Nutukimas – liga, su kuria susiduria kas penktas lietuvis

Didėjantis antsvorio ir nutukimo paplitimas ir su tuo susijusios sveikatos problemos – vienas didžiausių šio amžiaus iššūkių visuomenės sveikatai. Paaiškinimas paprastas – gyvename geriau, maisto pasirinkimas begalinis, o šaldytuvą ar skrandį prikimšti galime nė neišeidami iš namų.

2019 m. pagal kūno masės indeksą (KMI) nutukę buvo 18,9 proc. suaugusiųjų.<br>123r ir lrytas.lt nuotr. koliažas
2019 m. pagal kūno masės indeksą (KMI) nutukę buvo 18,9 proc. suaugusiųjų.<br>123r ir lrytas.lt nuotr. koliažas
2019 m. pagal kūno masės indeksą (KMI) nutukę buvo 18,9 proc. suaugusiųjų.<br>123rf nuotr.
2019 m. pagal kūno masės indeksą (KMI) nutukę buvo 18,9 proc. suaugusiųjų.<br>123rf nuotr.
Medicinos mokslų daktarė, gydytoja dietologė Edita Gavelienė.
Medicinos mokslų daktarė, gydytoja dietologė Edita Gavelienė.
Edita Gavelienė.
Edita Gavelienė.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jun 16, 2021, 7:04 AM

Tačiau didelis antsvoris ar nutukimas nėra tik estetinio požiūrio klausimas. Nutukimas reikšmingai padidina riziką susirgti cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais augliais, kojų venų tromboze, kvėpavimo sistemos ligomis, tulžies pūslės akmenlige ir daugeliu kitų ligų.

Liūdina ir faktas, kad nutukimų sergančiųjų mirtingumas Lietuvoje yra didesnis nei normalaus svorio žmonių.

Nepaisant to, nutukimu sergančių Lietuvos gyventojų skaičius nuolat auga. 2019 m. pagal kūno masės indeksą (KMI) nutukę buvo 18,9 proc. suaugusiųjų. Palyginimui, 2014 m. – 17,3 proc., rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys.

Nepakankamas dėmesys ligai

VUL Santaros klinikų gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pastebi, kad sveikos gyvensenos skatinimas kartu su medicinos pažanga duoda džiugių rezultatų – vidutinė lietuvių gyvenimo trukmė ilgėja. Visgi, specialistė teigia, kad į nutukimo grėsmę dažnai nežiūrima rimtai. Vieniems trūksta noro pakeisti įpročius, kitiems – supratimo, kuo nutukimas gresia.

„Nutukimo priežastys visiems aiškios. Bet tas žinojimas dažnai lieka galvose ir netaikomas praktikoje“, – sako gydytoja.

Augantį nutukimo mastą lemia: mažesnis gyventojų judrumas bei didėjantis maisto prieinamumas. Gardų valgį įsigyti galima bet kuriu paros metu. Be to išpopuliarėjo greito maisto patiekalai (gruzdintos bulvytės, mėsainiai, kebabai), kuriuose gausu kalorijų.

Tyrimais įrodyta, kad riziką susirgti nutukimu išauga ir dėl miego trūkumo – neišsimiegojęs žmogus dažniau būna alkanas.

Tačiau specialistė įvardija ir dar vieną svarbią priežastį. „Kovą su nutukimu apsunkina tai, kad visuomenė ir kartais net medikai nepriima nutukimo kaip ligos.

Jeigu yra pacientas turintis kompleksinį įvairių ligų rinkinį, dažniausiai akcentuojamas tų kitų ligų gydymas ir mažiau dėmesio kreipiama nutukimui. Pasakoma: „mažiau valgyk – daugiau sportuok“. Tuo nutukimo gydymas ir baigiasi“, – konstatuoja E. Gavelienė.

Pasak specialistės, dėmesio sulaukia tik nutukimo komplikacijos. Kol jos nepasireiškia, nutukimas suprantamas tik kaip estetinė problema. Tiesa, jau keletą metų Lietuvos gyventojai gali pasinaudoti gydytojo dietologo pagalba.

„Pastaruosius keletą metų situacija gerėja. Gydytojų dietologų konsultacija tapo prieinama poliklinikoje. Ji apmokama iš ligonių kasų lėšų. Žmonėms atsirado galimybė būti stebimiems konkretaus specialisto“, – paaiškina E. Gavelienė.

Serga kas penktas

Statistikos Departamento duomenimis, 2019 m. pagal kūno masės indeksą (KMI) nutukę buvo 18,9 proc. suaugusiųjų. Palyginimui, 2014 m. – 17,3 proc. Nors Latvijoje, Estijoje ar Jungtinėje Karalystėje nutukimu sergančių suaugusiųjų dalis siekė bent 21 proc., bet Lietuva nežiba – viršijame Europos Sąjungos vidurkį, kuris 2017 m. 15,2 proc., teigiama prieš 2 metus skelbtoje Higienos instituto ataskaitoje.

Gydytoja sako, kad nustatyti sergamumo nutukimu statistiką nėra taip paprasta. Pacientų ligos istorijoje ši liga gali likti „nematoma“, todėl ir sergančiųjų potencialiai gali būti daugiau.

„Dažnai nutukimu sergantys asmenys turi gretutinių ligų ir būtent dėl tų gretutinių ligų kreipiasi į gydytojus. Todėl dažniausiai nurodomos su nutukimu susijusios ligos: cukrinis diabetas, įvairios širdies ir kraujagyslių ligos“, – teigia E.Gavelienė.

Mažiausiai 2 metai gydymo

Pagrindinis nutukimo gydymo būdas – su maistu gaunamų kalorijų mažinimas. Todėl visiems sergantiems nutukimu rekomenduojama dietologo konsultacija.

„Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad geri nutukimo gydymo rezultatai siejami su reguliariu pacientų matymu“, – pabrėžia gydytoja dietologė.

Dietos tikslas – sumažinti su maistu gaunamų kalorijų kiekį, o riebalų, baltymų ir angliavandenių santykis yra mažiau svarbus ir parenkamas kiekvienam ligoniui individualiai.

Siekiama, kad pacientas pakeistų savo įpročius, įdėdamas kaip įmanoma mažai pastangų. Svoris negali būti koreguojamas trumpais gydymo kursais, kai mažai valgoma ir aktyviai sportuojama. Po badavimo atsiranda vadinamas „ląstelinis alkis“, dėl to pacientas labai greitai priauga svorio ir šis net viršija pradinį.

„Gydymas nėra priesakas: „tu mažiau valgyk – daugiau judėk“. Liga susijusi su genetika, gretutinėmis ligomis, aplinka, kurioje žmogus gyvena, jo darbo specifika“, – sako gydytoja dietologė.

Konkretus pavyzdys – pamaininį darbą dirbantys žmonės yra dažniau linkę į nutukimą. Taip nutinka, nes sutrinka jų paros ritmas, darbo ir nakties poilsio režimas.

E. Gavelienė pabrėžė, kad pasakyti, ar paciento gydymas davė norimą rezultatą, įmanoma tik po poros metų.

„Tas dvejų metų laikotarpis leidžia gydytojui konstatuoti, ar žmogui parinktas gydymo metodas yra tinkamas, jis ir toliau turėtų tęsti jo taikymą.

Kaip ir kraujospūdžio ligos ar diabetas, nutukimas yra lėtinė liga. Ji, deja, su žmogumi išlieka visą jo gyvenimą. Grįžus prie senojo gyvenimo būdo, liga atsinaujins“, – konstatuoja specialistė.

Tereikia skirti 150 minučių

Gydytoja dietologė pridūrė, kad dažno lietuvio fizinis aktyvumas nepakankamas buvo ir iki karantino.

2017 m. fizinės veiklos Lietuvoje statistiniai duomenys rodo, kad fiziškai aktyvūs (bėgioja, mankštinasi, mina dviratį, vaikšto) 150 minučių per savaitę būna tik 7 proc. žmonių. Papildomos fizinės veiklos normos visiškai neįvykdo net 46 proc. gyventojų.

E. Gavelienė pataria geriau planuoti savo laiką ir į dienotvarkę įtraukti bent trumpą fizinę veiklą.

„Žmogaus prigimtis yra linkusi ieškoti pasiteisinimų. Žmonės aiškino, kad negalėjo išeiti į lauką, bet iš tikrųjų nėra tokios situacijos, kai nebūtų įmanoma pasportuoti reikiamą laiko kiekį ar susidėlioti tinkamą valgymo režimą“, – neabejoja specialistė.

Būtent dietologai ir padeda pakeisti gyvensenos įpročius, identifikuoti pagrindines galimas svorio augimo priežastis ir pasiūlyti sprendimo būdus.

E.Gavelienė tikina, kad kliūtys į sveiką gyvenseną būna įvairios. Gali būti, kad žmogų kamuoja vidinis stresas, kurį jis bando numaldyti maistu arba nerasdamas ramybės jis neišsimiega, o tai sustiprina alkio jausmą.

Norą valgyti per daug, anot specialistės, gali nulemti ir tam tikrų vitaminų trūkumas, virškinamojo trakto hormonų pusiausvyra.

Pasak E.Gavelienės, išsiaiškinus problemą, specialistas kartu su žmogumi jau gali parengti priemonių planą, kuris padėtų išvengti nutukimo.

Drūtas, vadinasi, sveikas?

Gydytojos teigimu, statistika rodo, kad tarp aukštesnes pajamas gaunančių ir labiau išsilavinusių žmonių nutukimas pasitaiko rečiau.

„Žmonės, turintys daugiau žinių, supranta, kas tai yra sveikas žmogaus organizmas“, – paaiškino E. Gavelienė.

Negana to, tarp lietuvių vis dar gajus įsitikinimas, kad žmogaus drūtumas – sveikatos požymis. Pasak gydytojos, sunkią patirtį išgyvenusi lietuvių karta lieknumą, o ne apkūnumą asocijuoja su prasta sveikata.

„Dar išlikusi ta karta, kuri augo pokario nepritekliuje. To pasekmės gana aiškios“, – sako specialistė.

Be to, yra ligų, kuriomis susirgę žmonės praranda svorį. Tai prisideda prie to, kad visuomenėje gyvas įvaizdis, jog svorio netekęs žmogus tikriausiai serga.

Senstant daugelio žmonių medžiagų apykaita lėtėja. Todėl kyla papildoma rizika priaugti svorio, susirgti nutukimu. Gydytoja pasakoja, kad tenka susidurti su kuriozinėmis situacijomis, kai gydymo rezultatas suprantamas neteisingai.

„Pagydome nutukimu sergantį asmenį, kuriam, sakykime, yra 60 metų. Jis netenka svorio. Dažnai žmonės guodžiasi, kad jų aplinka šį džiugų rezultatą įvertina klausimu: „Ar tu nesergi?“, – pasakoja specialistė.

Kaip pandemiją paveikė nutukimą?

Pasak E. Gavelienės, COVID-19 pandemijos akivaizdoje dėmesio nutukimui netrūko, kova su šia liga tapo dar aktualesnė. Medikai pastebėjo, kad nutukimu sergantys žmonės koronavirusine infekcija serga sunkiau.

Per pastaruosius metus vis pasigirsdavo nuogąstavimų, kad dėl karantino metu taikomų įvairių judėjimo apribojimų, lėtinės ligos, įskaitant ir nutukimą gali paūmėti.

Vis dėlto, E. Gavelienė pastebėjo, kad sulėtėjęs gyvenimo ritmas daliai žmonių padėjo rasti laiko geriau pasirūpinti tuo, kas papuošia jų pietų stalą.

„Įdomu tai, kad į mano kabinetą iki karantino ateidavę žmonės dažnai akcentuodavo, kad neturi laiko pasigaminti maisto, jų dienotvarkė labai įtempta, todėl neįmanoma valgyti reguliariai.

Prašome, gyvenimas sudėliojo viską taip, kad tu turi galimybę pasigaminti šviežio maisto, turi galimybę valgyti reguliariai, nes dirbi iš namų, ir tikrai galėtum suplanuoti dienos valgymus ir jų laiką“, – teigiamą karantino pusę įžvelgė gydytoja dietologė.

Tiesa, specialistė pažymėjo, kad nuotolinis darbas nebūtinai padeda išsiugdyti tinkamus mitybos įpročius. Daug laiko praleidžiant namuose, šaldytuvas, o kartu ir jo turinys – visada po ranka.

Lietuvoje jau atlikti nedidelės apimties tyrimai, nagrinėjantys gyventojų kūno svorio pokyčius pandeminiu laikotarpiu. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto specialistai atliko epidemiologinį tyrimą.

„Dažnai akcentuojama, kad karantino metu žmonių svoris padidėjo. Tačiau nepamirškime, kad yra dalis žmonių, kurių kūno masė sumažėjo pandemijos metu. Skaičiuojama, kad kūno masė sumažėjo 5 proc. asmenų, o svoris padidėjo tiems žmonėms, kurie ir taip turėjo polinkį sirgti nutukimu.

Vadinasi, gyvensenos momentas yra vienas iš svarbių patogenetinių nutukimo kaip ligos priežasčių“, – teigia E. Gavelienė.

Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.