Emocinės sveikatos pavojaus signalai: kas išduoda, kad gyvenime metas pokyčiams?

Kartais pokyčiai į žmogaus gyvenimą ateina mažais žingsneliais, o kartais užgriūva tarsi sniego lavina. Vieni juos priima ir mokosi gyventi naujomis aplinkybėmis, o kiti apsimeta, kad nieko nepastebi, kol patiriamas stresas ir negatyvūs išgyvenimai priverčia sustoti ir susimąstyti.

Vienas po kito galvoje piešiami negatyvūs ateities įvykių scenarijai įspėja apie tai, kad žmogus susiduria su sunkumais, kuriuos pats vienas įveikti ne visuomet gali.<br>123rf nuotr.
Vienas po kito galvoje piešiami negatyvūs ateities įvykių scenarijai įspėja apie tai, kad žmogus susiduria su sunkumais, kuriuos pats vienas įveikti ne visuomet gali.<br>123rf nuotr.
Vienas po kito galvoje piešiami negatyvūs ateities įvykių scenarijai įspėja apie tai, kad žmogus susiduria su sunkumais, kuriuos pats vienas įveikti ne visuomet gali.<br>123rf nuotr.
Vienas po kito galvoje piešiami negatyvūs ateities įvykių scenarijai įspėja apie tai, kad žmogus susiduria su sunkumais, kuriuos pats vienas įveikti ne visuomet gali.<br>123rf nuotr.
Vienas po kito galvoje piešiami negatyvūs ateities įvykių scenarijai įspėja apie tai, kad žmogus susiduria su sunkumais, kuriuos pats vienas įveikti ne visuomet gali.<br>V.Balkūno nuotr.
Vienas po kito galvoje piešiami negatyvūs ateities įvykių scenarijai įspėja apie tai, kad žmogus susiduria su sunkumais, kuriuos pats vienas įveikti ne visuomet gali.<br>V.Balkūno nuotr.
Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Valija Šap<br>Asmeninio albumo nuotr.
Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Valija Šap<br>Asmeninio albumo nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Apr 18, 2021, 8:15 AM, atnaujinta Apr 19, 2021, 5:01 PM

Pasikeitęs bendravimas, nuovargis, nuotaikų kaita, įvairios įkyrios mintys, stresas ir vienas po kito galvoje piešiami negatyvūs ateities įvykių scenarijai įspėja apie tai, kad žmogus susiduria su sunkumais, kuriuos pats vienas įveikti ne visuomet gali.

Svarbu – įvertinti situaciją

Paklausta, kaip atpažinti būseną, kai gyvenime reikia pokyčių, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto psichologė, Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Valija Šap teigė, kad tai labai dažnas klausimas, kurį užduoda į individualias konsultacijas atėję klientai ar mokymų dalyviai:

„Žmonėms aktualu, kaip atpažinti būseną, kai pats turiu atsisėsti ir susivokti, kas su manimi vyksta ir kas vyksta mano aplinkoje. Tokioje situacijoje žmogui tampa itin svarbūs klausimai – „ką ir kaip aš galiu pakeisti? kaip pakoreguoti situaciją, kuri veikia mano emocinę savijautą?“.

Anot pašnekovės, atsidūrus tokioje situacijoje, labai svarbu įsivertinti, ar užteks turimų išteklių ir jėgų išeiti iš jos pačiam. „Natūralu, kad kartais į galvą ateina atsakymas, jog jau anksčiau žmogus tai yra bandęs ir nepavyko. Arba tiesiog daug visko susidėjo, ir net nežino, nuo ko reikia pradėti, galvojant apie pagalbą sau. Tokiais atvejais sakau, kad yra naudinga pasitarti su psichologu“, – kalbėjo V. Šap.

Sunkumus išduoda pasikeitęs bendravimas

Apie tai, kad žmogus gyvenime susidūrė sunkumais, kurie reikalauja atitinkamų sprendimų, parodo pakitęs jo elgesys, pastebima nuotaikų kaita, pasikeitęs bendravimas su kitais žmonėmis. Tačiau tai – tik dalis galimų simptomų, o juk neretai emocinius sunkumus lydi ir fiziniai negalavimai.

Tiesa, esant prastai savijautai nebūtinai pasireikš visas kompleksas V. Šap išvardytų simptomų, o išryškėti gali vos vienas ar pora, o ir pati bloga savijauta paprastai neatsiranda per vieną naktį – dažnai tai procesas, kuriam reikia „įsivažiuoti“.

Jei įtampa užsitęsia, pasak psichologės, žmogus gali pradėti jausti tam tikrus somatinius skausmus ar kitus negalavimus, tad galvojant apie savo savijautą ir jos prastėjimą, prasmingą šią būseną palyginti su praeities epizodais ir sąžiningai sau atsakyti į klausimą „kaip aš jaučiausi anksčiau?“

Labai svarbu, kad žmogus pabandytų prisiminti, kaip jis jautėsi prieš kelis mėnesius ar pusmetį. Naudinga pagalvoti, ar jo gyvenime buvo koks neigiamas pokytis lyginant šio periodo savijautą ir gyvenimo aplinkybes su tuo, kas buvo anksčiau.

„Žinoma, itin didelį stresą gali sukelti ir labai ūmi situacija ar trauminis patyrimas, emocinis sukrėtimas, kai žmogus susiduria su artimo žmogaus mirtimi ar žinia apie mirtį, sunkia liga ar kt.

Lygiai taip pat tokia negatyvi jausena gali būti ilgą laiką patiriamų sunkumų pasekmė. Jei šiuos sunkumus išskaidytume po vieną – jie nebūtų tokie neįveikiami, bet kai vienus sunkumus laikui bėgant papildo kiti sunkumai, tai gali turėti įtakos prastesnei savijautai“, – kalbėjo psichologė.

Kodėl pokyčiai gąsdina?

V.Šap, atkreipė dėmesį, kad yra keletas veiksnių, kurie susiję su tam tikrais žmonių gyvenimo pokyčiais ir jų keliama baime: pandemijos situacija Lietuvoje trunka jau metus, padėtis darbo rinkoje nuolat keičiasi, visuomenėje auga nerimo lygis, kaupiasi tam tikros įtampos.

Norėdami to ar ne, žmonės priversti pripažinti, kad jų gyvenimas keičiasi, ir vienaip ar kitaip išmokti šiuos pokyčius priimti.

„Pokytis ar jo baimė pajaučiami tuomet, kai žmogus savo gyvenime praranda tam tikrą situacijos kontrolę. Kai jo planus sujaukia aplinkybės, kurių jis negali paveikti, kai atsiranda tam tikri ribojimai. Baimė ima augti, kai kažkas kitas ima kontroliuoti tas aplinkybes, kurias buvai pratęs kontroliuoti pats, ir tuomet kyla tam tikras nepasitenkinimas“, – kalbėjo ji.

Pašnekovė patikslino, kad tam tikri sunkumai atsiranda ir dėl to, kad pandemijos metu gyvas bendravimas tarp žmonių yra labai smarkiai apribotas: „Kai kurie turėti ryšiai per metus laiko gali ne tik silpti, bet ir visai sunykti. Nuotolinis bendravimas yra galimybė palaikyti ryšį, bet žmonės jau ima ilgėtis gyvo kontakto. Daug valandų praleidžiame prie ekrano, tad natūralu, kad po sunkios dienos žmogus gali ir nenorėti net su artimu žmogumi kalbėtis vaizdo skambučiu“.

Pandemija, anot V. Šap, lėmė, kad daug žmonių neturi galimybės pasirinkti, ar į savo gyvenimą įsileisti pokyčius, o yra tiesiog įstumiami į pokyčių situacijas. „Juk jei metų eigoje žmogus matydavo, kad jo verslui vis sunkiau sekasi ir patiriama viena ar kita nesėkmė, jis galėjo galvoti, kad savo darbe turi kažką keisti, o dabar viskas tiesiog turėjo sustoti.

Nėra aišku, kiek ir ko dabar reikės laukti, kaip per šį laiką pasikeis finansinė padėtis? Atleisti darbuotojus ar neatleisti? Atsiranda daug klausimų, kurie anksčiau nekildavo, reikia priimti sprendimus, kaip pasielgti su kitais žmonėmis, kurie taip pat turi šeimas?“ – apie sudėtingas pokyčių laikotarpio situacijas kalbėjo Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė.

Toksiškų santykių spąstai

Kartais sunkumų kelia ir emocinę sveikatą ne tik su buitimi ar karjera susiję veiksniai, bet tai, kaip klostosi santykiai su artimaisiais. Neretai prastos emocinės sveikatos priežastimi tampa ilgą laikotarpį besitęsiantys toksiški santykiai. Toks bendravimas, kai dominuoja galia, nepagarba ir vieno iš santykių dalyvių poreikių iškėlimas, o kito – slopinimas, gali vystytis ne tik sutuoktinių poroje, bet ir susiformuoti tarp vaikų ir tėvų ar kitų šeimos narių.

Į klausimą, kaip tokius santykius atpažinti, psichologė atsakė: „Būtina savęs paklausti, kaip jaučiuosi šiuose santykiuose, ir kaip ta savijauta priklauso nuo manęs paties, ką aš darau ar nedarau, kad tie santykiai būtų pozityvūs? Kaip su manimi ar mūsų santykiuose elgiasi mano partneris?

Jei analizuojant pastebima, kad atsiranda spaudimas, nepagrįstos pretenzijos, jei antra pusė vengia spręsti kylančius konfliktus, nuolat priekaištauja, reiškia pretenzijas, taikos psichologinį smurtą, žemina, menkina, pateikia kategoriškus reikalavimus – tai toksiškų santykių požymiai.“

Pasak V. Šap, suvokus, kad esami santykiai yra toksiški, būtina sau atsakyti į klausimą „Ar šioje situacijoje mes galime kalbėtis?“ Deja, dažnu atveju, anot psichologės, jei antra pusė kalba tik reikalavimo tonu arba po pokalbio santykiai ir toliau nesikeičia, o sprendimo šioje situacijoje ieškančiam žmogui praverstų specialisto pagalba.

„Esama porų, kurios sako, kad dar iki pandemijos tikrai gerai sutarė ir puoselėjo pozityvius santykius, konstruktyviai sprendė iškylančius sunkumus, tačiau dabar jiems patiems tapo sudėtinga suprasti, kas vyksta, nes santykiai pradėjo keistis. Kartais net kyla minčių apie skyrybas, bet paskui suvokiama, kad čia kalba pervargimas ir įtampa. Tie santykiai, kuriuose įtampos buvo ir iki šio sudėtingo etapo, deja, dažnu atveju pajuto jos stiprėjimą. Jiems tapo dar sunkiau išlaikyti ramybę ir konstruktyvumą bendraujant“, – kalbėjo ji.

Alkoholis – ne išeitis

Psichologė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu pagalbos į specialistus besikreipiančiųjų skaičius yra žymiai didesnis nei buvo iki pandemijos.

„Kai žmogus nežino, ką daryti su besikaupiančia įtampa, negali miegoti, jam per sunku atlikti elementarius kasdienius darbus, jis ieško išeities ir tada randa būdą „truputėlį pailsėti“, pasitelkdamas alkoholį. Jo pavartojus pasidaro lengviau kalbėti apie savo jausmus, tiesa, neretai toks kalbėjimas pasibaigia dar gilesniais konfliktais“, – įspėjo psichologė ir pridūrė, kad neretai sakoma, jog „išgersiu tik šiandien“, bet ilgainiui patenkama į spąstus.

Vietoje tokių pragaištingų „nuskausminamųjų“, psichologė ragino pasvarstyti, kas padėtų lengviau priimti neišvengiamus pokyčius?

„Dabar daug dalykų bandoma suversti pandemijai, bet ar iš tiesų taip yra? Kartais mokymuose taikau tokią metodiką, kai žmonės įvardija problemą, tarkime, ta pati pandemija, tai prašau jų ant popieriaus lapo užrašyti, ką jiems šis laikotarpis davė gero ir ką atėmė. Šalia prarastų dalykų rekomenduoju užrašyti, kaip žmogus kompensavo tai, ką prarado, ir kokius kitus savo poreikių patenkinimo būdus pavyko atrasti, arba, pasvarstykite, kaip galėtumėte juos atrasti“, – atlikti tokio pobūdžio užduotį su savimi specialistė rekomendavo, susidūrus ir su kitokio pobūdžio sunkumais, nes sąžiningas savo „problemų audito“ atlikimas, leis kitaip įvertinti situaciją ir paieškoti išeičių.

V. Šap atkreipė dėmesį, kad šiuo metu nemokama psichologinė pagalba prieinama ne tik nuotoliniu būdu kreipiantis į ją teikiančias organizacijas telefonu ar internetu, bet ir visose šalies savivaldybėse veikiančiuose visuomenės sveikatos biuruose galima registruotis nemokamoms psichologo konsultacijoms.

Pagal sau – neišeinant iš namų

Patiriantys emocinių sunkumų ir dėl kokios nors priežasties negalintys ar nenorintys kreiptis į specialistus, gali apsilankyti Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuoto projekto „Pagalba sau“ interneto tinklalapyje.

Užsukę į interneto svetainę pagalbasau.lt vartotojai ne tik ras daug specialistų parengtos informacijos apie psichikos sveikatos sunkumus, emocinę sveikatą bei prieinamą psichologinę pagalbą, bet ir patarimų, skirtų vaikams, jaunimui, suaugusiems bei senjorams, kaip įveikti COVID-19 pandemijos metu kilusius emocinius sunkumus.

Tinklalapio skiltyje „Pažink save“ vartotojams siūloma interaktyvi naujovė – galimybė atlikti specialius testus, kurie leis atpažinti nerimą keliančias būkles. Projekto svetainėje patalpinti specialistų sukurti geros savijautos, nemigos, nerimo, depresijos, pogimdyvinės depresijos ir valgymo sutrikimų testai.

Taip pat daugiau apie savo sveikatos būklę gali sužinoti ir galimai nuo priklausomybių kenčiantys žmonės, atlikdami priklausomybių nuo rūkymo, alkoholio, kompiuterinių žaidimų ir interneto bei lošimų testus. Interneto svetainėje pagalbasau.lt aiškiai ir patogiai pateikiama informacija, kur reiktų kreiptis pagalbos susidūrus su įvairaus pobūdžio sunkumais.

Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.