Profesorius: ne visi lietuviai genetiškai prisitaikę prie užklupusios šalčio bangos

Į Lietuvą po ilgo laiko vėl grįžta šaltis – kaip jis veikia organizmą ir ką daryti, kad nepakenktumėme savo sveikatai?

Profesorius pabrėžia, kad būtina stebėti oro sąlygas, vengti didelio vėjo, nes šis gali nudeginti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Profesorius pabrėžia, kad būtina stebėti oro sąlygas, vengti didelio vėjo, nes šis gali nudeginti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Profesorius pabrėžia, kad būtina stebėti oro sąlygas, vengti didelio vėjo, nes šis gali nudeginti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Profesorius pabrėžia, kad būtina stebėti oro sąlygas, vengti didelio vėjo, nes šis gali nudeginti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Profesorius pabrėžia, kad būtina stebėti oro sąlygas, vengti didelio vėjo, nes šis gali nudeginti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Profesorius pabrėžia, kad būtina stebėti oro sąlygas, vengti didelio vėjo, nes šis gali nudeginti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Profesorius pabrėžia, kad būtina stebėti oro sąlygas, vengti didelio vėjo, nes šis gali nudeginti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Profesorius pabrėžia, kad būtina stebėti oro sąlygas, vengti didelio vėjo, nes šis gali nudeginti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Profesorius pabrėžia, kad būtina stebėti oro sąlygas, vengti didelio vėjo, nes šis gali nudeginti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Profesorius pabrėžia, kad būtina stebėti oro sąlygas, vengti didelio vėjo, nes šis gali nudeginti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Profesorius pabrėžia, kad būtina stebėti oro sąlygas, vengti didelio vėjo, nes šis gali nudeginti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Profesorius pabrėžia, kad būtina stebėti oro sąlygas, vengti didelio vėjo, nes šis gali nudeginti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Profesorius pabrėžia, kad būtina stebėti oro sąlygas, vengti didelio vėjo, nes šis gali nudeginti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Profesorius pabrėžia, kad būtina stebėti oro sąlygas, vengti didelio vėjo, nes šis gali nudeginti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Profesorius pabrėžia, kad būtina stebėti oro sąlygas, vengti didelio vėjo, nes šis gali nudeginti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Profesorius pabrėžia, kad būtina stebėti oro sąlygas, vengti didelio vėjo, nes šis gali nudeginti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Profesorius pabrėžia, kad būtina stebėti oro sąlygas, vengti didelio vėjo, nes šis gali nudeginti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Profesorius pabrėžia, kad būtina stebėti oro sąlygas, vengti didelio vėjo, nes šis gali nudeginti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Profesorius pabrėžia, kad būtina stebėti oro sąlygas, vengti didelio vėjo, nes šis gali nudeginti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Profesorius pabrėžia, kad būtina stebėti oro sąlygas, vengti didelio vėjo, nes šis gali nudeginti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Profesorius pabrėžia, kad būtina stebėti oro sąlygas, vengti didelio vėjo, nes šis gali nudeginti.<br>Scanpix/AFP/Reuters nuotr.
Profesorius pabrėžia, kad būtina stebėti oro sąlygas, vengti didelio vėjo, nes šis gali nudeginti.<br>Scanpix/AFP/Reuters nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

„Žinių radijas“

Jan 16, 2021, 10:37 AM, atnaujinta Jan 16, 2021, 12:59 PM

Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ papasakojo Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius, medicinos mokslų daktaras Marius Brazaitis.

Kūnas prisitaiko pats

Paklaustas, ar žmogaus organizmas pasirengęs atlaikyti tokią žemą oro temperatūrą, profesorius teigė, kad jis tokiems iššūkiams ruošėsi jau ne vieną tūkstantmetį.

„Evoliuciškai žmogaus organizmas taip yra sukurtas, kad atlaikytų įvairias ekstremalias sąlygas ir, be abejo, žema temperatūra žmogui nėra naujiena – nuo pirmo šalčio stimulo į odos receptorių žmogaus organizmas jau pradeda gintis ir saugotis“, – aiškino M.Brazaitis.

Profesoriaus teigimu, kūnas pats žino, kaip kovoti su šalčio sukeliamu stresu. Pasak jo, žmogaus smulkiosios kraujagyslės – kapiliarai – yra stimuliuojami bei išsiplečia, išsiskiriant streso hormonams.

„Daug šilto kraujo yra tiesiog transportuojama į odos paviršių. Taip saugomasi nuo šalčio patekimo į organizmo vidų“, – sakė M.Brazaitis.

Pats šaltis, pasak profesoriaus, gali būti įvairus, bet organizmas pats atskiria įvairius šalčio stimulus ir į tai reaguoja skirtingai. Remiantis naujausiais genetiniais tyrimais, nustatyta, kad vieni žmonės yra atsparesni šalčiui už kitus, nes turi specialų geną, tačiau apskritai gebėjimą adaptuotis turi kiekvienas.

Šio geno, pasak LSU profesoriaus, neturi maždaug 8 procentai Lietuvos gyventojų. M.Brazaičio teigimu, tai lėmė ilgalaikė žmonių migracija ir globalizacija.

„Visa priešistorė rodo, kad prieš 50 tūkst. metų gentys iš Afrikos žemyno patraukė ieškoti naujų medžioklės plotų. Dalis atvyko į Baltijos, Skandinavijos regionus ir apsigyveno šiose sąlygose. Įsivaizduokite, jeigu reikia eiti medžioti, juk medžiotojai praleisdavo savaites ir mėnesius miškuose ekstremaliomis žiemos sąlygomis, tad kūnas ilgainiui tiesiog prisitaikė“, – dėstė specialistas.

Paklaustas, kaip šaltį pakelia iš šiltų kraštų į Lietuvą atvykę kitataučiai, profesorius aiškina, kad iš pradžių tokiems žmonėms neįprastos oro sąlygos gali sukelti daugiau streso, tačiau tai laikina.

„Žmogaus organizmas turi atmintį, tad jeigu ispanas ar italas, kuris niekada gyvenime nėra patyręs tokio šalčio, iš pradžių patirs didesnį stresą, vėliau jis adaptuosis ir tas stresas mažės“, – laidoje aiškino M.Brazaitis.

Profesorius priduria, kad vyrų ir moterų tolerancija šalčiui šiek tiek skiriasi. Pasak jo, moterys greičiau sušąla po pirties ar sportuodamos, nes tai lemia tam tikri jų fiziologiniai ir anatominiai procesai.

Nepamirškite kepurės

Tiems, kurie šalčio neprisibijo ir pasirenka sportuoti lauke, profesorius pataria būti itin atsargiems. Jis tikina, kad vertėtų sutrumpinti ir treniruočių laiką.

„Jei tai intensyvus fizinis darbas, padidėja ventiliacija ir įkvepiame daugiau šalto oro. Pastebėta, kad sportuojant tokiomis sąlygomis atletai dažniau patiria viršutinių kvėpavimo takų infekcijas. Geriau vaikščiokite valandą ar dvi, ir žalos sveikatai tikrai nebus“, – patarė LSU profesorius.

Tačiau jis pabrėžė, kad būtina stebėti oro sąlygas, vengti didelio vėjo, nes šis gali nudeginti.

Esant dideliam šalčiui būtina pasirinkti ir tinkamą aprangą. Pabrėžiama, kad labiausiai reikėtų stengtis sušildyti galvą, bet M.Brazaitis pataria nepamiršti viso kūno.

„Ne vien tik per galvą išeina žmogaus šiluma, tačiau galva yra blogiausiai apsaugota. Tad kepurė yra labai svarbu“, – pabrėžė profesorius.

Drabužius rekomenduojama rinktis vilnonius, nes šie, pasak M.Brazaičio, nutraukia prakaitą ir kitus kūno skysčius nuo kūno į siūlo vidų.

„Mes pradedame jausti šlapumą tik tada, kai vilnos siūlas prisipildo vandens. Taip pat rekomenduojama turėti ir antras pirštines ar antras kojines, jei ilgesnį laiką būnate lauke“, – sakė LSU profesorius.

Norintiems pradėti grūdintis, M.Brazaitis pataria pradėti nuo mažų žingsnelių bei itin atidžiai stebėti situaciją. Pasak jo, būnant atviroje erdvėje itin svarbu, ar oras yra vėjuotas, ar patogus įlipimas ir išlipimas iš vandens.

„Svarbiausia išlikti protingiems“, – patarė LSU profesorius.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.