Pavadinta „Gender“ medicina siekia tinkamiausio gydymo moterims ir vyrams dėl jų organizmo ypatumų, nes ilgą laiką medicinos sritis elgėsi taip, lyg tarp abiejų lyčių nebūtų jokių skirtumų. Išskyrus, žinoma, lyties organus.
Moterys ir vyrai skiriasi kūno sudėjimu bei procesais, vykstančiais organizme. Silpnoji lytis dažniausiai yra mažesnio ūgio, svorio, turi mažiau raumenų ir visiškai kitokią hormonų pusiausvyrą nei vyrai. Į visa tai reikėtų atsižvelgti skiriant medikamentų kiekį, o tai, deja, ne visada daroma.
Ar iš tikrųjų vyrai nemoka klausytis, o moterims sunkiau pastatyti automobilį aikštelėje ar į garažą? Dėl to, kad moterys ir vyrai yra skirtingi, veikiausiai niekas nesiginčija.
Jau kiaušialąstės apvaisinimo metu išsisprendžia kūdikio lyties klausimas. Chromosomų pora XY formuoja kūną vyriškai, XX – moteriškai. Bet visiškai nepriklausomai nuo lyties įtakos mums turi auklėjimas ir aplinka.
Jauna medicinos sritis
Pastaruoju metu vyksta daug svarbių diskusijų dėl lygių vyro ir moters teisių. Bet medicina jau senokai sutelkė dėmesį į abiejų lyčių skirtumus. Vyrai ir moterys paprastai gydomi vienodai, nors tos pačios ligos atveju gali pasireikšti skirtingi simptomai dėl vyrų ir moterų kūno ypatumų. Ir jų gydymas turėtų būti skirtingas.
Į tai orientuojasi „gender“ medicina – medicina lyties aspektu. Kompleksinė ir apie 30 metų senumo tyrimo sritis, kuri peržengia medicininio aprūpinimo ribas atsižvelgiant į biologinę lytį.
Medicinos lyties aspektu šalininkai tvirtina, jog skirtingas medikamentų dozavimas abiem lytims būtinas ir todėl, kad moterims vaistai gali daryti visiškai kitokį poveikį nei vyrams. Mat silpnosios lyties atstovės organizmas turi didesnę riebalų, mažesnę vandens dalį ir kitokį raumenyną nei vyrai, todėl tirpus riebaluose medikamentas pasiskirsto labai skirtingai.
Skirtingas ir medikamentų šalutinis poveikis abiem lytims. Apsinuodijus moterų būklė blogesnė nei vyrų.
Kepenys, inkstai, plaučiai iš dalies funkcionuoja kitaip, taip pat ir virškinamasis traktas.
Geteborgo (Švedija) universiteto gastroenterologų komanda nustatė, kad tabletės moters organizme kelias – nuo burnos per stemplę, skrandį ir žarnyną – dvigubai ilgesnis nei vyro.
Tai galėtų reikšti, jog moterims vaistų dozavimas turėtų būti mažesnis. Nereikia pamiršti, kad daugelis silpnosios lyties atstovių papildomai vartoja hormonus – kontracepcijai, norėdamos susilaukti vaikų ar klimakterinio periodo metu. Visa tai daro poveikį organizmui.
Sudėtingesnė moterų hormonų pusiausvyra labai keičia kai kurių vartojamų medikamentų poveikį. Natūralus menstruacijų ciklas apsaugo moterį – net iki klimakterinio periodo – nuo daugybės ligų.
Tam tikros vėžio rūšys, pavyzdžiui, storosios žarnos, moterims neretai pasireiškia gerokai po klimakterinio laikotarpio. Ir širdies infarktai silpnąją lytį ištinka dažniausiai vėliau.
Pavojai širdžiai
Vyrams nuo 40-ies yra padidėjusi širdies infarkto rizika, o moterims – tik nuo 50-ies. Tai, tyrėjų nuomone, galėtų lemti estrogenai. Šio lytinio hormono moters organizmas gamina daugiau nei vyrų – bet kokiu atveju iki klimakterinio periodo.
Bet po menopauzės moterims padidėja širdies infarkto rizika. Net jei staigus širdies smūgis vyrus ištinka dažniau, lyderė yra silpnoji lytis.
Paaiškėjo, kad širdies infarktą patyrusios moterys rečiau ar per vėlai patenka į ligoninę, nes simptomai yra suvokiami klaidingai.
Staiga atsiradę krūtinės, rankų skausmai, dusulys – būdingi širdies infarkto požymiai. Moterų širdies infarkto požymiai – nespecifiniai. Dažnai jaučiamas spaudimas viršutinėje pilvo dalyje, pykinimas ar nugaros skausmai.
Šiuo atžvilgiu daugelis medikų tapo dėmesingesni – ir dėl medicinos lyties aspektu tyrimų – šiems nedideliems, bet svarbiems anatominiams ir biologiniams išskirtinumams. Nereikia pamiršti ir abiejų lyčių imuninės sistemos skirtumo.
Atliktų daugybės studijų rezultatai atskleidžia, kad vyrai labiau nei moterys pažeidžiami infekcijų, kurias sukelia virusai ir bakterijos.
Stipriosios lyties imuninė sistema kitaip reaguoja į ligos sukėlėjus. Atrodo, kad šiuo atveju didelį vaidmenį atlieka hormonai. Būtent estrogenai – moteriškieji lytiniai hormonai – užkerta kelią virusams ir bakterijoms daugintis.
Vyrai turi daugiau testosterono. Kuo daugiau šio hormono, tuo mažiau antikūnų organizme.
Būtent tai ir yra viena priežasčių, kodėl vyrai sunkiau suserga koronavirusu.
„Global Health“ iniciatyva 20 pasaulio šalių atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad moterys užsikrečia taip pat dažnai kaip ir vyrai. Bet daugiau nei 60 proc. visų mirčių nuo COVID-19 atvejų – vyrų.
Tačiau dailioji lytis dažniau serga autoimuninėmis ligomis, kaip antai Hashimoto liga, reumatu, išsėtine skleroze ar pirmojo tipo diabetu. Kodėl silpnosios lyties organizmas nusitaiko prieš savo struktūras, ląsteles ir audinius, moksliškai nėra pagrįsta.
Skirtinga psichika
Specialistų nuomone, dėl to kalta ne tik biologija. Moters imuninė sistema yra aktyvesnė ir dėl to lengviau pervargsta. Ne tik ligos sukėlėjai, bet ir kenksminga aplinka, pareigų šeimai našta, profesinė įtampa, noras visada gražiai atrodyti ir siekis įtikti visiems paveikia gynybines moters organizmo jėgas ir jas silpnina.
Atliktos studijos atskleidė, kad moterims būdinga daugiau mąstyti ir jos dažniau kenčia dėl baimių, potrauminio streso, valgymo sutrikimų, depresinių nuotaikų.
Žinoma, moterų psichika kitokia. Joms beveik dvigubai dažniau diagnozuojama depresija.
Ar psichiniu požiūriu vyrai stabilesni? To, specialistų teigimu, negalima patvirtinti, tik stiprioji lytis kenčia kitaip. Greičiausiai vyrai depresija serga daug dažniau, nei manoma, bet ši diagnozė stipriajai lyčiai nepriimtina, nes dvasinės kančios laikomos silpnumu.
Amerikoje atliktų studijų rezultatai rodo, kad moterims, kurios skundžiasi chroniškais skausmais, greitai įtariamos psichikos negalavimo priežastys ir skiriami antidepresantai.
Vyrai, turintys tų pačių simptomų, gydomi greičiau ir veiksmingiau skausmą slopinančiais medikamentais.
Kitas pavyzdys. Osteoporozė – kaulų retėjimas – laikoma moterų liga. Ir tai tiesa. Du trečdalius sergančiųjų šia liga sudaro per 50 metų perkopusios moterys. Auga ir skaičius vyrų, kuriems su metais diagnozuojama ši liga.
Bet vyrai daug rečiau nei moterys gauna tinkamą gydymą, nors tai būtų savaime suprantama. Ir dar vienas svarbus aspektas, kuris turėtų daug pagelbėti stiprinant abiejų lyčių sveikatą. Tai – nuolatiniai profilaktiniai tyrimai.
Juos atlieka apie 60–65 proc. moterų ir tik 30 proc. vyrų. Ir tai dažniausiai moterų nuopelnas – jos verčia sutuoktinius, partnerius ar draugus labiau rūpintis savo sveikata.
Kaip gydosi įžymybės?
Amerikiečių atlikėja Lady Gaga (35 m.) kenčia nuo vilkligės. Tai autoimuninė liga, kuri gali pažeisti net vidaus organus. Autoimuninėmis ligomis serga 80 proc. moterų.
Auksinio gaublio ir „Oskaro“ nominantės Helenos Bonham Carter (54 m.), kaip ir daugelio moterų, problema – silpna šlapimo pūslė. Po dukters gimimo nuo šlapimo nelaikymo kentėjusi britų aktorė Hario Poterio filmavimo aikštelėje nešiojo įklotus.
JAV atlikėjai ir aktorei Miley Cyrus (28 m.) diagnozuota ypatinga tachikardijos forma. Daugėja specialistų įrodymų, kad vyrų ir moterų širdies sutrikimams būdingi specifiniai skirtumai.
Garsusis JAV modelis Gigi Hadid (26 m.) kovoja su Hashimoto liga – lėtiniu skydliaukės uždegimu, kai organizmas pats gamina antikūnus prieš skydliaukę. Moterys kone keturis kartus dažniau kenčia dėl skydliaukės ligų nei vyrai.
„Esminio instinkto“ žvaigždė Sharon Stone (63 m.) patyrė insultą. Spėjama, kad ją apžiūrėjusio pirmojo gydytojo diagnozė ir terapija buvo klaidinga. Būtent moterims gana dažnai klaidingai nustatomos širdies ir kraujotakos ligų diagnozės.
Apie prostatos vėžį Holivudo žvaigždė Benas Stilleris (55 m.) prabilo viešai norėdamas paraginti vyrus dažniau kreiptis į gydytoją. Stiprioji lytis rečiau nei silpnoji naudojasi profilaktinių tyrimų galimybe.
Amerikiečių roko dainininkė Anastacia (52 m.) turi širdies ritmo sutrikimą. Po koncertų atlikėja nuolat jaučiasi išsekusi, kartais scenos užkulisiuose praranda sąmonę. Nieko keista: moterys jautriau reaguoja į stresą ir persitempimą.
