Gydytoja pasakė, kiek raudonos mėsos galite suvalgyti, jei norite išvengti vėžio

Spalį minima pasaulinė kovos su krūties vėžiu diena. Specialistai pastebi, kad šios ligos, kaip ir kitų onkologinių susirgimų, riziką galima sumažinti pasirinkus tinkamą mitybą.

dr. Rūta Petrauskaitė Everatt, onkologinė liga.<br>NVI/E.Paukštės ir 123rf koliažas
dr. Rūta Petrauskaitė Everatt, onkologinė liga.<br>NVI/E.Paukštės ir 123rf koliažas
Justina Klyvienė<br>E.Paukštės/NVI nuotr.
Justina Klyvienė<br>E.Paukštės/NVI nuotr.
dr. Rūta Petrauskaitė Everatt, onkologinė liga.<br>E.Paukštės/NVI nuotr.
dr. Rūta Petrauskaitė Everatt, onkologinė liga.<br>E.Paukštės/NVI nuotr.
Rūta Briedienė.<br>E.Paukštės/NVI nuotr.
Rūta Briedienė.<br>E.Paukštės/NVI nuotr.
onkologinė liga, vėžys<br>123rf iliustr.
onkologinė liga, vėžys<br>123rf iliustr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Oct 16, 2021, 8:31 AM, atnaujinta Oct 16, 2021, 11:31 AM

„Nereikėtų valgyti daug raudonos mėsos. Rekomenduojama per savaitę neviršyti 500 gramų kiekio. Tai būtų maždaug po 100 gramų per dieną, penkias dienas per savaitę. Kitas dvi dienas verčiau rinkitės žuvį, paukštieną ar kitus produktus“, – Nacionaliniame vėžio institute (NVI) surengto Pacientų forumo metu patarimus dalijo NVI epidemiologė dr. Rūta Petrauskaitė Everatt.

Nebežinojo, ką pirkti parduotuvėje

Justina Klyvienė pasakojo pirmųjų ligos simptomų nesureikšminusi, pajutusi krūtinės skausmą, iš karto į gydytojus nesikreipė. Sunerimti privertė atsiradęs mažas gumbelis.

Moteriai diena, kai sužinojo apie krūties vėžio diagnozę, giliai įsirėžė į atmintį. Trynukų mama ir buvusi NVI pacientė suprato, kad šeimos rūpesčiai niekur nedings, tačiau radikaliai pakeisti teks ne tik gyvenimo būdą, bet ir mitybą.

Justina pamena, kad bandant aiškintis, ką galima valgyti sergant vėžiu, susidūrė su sunkumais. Atrodė, kad ant pietų stalo nebėra, ką padėti.

„Kai užeini į standartinę parduotuvę, supranti, kad valgyti praktiškai nieko nėra. Užėjus į vaisių skyrių, negali iš ten nieko valgyti, nes viskas purkšta. Kitas skyrius – pieno produktai – negali valgyti, nes negalima. Trečias skyrius – mėsos – nerekomenduojama. Ketvirtas skyrius – konservuoti produktai – negalima. Penktas skyrius – duona – negalima. Tada alkoholis, buitinė chemija ir kasa. Tai taip ir jautėmės“, – pasakojo Justina.

Ji paaiškino tinkamų mitybos variantų ieškojusi kartu su vyru, nusprendė laikytis pagrindinių taisyklių: maistas turi būti neperdirbtas, kokybiškas. Perkant mėsą visada atsižvelgia, kaip ji buvo paruošta, pateikta.

Žinoma, vien žiūrėti, ką dedi į burną, negana. Jauna moteris dėmesį skiria ir sveikam gyvenimo būdui: pasivaikščiojimams, sportui. Be to, Justina prisipažino saldumynų visiškai neatsisakiusi. Pirmaisiai metais po ligos diagnozės visiškai į juos nežiūrėjusi, tačiau dabar retkarčiais leidžia sau pasilepinti.

Justina, sako, kad vėžio diagnozė – rimtas smūgis, tačiau ne pasaulio pabaiga. „Gyvenimas tikrai apsiverčia, bet tai jokiu būdu nėra mirites nuosprendis. Susitvarkius tiek savo mitybos planą, tiek gyvenimo būdą, manau, galima šitą ligą įveikti“, – patikino moteris.

Ji patarė nepulti į kraštutinumus ir nepasikliauti įvairiais „patarėjais“, ligos gydymą patikėti medikams, kliautis jų patarimais.

Dažna lietuvių mitybos klaida

R. Petrauskaitė Everatt pabrėžė, kad viena iš priežasčių, kodėl skirtingose šalyse krūties vėžiu sergama nevienodai yra mityba. Tai tik patvirtina tinkamo maisto produktų pasirinkimo svarbą. Reikėtų stengtis kiek įmanoma išvengti maiste esančių kancerogenų.

Šie susidaro apdorojant mėsą aukštoje temperatūroje. Ypač nepatartina kepti ją ant atviros ugnies. Vengti reikėtų ir transriebalų, kurių yra pramoniniu būdu pagamintuose kepiniuose: pyraguose, sausainiuose, saldainiuose, padažuose. „Yra duomenų, kad jie didina krūties vėžio riziką“, – sakė gydytoja.

Ji pabrėžė, kad parengtos pasaulinės rekomendacijos, kurios gali padėti išvengti vėžio. „Kalbame ne tik apie atskirus kancerogenus, bet ir apie mitybos kaip visumos vertes. Patariama rinktis mažo kaloringumo maistą. Toks maistas turės daugiau ląstelienos, rekomenduojami viso grūdo produktai, vertėtų atsisakyti greito maisto produktų, saldumynų“, – patarė gydytoja.

Ji apgailestavo, kad tik vaisius ir daržoves kasdien vartoja tik apie pusė Lietuvos gyventojų. Tuo metu specialistai pataria, kad daržo ir sodo gėrybės ant stalo turėtų atsirasti net kelis kartus per dieną.

Anot R.Petrauskaitė Everatt, ypač patartina į mitybą įtraukti ankštines daržoves, lęšius.

Svarbi ir prevencija

Sveika gyvensena sumažina onkologoinių ligų riziką, tačiau garantijos, kad ligų išvengti pavyks nesuteikia niekas. Todėl gydytojai akcentuoja prevencinės patikros svarbą.

Krūties vėžys yra dažniausia onkologinė moterų liga – ir Lietuvoje, ir pasaulyje. Kasmet mūsų šalyje šios ligos diagnozę išgirsta net 1600 moterų.

Prevencinėje krūties vėžio programoje dalyvauti norinčios moterys pirmiausia turėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar ginekologą: šie specialistai išrašys siuntimą mamografijos tyrimui atlikti. Mamografai yra visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

„Šiuolaikiniame pasaulyje, kuomet turime tokias technologijas, kaip mamografija, echoskopija, magnetinis rezonansas, mūsų jau užčiuoptas gumbelis labai dažnai būna nebe pirma stadija. Dėl to reikia tikrintis profilaktiškai“, – perspėjo NVI gydytoja radiologė, prevencinių programų koordinatorė dr. Rūta Briedienė.

Ji pabrėžė, kad tikrintis profilaktiškai gali kiekviena moteris: nuo 20-ies-25-erių metų galima atlikti echoskopinį tyrimą. Jei tą norite padaryti nemokamai – tam tiesiog reikia šeimos gydytojo siuntimo. Arba tą atlikti galima privačiose klinikose.

Nuo 40-ies ar 45-erių metų rekomenduojama atlikti pirmąją mamografiją. O nuo 50-ies metų Lietuvoje veikia nemokama prevencinė programa. Ir moterys nuo 50-ies iki 69-erių metų yra kas 2 metus kviečiamos pasitikrinti: atlikti prevencinę mamografiją.

R.Briedienė akcentavo, kad pandemijos metu sumažėjo prevencinių programų apimtys. Patikros galimybės išliko, tik moterys kreipėsi rečiau. Tai, deja, reiškia uždelstus ligos atvejus.

„Mes turėsime kelis šimtus papildomus vėžio atvejus dėl to, kad nenustatėme jų anksčiau“, – nerimą keliančiu faktu pasidalijo gydytoją ir kvietė 50-69 m. amžiaus moteris nedelsti pasitikrinti. Pernai to nepadariusios turėtų suskubti jau šiemet.

R.Briedienė įvardijo ir simptomus, kuriuos pajutus reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tai keistas jausmas krūtyje, tempimąs, pasirodžiusios išskyros iš spenelių.

Riziką susirgti krūties vėžiu didina ir paveldimumas. Jei krūties vėžiu serga ar sirgo mama, močiutė, teta, sesuo – profilaktiškai tikrintis būtina nesulaukus amžiaus, pagal kurį priklauso prevencinė patikros programa.

Be to, kiekviena moteris turėtų reguliariai užsiimti krūtų savityra. Tą daryti geriausia duše, tą pačią ciklo dieną apsičiupinėjant krūtis. Tai darant nuolat, pakitimus krūtyse apčiuopti gali pati moteris.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.