Specialistas patarė, kiek vandens išgerti sveika

Apie vandens vartojimą sklando įvairių gandų. Specialistai nesutaria, kada ir kiek vandens reikia išgerti. Nuomonės išsiskiria ir dėl karbonizuotų gėrimų vartojimo: vieni siūlo jų vengti, kiti teigia, jog stiklinė per dieną nieko tokio.

Apie vandens vartojimą sklando įvairių gandų. Specialistai nesutaria, kada ir kiek vandens reikia išgerti. <br>123rf nuotr.
Apie vandens vartojimą sklando įvairių gandų. Specialistai nesutaria, kada ir kiek vandens reikia išgerti. <br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 24, 2021, 6:07 PM

„Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ gastroenterologas, profesorius Laimas Virginijus Jonaitis paaiškino, kiek vandens iš tikrųjų reikia.

Kada ir kiek gerti vandens?

„Dietologai sako, kad išgėrus nekarbonizuoto, paprasto vandens stiklinę, mažiau suvalgysime. Kiti specialistai sako, kad taip mes atskiedžiame skrandžio rūgštį ir mums blogiau virškins. Dar kiti teigia, kad mes atskiedžiame rūgštį, tad kaip tik virškinsime geriau. Nėra atliktų studijų, kada geriau, o kada blogiau gerti vandenį, tai priklauso nuo organizmo, – sakė L. V. Jonaitis.

– Tačiau, ko gero, nereikia išgerti litro prieš valgį, arba litro vandens valgio metu ar po jo. Litrą vandens galima išgerti po valgio, palaipsniui, neskubant arba tarp valgių, jei jaučiamės labai alkani. Metant svorį rekomenduojama gerti daugiau vandens, kadangi jis užpildo, ištempia skrandžio sieneles, taip mažiau jaučiamas alkio jausmas.“

Anot gastroenterologo, karbozinuoti gėrimai nėra blogis, jų vartojimas gali būti naudingas: „Manau, kad karbonizuotas vanduo yra populiarus, kitaip jo niekas negamintų, taip pat, neslėpkime, kad karštą vasaros dieną daug geriau atgaivina šalto karbonizuoto vandens stiklinė.“

L. V. Jonaičio teigimu, karbonizuotų gaiviųjų gėrimų nederėtų vartoti nuolatos. Jie turėtų būti vartojami saikingai, tokio požiūrio reikėtų laikytis daugelio produktų atžvilgiu. Visgi, profesoriaus teigimu, mineralinis, karbonizuotas vanduo tikrai gali padėti kovoti su pilvo pūtimu: „Pilvo pūtimą gali palengvinti karbonizuotų gėrimų vartojimas, nors dauguma dietologų teigia, kad jų reikėtų vengti, kadangi gazuoti gėrimai gali tapti antrinės skrandžio sekrecijos priežastimi.“

Organizmo „draugai“

Gastroenterologas sakė, jog ne ką mažiau svarbus ne tik saikingas gėrimų vartojimas, bet ir protingos maisto porcijos. Besaikis maisto vartojimas gali tapti pilvo pūtimo priežastimi.

L. V. Jonaičio teigimu, dėl jaučiamo pilvo pūtimo atsakingos žarnyne gyvenančios bakterijos.

„Kartais kyla klausimas, ar mes žarnyne gyvenančius mikroorganizmus galime vadinti draugais, kadangi dėl pasikeitusių mitybos įpročių, vartotų antibiotikų ar kitų priežasčių storajame žarnyne gali išvešėti bakterijų rūšys, kurios gamina metaną, tai gali tapti pilvo pūtimo priežastimi. Visgi, mikrobiota pati negamina metano, tad jei reguliuosime maisto porcijas, pilvo pūtimo galime išvengti“, – svarstė profesorius.

Gastroenterologas rekomendavo tiems, kurie dažnai susiduria su pilvo pūtimu, pabandyti mažinti porcijas, nepersivalgyti, tai gali padėti sumažinti pilvo pūtimą, kadangi taip žarnynas nebus apkrautas dideliu kiekiu medžiagų, iš kurių būtų galima gaminti metaną.

Mikrobiota – saugo tarsi skydas

Žarnyno mikrobiotą, mikroflorą daugelis mokslininkų drįsta vadinti dar vienu organu.

„Masė žarnyne gyvenančių bakterijų, mikroorganizmų, grybelių ir virusų – šeštasis mūsų organas. Žarnyno mikrobiotai įtakos turi amžius, mityba, antibiotikų vartojimas. Atliktos studijos rodo, kaip nuo kūdikystės iki senatvės microbiota kinta. Bręstant, didėjant darbingumui, gyvybingumui, reprodukcijai auga ir organizmų skaičius žarnyne, – sakė L. V. Jonaitis.

– Kūdikis gimsta sterilus, tačiau laikui bėgant organizmų žarnyne daugėja, atsiranda tam tikra jų bazė, senstant jų vėl ima mažėti. Galbūt, kad senstant organizmų mažėja lemia tai, jog senatvėje sumažėja kontaktų, pasikeičia maistas. Tai galima laikyti savotiška evoliucija.“

Dažnai žmonės organizme gyvenančias bakterijas skirsto į gerąsias ir blogąsias. Profesoriaus teigimu, toks skirstymas – ne visai teisingas. Žarnyne gyvenantys mikroorganizmai tam tikrais atvejais, dėl susiklosčiusių aplinkybių, pavyzdžiui, po antibiotikų vartojimo gali iš sąlyginai patogeninio štamo išvešėti į sunkiai tariamą – clostridium difficile štamą, kuris gali pradėti gaminti toksinus, kurie pažeidžia mūsų storosios žarnos gleivinę. Dėl to atsiranda viduriavimas arba net struktūriniai pažeidimai.

„Visgi, tinkamai funkcionuojantis mikrobiomas mūsų sveikatą gina tarsi skydas. Gerai funkcionuojantis žarnyno mikrobiomas ne tik padeda reguliuoti imunitetą, bet gali slopinti patogeninius mikrobus“, – tvirtino gastroenterologas.

Parengė Darija Ustilaitė

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.