kenkia šlapimo pūslei!
Tai pirmiausia pastebi 55–60 metų vyrai, nes susiaurėja vyriškoji priešinė liauka – prostata. Tuomet tokios susidėvėjusios šlapimo pūslės neįmanoma atkurti.
Specialistų patarimas: šlapintis reikėtų mažiausiai tris kartus per dieną ir pirmiausia – kai būtina. Daugelis mieliau vartotų mažiau skysčių, kad naktį ne taip dažnai reikėtų keltis. Bet tai duoda priešingą rezultatą. Didžiąją dalį suvartojamų skysčių kiekio galima perkelti į rytą.
Į specialistus daugelis vyrų kreipiasi tik tuomet, kai jau susiduria su didelėmis problemomis, – naktį tenka keltis maždaug šešis kartus. Nemažai stipriosios lyties atstovų kreiptis į specialistus paragina jų žmonos.
Moterys iš tikrųjų visuomet, šmaikščiai kalbant, atlieka šeimos sveikatos vadybininkės pareigas. Joms, kaip sako specialistai, šlapinimosi problemos yra artimesnė tema. To nepasakysi apie vyrus.
Bet abiejų lyčių problematika panaši. Tiek moterys, tiek vyrai gali kentėti nuo primygtinio noro šlapintis ar įtampos sukelto šlapimo nelaikymo, taip pat dėl mišrių šio negalavimo formų.
Streso sukelto šlapimo nelaikymo atveju šlapimas nevalingai išsiskiria esant fiziniam krūviui – sunkiai kilnojant, sportuojant ar juokiantis, čiaudint.
Su tuo susiduria moterys dėl savo anatomijos. Be to, dažnai po menopauzės ir dėl didelio antsvorio.
Esant primygtiniam norui šlapintis jo galima nesuvaldyti. Skubus šlapinimasis paprastai pasitaiko tuomet, kai šlapimo pūslė nėra labai pripildyta. Nuskubėjus į tualetą pastebima, kad išsiskyrė visai mažas šlapimo kiekis.
Primygtinio šlapinimosi priežasčių dažnai nepavyksta rasti. Tai galėtų būti gėrybinio prostatos padidėjimo, diabeto ar šlapimo pūslės auglio pasekmė. Taip pat ir neurologinės ligos, tokios kaip Parkinsono liga ar išsėtinė sklerozė.
Šlapimo nelaikymą moterims gali sukelti moteriškųjų lytinių hormonų – estrogenų – stygius.
Stresinis šlapimo nelaikymas vyrams dažniausiai nustatomas po prostatos vėžio operacijos. Po visiško prostatos pašalinimo chirurginiu būdu vidutinio laipsnio ir sunkus šlapimo nelaikymas – blogas ženklas.
Šiuo atveju neretai prisideda ir psichologinės problemos. Stipriąją lytį užvaldo slogios nuotaikos: vėžys, be to, prostatos. Ši diagnozė vyrui reiškia tą patį, ką moterims – krūties vėžys.
Stipriąją lytį dar apima jausmas, kad prarado organą, kuris reiškia vyriškumą. Negana to, dar šlapimo nelaikymas ir impotencija. Visa tai – didelė drama vyrams.
Dabar metodai, taikomi vyrams per operaciją, kur kas pažangesni nei prieš 20 metų. Nepaisant to, 5–10 procentų stipriosios lyties atstovų, kuriems operuojant prostatos vėžį visiškai pašalinama priešinė liauka, turi ir stresinę šlapimo nelaikymo problemą.
Bet taip nenutiko buvusiems profesionaliems rankininkams 58-erių Ulrichui ir Michaeliui Rothams. Diagnozavus prostatos vėžį abiem tuo metu 47-erių broliams dvyniams operacijos metu buvo visiškai pašalinta prostata.
Vokiečiai teigia, kad nuo šlapimo nelaikymo problemos juos išgelbėjo sportas – treniruoti dubens dugno raumenys.
Aurimas Juršėnas, Baltijos ir Amerikos klinikos specialistas, kineziterapijos magistras žurnalui „Stilius“ patarė, kaip sustiprinti dubens dugno raumenis:
Nors dažniausiai dubens dugno raumenimis susirūpina moterys, ypač nėštumo metu ar po gimdymo, stiprinti apatinio dubens raumenis rekomenduoju ir kai kuriems savo pacientams vyrams.
Sveikas ir aktyvus gyvenimo būdas turi įtakos visoms kūno sistemoms. Dubens dugno raumenys – pilvo kvadrato grindys, priekyje yra pilvo priekinės grupės raumenys, užpakalinę dalį laiko stuburas ir nugaros raumenys, kvadrato šonai laikomi pilvo įstrižinių ir skersinių raumenų, o kvadrato lubas dengia pagrindinis kvėpavimo raumuo – diafragma. Visa ši sistema, būdama tam tikro tonuso ir elastingumo, sukuria vidinį pilvo slėgį, kuris svarbus visiems vidaus organams bei jų padėčiai ir funkcijai.
Žinoma, kineziterapeutas gali pamokyti lavinti dubens dugno raumenis ir konkrečiai. Yra įvairių pratimų, kuriuos atlikdami koncentruojamės į tarpvietės raumenų įtempimą, išlaikymą, pulsavimą ir panašiai.
Reguliariai atliekant šiuos pratimus dalis problemų išsisprendžia ar visai pranyksta. Jei žmogus turi realią problemą, tokią kaip šlapimo nelaikymas, pratimai atliekami 3–5 kartus per dieną. Jei tai profilaktika, tada užtenka 2–3 kartų per savaitę. Viskas individualu.
Visoms nėštumą planuojančioms moterims rekomenduotina pradėti stiprinti dubens dugno raumenis, taip pat ir liemenį bei pečių juostą, nes ne paslaptis, kad per nėštumą visos stuburo bėdos pradeda lįsti į paviršių. Tada jau būna sudėtingiau.
Tad pastebėjus šiuos simptomus reikia kreiptis į ginekologą, kuris, neradęs kitų patologijų, turėtų parekomenduoti užsirašyti pas kineziterapeutą.
