Nauda organizmui – minimali
Pasak sporto specialistų, elektrinis paspirtukas net nepateisina paspirtuko vardo, nes juo važiuojant nereikia spirtis. Elektrinis paspirtukas, anot sportininko ir trenerio Tado Pociaus, labiau į motorolerį ar mopedą, nei į tradicinį paspirtuką panaši transporto priemonė. „Tradiciniu paspirtuku reikia nuolat atsispirti, atsispiriant – pritūpti, važiuojant reikia balansuoti, taip raumenys dirba.
Elektrinio paspirtuko principas – atsistoti ant siauro lygaus pagrindo ir stovėti. Šiek tiek organizmas įsitempia, bet nereikia daryti beveik jokių judesių, raumenys dirba minimaliai“, – atkreipia dėmesį sveikatingumo klubo „Impuls“ treneris.
Elektrinis paspirtukas – atraktyvi transporto priemonė, greitai važiuojant jaučiamas adrenalinas, bet nauda, anot trenerio, menka. „Geriau nei automobilis, kai visą laiką monotoniškai sėdima, bet nauda organizmui minimali – tik patiriamas džiaugsmas ir važiavimas gryname ore“, – sako daugkartinis Lietuvos dziudo ir sambo čempionas T. Pocius.
Kita vertus, treneris pastebi, elektriniais paspirtukais dažniausiai važinėjama šaligatviais prie judrių gatvių, kur didelė automobilių skleidžiama oro tarša, taigi oro grynumas – abejotinas.
„Paspirtukas, kaip transporto priemonė, puikiai tinka važiuoti nuo taško A iki taško B. Puiku, jei važiuojama į erdves, kur aktyviai judama – sporto aikštynus, grupinių treniruočių erdves, treniruoklių aikšteles ir nulipus nuo elektrinio paspirtuko iš tiesų skiriama laiko fiziniam aktyvumui“, – sako sportininkas.
Naudingų alternatyvų – daug
Spartus vaikščiojimas, pasak trenerio, kūnui daug naudingesnis nei važinėjimas elektriniu paspirtuku. Derinant pramogą su aktyvia fizine veikla T. Pocius pataria rinktis įvairias alternatyvias transporto priemones – dviračius, riedlentes, longbordus (liet. ilgalentes), riedučius, žiemą – slides, vaikščioti su šiaurietiškomis lazdomis.
„Važiuojant dviračiu, riedučiais, įprasta riedlente arba longboard’u energingai dirba apatinė kūno dalis, taigi rekomenduoju kartais sustojus atlikti viršutinės kūno dalies pratimų: prisitraukimų prie skersinio, atsispaudimų. Taip krūvio gaus visas kūnas“, – pataria treneris T. Pocius.
Ėjimas su šiaurietiškomis lazdomis ir slidinėjimas – visą kūną įdarbinančios veiklos. T. Pociaus teigimu, šios veiklos – puikus pasirinkimas senjorams, mankštinami įvairūs raumenys ir šios veiklos saugios, menka traumų tikimybė.
Norintiems didžiausio efekto organizmui treneris pataria rinktis riedučius arba dviratį, žiemą – slides. „Šios veiklos leis sudeginti daugiau kalorijų. Nauda organizmui, žinoma, priklauso ir nuo judėjimo intensyvumo, važiavimo greičio, pasirinktos trasos.
Tenka matyti, kaip šeima, atvažiavusi į parką automobiliu, išsitraukia iš bagažinės elektrinius paspirtukus ir jais važinėjasi po parką. Tas pats laikas, praleistas su šeimos nariais važinėjant riedučiais arba longbordais, ko gero, suteiks ne mažiau džiaugsmo, o naudos organizmui bus neabejotinai daugiau“, – sako sportininkas.
