Garsi žolininkė atskleidė, kaip nuo ligų saugosi pati ir patarė, kuo gydytis susirgus COVID-19

Gimtajame Joniškėlyje, Pasvalio rajone, gyvenanti žinoma žolininkė Adelė Karaliūnaitė (67 m.) žino daug receptų, kurie padeda stiprinti organizmą. Pirmiausia derėtų vartoti tas gamtos gėrybes, kurios auga mūsų krašte. Tad ko visuomet reikia turėti namuose?

Žolininkė Adelė Karaliūnaitė<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Žolininkė Adelė Karaliūnaitė<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Žolininkė Adelė Karaliūnaitė
Žolininkė Adelė Karaliūnaitė
Žolininkė Adelė Karaliūnaitė<br>M.Patašiaus nuotr.
Žolininkė Adelė Karaliūnaitė<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Oct 24, 2021, 7:08 PM, atnaujinta Oct 24, 2021, 7:33 PM

Dainininkės Gintarės Karaliūnaitės (43 m.) motina Adelė pastebėjo, kad dabar tapo gero tono ženklu tausoti gamtą, saugoti augalus ir kitas gyvybės gentis, dirbti kuo labiau laikantis tvarumo.

„Visa tai darau jau beveik 30 metų, tik iki šiol mažai kam buvo svarbu“, – patikino augalų perdirbimo cecho savininkė, tautinio paveldo produkcijos gamintoja A.Karaliūnaitė.

Gimtinėje, Joniškėlio mieste Lietuvos šiaurėje, įkurtame augalų perdirbimo ceche žolininkė iš gamtinėse augavietėse rankomis surinktų augalų gamina arbatų rinkinius, augalų ir medaus, augalų ir riebalų tyres, augalų sirupus. Gamyboje nenaudojamos jokios sintetinės žaliavos, nėra sudėtingų įrenginių, galinčių pakeisti augalų prigimtį.

A.Karaliūnaitė jau daug metų puoselėja augalų pažinimo taką „Gyvis“, kuriuo einant susipažįstama su laukiniais augalais, tokiais, kokie jie tą dieną yra: dygstančiais, žydinčiais, brandinančiais sėklas, apšarmojusiais ar įkalintais po sniegu. Tad visas gimtinės pievas, miškus ir laukus išvaikščiojusi Adelė turi nemažai patarimų, ko reikėjo prisirinkti, ko dar galima rasti gamtoje ir kas gerina sveikatą.

– Kokius tris vaistus iš gamtos reikėtų turėti kiekvienai šeimai namuose? – paklausiau A.Karaliūnaitės.

– Žinoma, kad būtina pasirūpinti sezoninėmis uogomis ir vaisiais iš savos klimato zonos. Tas jau visiems pabodęs aiškinimas, kad kas dieną reikia suvalgyti du obuolius, yra labai teisingas.

Antroje vietoje būtų džemas iš slyvų ir aviečių vaisių. Taip, taip, tų aviečių, kurios noksta mūsų soduose iki vėlyvo rudens.

Slyvos užtikrins patogumą žarnyne, o avietės saugos nuo peršalimo, infekcijų, patenkins mikroelementų poreikį.

Ir tepaliukas iš gamtinių žaliavų gleivinėms išeinant iš namų apsaugoti, suskirdusiai odai, vabzdžio įkandimo, nubrozdinimo vietai patepti, toks tarytum „kiškio taukai“, tinkantis visiems ir nuo visko.

– Šiuo metu didžiausias visų baubas – koronavirusas, kuris neatslūgsta. Ar jums pavyko nuo jo apsisaugoti?

– Persirgau pernai gruodžio mėnesį lengvai. Supratau, kad sergu, kai pajutau, kad nieko neužuodžiu.

Man kelia nerimą kai kurių žmonių priešinimasis skiepijimui. Žinau, kad taip kalbėdama sukelsiu daug pykčio ir nepritarimo, bet nėra kitų būdų greitai plintančiai infekcinei ligai sustabdyti. Reikia džiaugtis, kad pavyko taip greitai sukurti vakcinas nuo COVID-19.

Man tik kelia nerimą tai, kaip tvarkomasi su šia liga. Kodėl dėl infekcijos uždaromos didžiausios, geriausia medicinos įranga aprūpintos ir reikalingiausios ligoninės, nevyksta svarbios operacijos, kitos sudėtingos procedūros?

Per dvejus metus, kol tęsiasi pandemija, buvo galima atidaryti specializuotų kovidinių ligoninių ir izoliuoti infekuotus, o ne apleisti tuos, kuriuos ištinka kitos ligos. Ir gydytojai taip neišvargtų, galėtų keistis pamainomis.

Ir dabar daug gydytojų važinėja į kitus miestus konsultuoti ar atlikti operacijų, tai kodėl nesusitvarkius taip, kad pagaliau žmonės gautų galimybę pasinaudoti visavertėmis sveikatos paslaugomis, už kurias susimoka privalomuoju draudimu iš anksto.

– Kaip reikėtų stiprinti organizmą persirgus COVID-19 – kokios augalinės priemonės gali pagerinti kraujo rodiklius, plaučių veiklą, palengvinti kvėpavimą?

– Nėra stebuklingų būdų taip sustiprinti organizmą, kad jis niekada nesirgtų. Vos pajutusi, kad sergu, pradėjau gerti savo gaminamą raugintą augalų ir medaus tyrę „Visuma“. Jos sudėtyje esančios medėjančių alavijų, kalankių, sedulų vaisių sultys išraugintos beržų suloje.

Kelis kartus per dieną tepiau šnerves, nugarą, krūtinę tepaliuku su ievų žieve. Mūsų miškuose auga labai vertingos vaistažolės – tamsiažiedės plautės. Nuo vaikystės babytės esu išmokyta jų prisirinkti – taip, kaip ir šalpusnių žiedų, aviečių lapų, liepžiedžių, vingiorykščių.

Tai tokie paprasti ir lengvai randami augalai, kad, atrodo, tarsi per prasti. Bet tai, kas gerai žinoma ir naudojama iš kartos į kartą, yra vertingiau už skleidžiamas pasakaites apie stebuklingus augalus iš svetimų žemynų.

Tikrovė ir patikimumas labai svarbūs tausojant sveikatą. Svarbus ryžtas keistis, apmąstyti savo gyvenimo būdą, nes persirgus šia liga, kad ir lengva forma, antrą kartą tikrai sirgti nebesinori.

Matome, kaip lėtėja atvežimai iš kitų šalių, todėl pats laikas suskubti grįžti į savo gamtą ir pasinaudoti jos teikiamomis dovanomis.

– Kokių naudingų gėrybių dar galima rasti gamtoje ir jomis sustiprinti imunitetą?

– Imuninė sistema – tarsi aikštinga panelė, kas rytą reikalaujanti naujos suknelės, batelių, skrybėlaitės. Niekur nuo šių poreikių nepabėgsime.

Rytinė mankšta ir apsitrynimas šaltu vandeniu yra būtini, neišvengiami, nepakeičiami. Iki 11 valandos būtina suvalgyti 2 obuolius su odele ir net sėklomis.

Vasarą, kai gausu uogų ir kitų vaisių, obuolius galima pakeisti pora saujų žemuogių, braškių, serbentų, vyšnių, slyvų ir taip toliau...

Ruduo – turtuolis, tiek visko priaugo per vasarą, sunoko, kad rinkti galėsime dar ilgai. Tai – erškėtuogės, miškiniai obuoliukai, šaltalankių, putinų uogos, nasturčių sėklos, ąžuolų gilės. Nepamirškite liepų sėklų – riešutėlių.

Ir, žinoma, šaknys. Dabar žiemai jau pasiruošė varnalėšos, šventagaršvės, krienai, daržinės pienės ir kiaulpienės. Taip pat nereikia pamiršti, kad puikių imuniteto stiprintojų galime auginti ir ant mažiausios palangės savo bute.

Gerai turėti džiovintų, užšaldytų ar užraugtų gamtos gėrybių, bet šviežutėlis, ką tik nuskintas lapas visada pagelbės geriau. Jei labai domitės vaistiniais augalais ir tikrai netingėsite patys jų užsiauginti ir pasiruošti, o pasigaminę ar nusiskynę naudosite taip, kaip reikia, atsidarykite mano svetainę www.adele.lt ir tikrai rasite, ką galite geriausio nugriebti iš Lietuvos gamtos.

– Kuriuo metų laiku jūs daugiausia surenkate vaistinių augalų? Kurių augalų derlius šiais metais buvo gausiausias ir kodėl?

– Augalus renku visus metus. Visus įtraukiu į augalų surinkimo žurnalą. Kai kurių reikia tonomis, o kai kurių užtenka tik kelių kilogramų, nes gamyboje laikausi griežtų receptų – technologinių kortelių – reikalavimų. Netinkamų, pažeistų augalų nerenku.

Visi surinkti augalai atidžiai perrenkami, paliekami parai stebėti ir tik tada sveriami ir ruošiami saugoti. Augalus renku prižiūrimose, tvarkomose gamtinėse augavietėse. Labai svarbu juos surinkti laiku, kai sukaupia daugiausia veikliųjų medžiagų.

Šiemet buvo labai gražūs puikiųjų bijūnų žiedai. Surinkau daug ir jų kvapas tiesiog svaigina. Jei tinkamai išdžiovini ir supakuoji, tai pats geriausiai kvapą išlaikantis žiedlapis, kvapesnis net už damaskinę rožę.

Nemėgstu elektrinėse džiovyklose išdžiovintų augalų. Jie atrodo gražiai, spalvingai, bet tokius augalus vadinu sausomis puokštėmis. Iš jų užplikytos arbatos neturi to svaigaus fermentuoto augalo kvapo ir skonio, kurį augalai įgauna džiovinami be priverstinės ventiliacijos ir šilumos.

– Kokių vaistažolių arbatą geriate rudens rytais ir kodėl?

– Rytais visada geriu kavą. Esu šiuolaikiškas žmogus ir kavą vertinu dar nuo tų laikų, kai būdavo sunku jos gauti. Mėgstu paragauti naujų skonių, todėl nesu prisirišusi prie kokios nors vienos rūšies.

Arbatos mėgstu išgerti apie 11 valandą, kai jau būna surikiuoti dienos darbai. Dažniausia geriu tą, kurią ruošiame prekybai, įvertinu išvaizdą, mėgstu stebėti, kaip stikliniame arbatinuke nuo karšto vandens skleidžiasi žiedai ir lapeliai, kaip arbata palengva įgauną spalvą, paskleidžia kvapą. Paragavusi galiu būti rami dėl kokybės.

Daugiausia arbatos išgeriu per dieną. Gaminu keletą augalų rinkinių arbatoms, kurie yra susmulkinami į miltelius ir tinka gerti tiesiog subėrus porą šaukštelių į geriamojo vandens butelį. Šaltame vandenyje milteliai išbrinksta, veikliosios augalų medžiagos ištirpsta ir tampa lengvai pasisavinamos per virškinamąjį traktą. Geriant su tirščiais augalų ląsteliena ir skaidulos pagerina peristaltiką.

Vakarais, po darbų, geriu arbatos, kurios sudėtyje yra vaistinių taukių šaknų, erškėčių vaisių, fermentuotų avižų grūdų, miežių daigų, stiprinančių imuninę sistemą, sąnarių audinius, gerinančių regėjimą, pamaitinančių plaukus, nagus, odą, o svarbiausia – nuraminančių skrandžio gleivinę ir padedančių išvengti rėmens. Tuomet miegas būna gilus ir ramus.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.