Saulės pavojai: ne tik skaudūs nudegimai, bet ir vėžys – profesorė atkreipė dėmesį į dažnas klaidas

Ši vasara lepina karštais orais ir saulėtomis dienomis. Tačiau saulė kartais suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir kelia pavojų. Vilniaus universiteto profesorė, gydytoja dermatovenerologė Matilda Bylaitė-Bučinskienė sako, kad lietuviai tinkamai apsisaugoti nuo saulės spinduliuotės dar neišmoko, o apsilankę gydytojo kabinete raudonuoja iš gėdos.

Vasaros saulė kelia rimtų pavojų sveikatai.<br>lrytas.lt koliažas
Vasaros saulė kelia rimtų pavojų sveikatai.<br>lrytas.lt koliažas
Vasaros saulė kelia rimtų pavojų sveikatai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vasaros saulė kelia rimtų pavojų sveikatai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vasaros saulė kelia rimtų pavojų sveikatai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vasaros saulė kelia rimtų pavojų sveikatai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Matilda Bylaitė-Bučinskienė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Matilda Bylaitė-Bučinskienė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vasaros saulė kelia rimtų pavojų sveikatai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vasaros saulė kelia rimtų pavojų sveikatai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vasaros saulė kelia rimtų pavojų sveikatai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vasaros saulė kelia rimtų pavojų sveikatai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vasaros saulė kelia rimtų pavojų sveikatai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vasaros saulė kelia rimtų pavojų sveikatai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vasaros saulė kelia rimtų pavojų sveikatai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vasaros saulė kelia rimtų pavojų sveikatai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vasaros saulė kelia rimtų pavojų sveikatai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vasaros saulė kelia rimtų pavojų sveikatai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vasaros saulė kelia rimtų pavojų sveikatai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vasaros saulė kelia rimtų pavojų sveikatai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Jul 25, 2021, 12:27 PM, atnaujinta Jul 25, 2021, 12:27 PM

Nudegti galima ir kaitroje praleidus vos daugiau nei valandą. „Saulė dabar labai kaitri. Tenka mums išrengti pacientus konsultacijų metu ir mes matome, kad daugelis to vengia. Jiems gėda, nes nurengi ir matai nudegimą iki pūslių.

Gali atrodyti, kad danguje nemažai debesų, bet per tokius karščius tikrai galite nudegti iki raudonumo, skausmo ir net pūslių“, – viešėdama „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“, perspėjo M.Bylaitė-Bučinskienė.

Kam reikia saugotis labiau?

Saulės spinduliuotė didžiausią pavojų kelia nuo 11 iki 16 val. Šiomis valandomis tiek dideliems, tiek ir mažiems siūloma laiką leisti atokaitoje, vengti tiesioginių saulės spindulių. „Kai saulė yra zenite, radiacija yra stipriausia. Atitinkamai ir nudegimų rizika didžiausia yra vidurdienį', – paaiškino gydytoja.

Profesorė paaiškino, kad kiekvieno mūsų oda labai skiriasi. Vienų žmonių ji natūraliai šviesesnė, o kitų gymis tamsesnis. Nuo to priklauso, kaip oda reaguoja į saulės spindulius.

Rizika nusvilti didesnė tuomet, jeigu oda šviesi. Jautresni saulei ir šviesiaplaukiai, mėlynakiai, žmonės strazdanota oda. Tai priklauso nuo pigmentų.

Žmonės, kurių oda saulėje lengviau nurusta, rečiau ir nudega. Tačiau M.Bylaitė-Bučinskienė patarė ir jiems neprarasti atsargumo, esant paplūdimyje pasitepti apsauginiu kremu.

„Labai svarbu, kad po 2-3 valandų reikia kartoti tepimą stipriu SPF kremu. Geriausia vasaros metu paplūdimyje rinktis vandeniui atsparų apsauginį kremą“, – patarė gydytoja.

Perspėjo dėl vėžio rizikos

M.Bylaitė-Bučinskienė sakė pastebinti, kad dalis žmonių į paplūdimį kulniuoja kasdien, „kaip į darbą“. Tačiau dažnas apsauginių kremų baidosi. Pasak jos, žmonės randa įvairių argumentų prieš apsaugą nuo saulės. Tačiau neapsaugoti odos nuo tiesioginio saulės poveikio – didelė klaida.

„Mokslas jau 20 metų žino, kad ultravioletiniai spinduliai yra didžiausias kancerogenas. Tai reiškia, kad jeigu oda ilgai ir nuolat veikiama UV spinduliais, kaupiasi pažaidos, jos nespėja atsistatyti. Sulig amžiumi pasireikš ir pasekmės.

Atsiranda gerybiniai odos dariniai, bet pasitaiko ir piktybinių. Dažniausiai – bazalinių ląstelilų karcinoma, vėliau seka plokščialąstelinė karcinoma. Na, ir tai, ko mes labiausiai bijome – melanoma“, – perspėjo gydytoja.

Melanoma – vienas dažniausių piktybinių odos vėžių. Pasak gydytojos, šis susirgimas dažnas ir tarp jaunų žmonių. Prie vėžio atsiradimo ženkliai prisideda stiprūs nudegimai saulėje.

M.Bylaitė-Bučinskienė patikino, kad saulės sukeltų odos pažeidimų pasekmės gali pasireikšti ir ūmiai. „Gali būti alerginės reakcijos, stiprūs nudegimai, kurie tikrai sugadina atostogas. Pabuvus stiprioje saulėjė tampame labiau pažeidžaime ir prieš virusines infekcijas. Tokias, kaip herpetinė infekcija.

Tai jūsų atostogoms irgi nepridės jokio malonumo“, – perspėjo gydytoja.

Specialistė patikino, kad apsisaugojimo nuo saulės priemonių netrūksta. Apsauginiai kremai pritaikyti įvairiems odos tipams, netrūksta ir rūbų bei galvos apdangalų, kurie karštomis dienomis ne tik apsaugo nuo kenksmingų spindulių, bet ir padeda neperkaisti, atrodo stilingai.

Kada oda nudegė per daug?

Gydytoja pasakojo, kad rimtesni nudegimai atsiranda, kai saule besimėgaujantys atostogautojai kurį laiką praleidžia statinėje pozicijoje, ar net užmiega paplūdimyje.

Po per stiprių saulės vonių vakare jaučiamas odos perštėjimas, patinimas ir net skausmas. Kartais odą nusėja pūslės. M.Bylaitė-Bučinskienė pastebi, kad tokiais atvejais žmonės nudegimus gydo kefyru, dušu ar skiesto spirito kompresais.

Tačiau gydytoja patikino, kad nebe laikas kliautis liaudiškais metodais. Nudegimų gydymui skirtų priemonių – pilnos vaistinių lentynos.

Tiesa, jei tokios galimybės nėra, profesorė patarė odą vėsinti visais įmanomais būdais. „Jeigu jau nieko po ranka nelieka, tai ir kefyras, išrūgos, puikiai tinka. Jis puikiai nutraukia karštį. O mūsų toks ir tikslas“, – paaiškino gydytoja.

Jos teigimu, po nudegimo būtina vengti riebių, karštį blokuojančių produktų. Todėl nereikėtų odos tepti riebiais kremais ar vazelinu.

Atvėsinus nudegusią odą M.Bylaitė-Bučinskienė patarė ją patepti drėkinančiu losjonu. Ji perspėjo, kad nereikėtų per daug nerimauti, jei diskomforto jausmo atsikratyti nepavyksta.

„Teks tą laiką iškentėti. Jei oda stipriai nukentėjo, tą naktį vis tiek bus sunkiau miegoti. Jeigu jau tikrai netveriate, galite registruotis pas gydytoją. Priėmimo skyrius visada pataria, ką daryti“, – patarė profesorė.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.