Su tuo susiduria kiekviena vyresnė moteris: gydytoja patarė, kaip įveikti nemalonius simptomus

Menopauzė – natūralus moters gyvenimo etapas, tačiau šis organizmo pokyčių periodas moterims dažnai sukelia didelį nerimą.

Menopauzė – natūralus moters gyvenimo etapas, tačiau šis organizmo pokyčių periodas moterims dažnai sukelia didelį nerimą.<br>123rf nuotr.
Menopauzė – natūralus moters gyvenimo etapas, tačiau šis organizmo pokyčių periodas moterims dažnai sukelia didelį nerimą.<br>123rf nuotr.
Gydytojos akušerės ginekologės dr. Linos Čiaplinskienės teigimu, menopauzė neturėtų gąsdinti, nes visus jį lydinčius nepatogumus galima išspręsti.
Gydytojos akušerės ginekologės dr. Linos Čiaplinskienės teigimu, menopauzė neturėtų gąsdinti, nes visus jį lydinčius nepatogumus galima išspręsti.
Gydytojos akušerės ginekologės dr. Linos Čiaplinskienės teigimu, menopauzė neturėtų gąsdinti, nes visus jį lydinčius nepatogumus galima išspręsti.
Gydytojos akušerės ginekologės dr. Linos Čiaplinskienės teigimu, menopauzė neturėtų gąsdinti, nes visus jį lydinčius nepatogumus galima išspręsti.
Menopauzė – natūralus moters gyvenimo etapas, tačiau šis organizmo pokyčių periodas moterims dažnai sukelia didelį nerimą.<br>123rf nuotr.
Menopauzė – natūralus moters gyvenimo etapas, tačiau šis organizmo pokyčių periodas moterims dažnai sukelia didelį nerimą.<br>123rf nuotr.
Menopauzė – natūralus moters gyvenimo etapas, tačiau šis organizmo pokyčių periodas moterims dažnai sukelia didelį nerimą.<br>123rf nuotr.
Menopauzė – natūralus moters gyvenimo etapas, tačiau šis organizmo pokyčių periodas moterims dažnai sukelia didelį nerimą.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Aug 20, 2020, 11:23 PM

Gydytojos akušerės ginekologės dr. Linos Čiaplinskienės teigimu, šis laikotarpis neturėtų gąsdinti, nes visus jį lydinčius nepatogumus galima išspręsti.

Patyrusi specialistė pasakoja, kokie pokyčiai vyksta menopauzės metu bei pataria, kaip prie jų prisitaikyti ir įveikti nemalonius simptomus.

- Kas yra menopauzė? Kokie požymiai ją išduoda?

- Menopauzė, dar kitaip vadinamas klimakterinis laikotarpis – tai moters menstruacijų nutrūkimas ir vaisingumo išnykimas.

Pagrindinis menopauzės požymis – menstruacinio ciklo sutrikimas. Kad artėja menopauzė galima suprasti iš padažnėjusių menstruacijų, kurios laikui bėgant tampa nereguliarios, o kraujavimas kartais užsitęsia. Nors šie sutrikimai gali būti susiję su anatomija, gėrybiniais ar piktybiniais gimdos augliais ir pan., dažniausiai jų priežastis yra būtent funkciniai sutrikimai, lemiantys artėjančią menopauzę.

Vėliau moterys išgyvena karščio bangas, naktinio prakaitavimo priepuolius, atsiranda psichologinė įtampa, padidėjęs nerimas, nemiga.

Skiriamos trys klimakterinio laikotarpio stadijos:

Perimenopauzė – ji trunka tol, kol visiškai išnyksta menstruacijos (gali tęstis nuo 3 iki 7 metų). Šiuo periodu vargina įvairūs menstruacijų surikimai – ciklas sutrumpėja, pailgėja, menstruacijos tampa negausios.

Menopauzė – tai paskutinės menstruacijos, įvykusios prieš 12 mėnesių. Menopauzė trunka apie metus. Dažniausiai ji ištinka vyresnes nei 50 metų moteris.

Postmenopauzė – tai etapas, kuris prasideda išnykus menstruacijoms ir trunka visą likusį gyvenimą.

- Kokio amžiaus moterims prasideda menopauzė?

- Menstruacijų sutrikimas įprastai prasideda apie 45-ių metų amžiaus moterims. Didžiąjai daliai moterų menstruacijos visiškai išnyksta 50 – 55 gyvenimo metais. Galima ir ankstyva menopauzė, prasidedanti apie 40-42-uosius gyvenimo metus. Ankstyva menopauzė padidina osteoporozės ir kaulų lūžių riziką.

Menopauzė išsivysto dėl nutrūkusios moteriškųjų hormonų – estrogenų – gamybos. Tai lemia sutrikusi kiaušidžių veikla. Moters organizme pradeda dominuoti vyriškieji lytiniai hormonai, kuriuos gamina antinksčių žievė. Kiaušidžių veikla gali sutrikti bei sukelti menopauzinius simptomus dėl natūralaus senėjimo proceso, taip pat po chirurginių, pavyzdžiui kiaušidžių pašalinimo, operacijų.

Kiekvienos moters menopauzės pradžios laikas yra skirtingas. Šiuo metu kol kas nepakanka duomenų dėl menopauzės jaunėjimo ar senėjimo, tačiau įrodyta, kad menopauzės laiko atėjimui didelę reikšmę turi genetiniai veiksniai. Daugeliu atveju, kuo anksčiau prasideda menstruacijos, tuo vėlyvesnė menopauzė. Dažnai menopauzė dukrai prasideda panašiu metu, kaip ir mamai.

Menopauzės pradžia taip pat priklauso ir nuo gyvenimo sąlygų, žalingų įpročių (įrodyta didelė rūkymo žala), gyvenimo aplinkybių, nepakankamo fizinio aktyvumo, ligų ir jų gydymo metodų.

- Kuo dažniausiai skundžiamasi menopauzės laikotarpiu?

- Menopauzės metu moteris vargina karščio bangos, prakaitavimas, ypač miego metu, nepaaiškinami širdies veiklos pokyčiai, miego sutrikimai, nuotaikų kaita, be aiškios priežasties atsiradęs irzlumas, dėmesio koncentracijos sunkumai. Moterys skundžasi ir makšties sausumu, deginimo ir niežėjimo pojūčiu, taip pat diskomfortu lytinių santykių metu.

- Į ką reikėtų atkreipti dėmesį menopauzės laikotarpiu?

- Reikėtų žinoti, kad menopauzės laikotarpiu (nuo tada kai menstruacijų nėra 12 mėnesių) iš lyties organų neturi būti kraujavimo. Pastebėjus kraujavimą, būtina kreiptis į gydytoją ginekologą, kad paneigti onkologinius susirgimus.

Menopauzės laikotarpiu reikėtų taip pat atkreipti dėmėsį į dažną širdies plakimą, naktinį prakaitavimą, nemigą. Tai gali būti susiję su kardiovaskulinėmis ligomis bei organizmui būtinų mikroelemntų trūkumu, todėl varginant šiems negalavimams, taip pat vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

- Kokie rekomenduojami profilaktiniai tyrimai moterims menopauzės laikotarpiu?

- Onkologinių ir kitų ligų prevencijai, menopauzės metu rekomenduojama reguliariai atlikti šiuos tyrimus: gimdos kaklelio onkocitologinis tyrimą dėl vėžinių pakitimų, ginekologinį ultragarsinį tyrimą gimdos gleivinei bei kiaušidėms įvertinti, ultragarsinį krūtų tyrimą.

- Kokios tendencijos Lietuvoje: menopauzės pradžia ankstėja ar tampa vėlyvesne?

- Deja, dėl gyvenimo ritmo pasikeitimo menopauzė tampa vis ankstyvesne. Moterys dirba, siekia karjeros ir neretai pirmo vaiko susilaukia tik būdamos 30-ties metų. Ankstyvesnei menopauzei įtakos taip pat turi didelis darbo krūvis, patiriamas stresas, žalingi įpročiai, neteisinga mityba ir gyvenimo būdas.

Ilgėjant gyvenimo trukmei, pomenopauzės laikotarpis sudaro apie trečdalį moters gyvenimo. Brandus vidurinis ir vyresnis amžius – vienas svarbiausių moters gyvenimo laikotarpių, kai ji gali dirbti, būti socialiai aktyvi ir svarbi bei reikalinga visuomenei. Tad jei vargina simptomai, dėl kurių blogėja moters gyvenimo kokybė – sutrinka miegas, kamuoja nuovargis, depresija, ypač išreikštas dirglumas, verta prisiminti – pagalba šiuo gyvenimo laikotarpiu tikrai įmanoma ir kreiptis pagalbos į patyrusius specialistus.

- Koks medikamentinis gydymas skiriamas menopauzės sukeltiems simptomams palengvinti?

- Menopauzės simptomams palengvinti taikomas laipsniškas metodų principas: pradedama nuo paprastų priemonių ir baigiama medikamentiniu gydymu. Kiekvienas kitas metodas taikomas tik tada, jei prieš tai buvęs metodas buvo neefektyvus arba simptomai sumažėjo nepakankamai. Iš pradžių gali būti skiriamos nehormoninės priemonės – raminantieji, migdomieji vaistai, vietinė estrogenų terapija makšties kremais, tepalais ar žvakutėmis, jei tai nepadeda – pakaitinė hormonų terapija. Pakaitinė hormonų terapija – estrogenų arba estrogenų ir progestagenų derinys, padedantis kompensuoti klimakteriniu laikotarpiu atsiradusį tiesioginį hormonų trūkumą, specialistų pripažįstama kaip veiksmingiausia pagalba menopauzės laikotarpiu.

Galimi ir alternatyvūs modernūs gydymo būdai, tokie kaip PRP (trombocitais praturtintos plazmos) terapija ar hialiurono užpildų injekcijos į makštį.

Svarbu, jog moterys suprastų, kad gyvenimas tęsiasi ir menopauzės simptomų kentėti tikrai nereikia.

- Kaip menopauzės metu moterys gali padėti pačios sau?

- Kiekvienos moters organizmas yra individualus, todėl ir menopauzės simptomai pasireiškia gan skirtingai. Dažniausiai didžiausią baimę kelia nežinomybė. Susipažinus su galimais simptomais šis gyvenimo etapas nebeatrodo toks bauginantis. Tad pirmiausia pati moteris pasidomėti, kas vyksta jos organizme. Tinkama reakcija į menopauzės simptomus padeda išvengti nemalonių potyrių ir toliau mėgautis gyvenimu.

Menopauzės simptomus ir adaptaciją prie naujo gyvenimo tarpsnio gali palengvinti subalansuota mityba, aktyvi veikla, pilnavertis dalyvavimas visuomeniniame gyvenime, gyvenimo galimybių realizavimas.

Estrogenų trūkumą kompensuoti padeda fitoestrogenai. Daugiausia jų yra sojų produktuose, dobilų preparatuose, linų sėmenyse, avižose, miežiuose, lęšiuose, sezamų sėklose, obuoliuose, morkose.

Nemaloniems menopauzės simptomams palengvinti patartina vartoti Omega-3 riebiąsias rūgštis. Be jokio šalutinio poveikio menopauzės simptomus mažina žalioji, naktinių prakaitavimų epizodus – liepų žiedų ir šalavijų mišinio arbata. Dėl osteoporozės ir kaulų lūžių rizikos rekomenduojama gerti vitamino D ir kalcio preparatus.

„Kai materialinė bazė sukurta, vaikai suaugę, protas brandus, o sveikata gera, pats laikas pasirūpinti savimi ir savo dienotvarkėje skirti laiko dalykams, kuriems anksčiau jo vis pritrūkdavo. Meilė sau ir įdomi veikla – geriausi vaistai nuo bet kokių negalavimų“, – baigdama pokalbį pataria dr. Lina Čiaplinskienė.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.