Lietuvos alergijos ir astmos asociacija, kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto Patologijos teismo medicinos ir farmakologijos katedra bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Alergologijos ir imunologijos klinika sostinėje surengė Tarptautinę mokslinę-praktinę hibridinę konferenciją „Alergologijos naujienos 2021: diagnostikos ir gydymo ypatumai“.
Šį sekmadienį TV8 rodomoje medicinos laidos „Sveikas rytojus“ rubrikoje „Gamtos ir mokslo galia“ garsūs šalies medikai pristatė naujausias mokslines įžvalgas apie imuniteto stiprinimą ir alergijų bei uždegiminių procesų stabdymą organizme.
„Konferencijoje buvo svarbių ir kompetentingų svečių ne tik iš mūsų universiteto, bet ir iš užsienio šalių, tokių kaip Austrija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Ispanija. Buvo galima sužinoti visas paskutiniąsias pasaulio naujienas“, – laidoje apie tarptautinę mokslinę-praktinę hibridinę konferenciją „Alergologijos naujienos 2021: diagnostikos ir gydymo ypatumai“ pasakojo prof. med. m. dr. Violeta Kvedarienė.
Konferencija, skirta gydytojams alergologams, pulmonologams, kitų specialybių medikams bei bendros praktikos slaugytojams, buvo ypač svarbi klinikiniams imunologams, nes dėl pažeisto imuniteto išsibalansuoja ne tik kvėpavimo, bet ir kitos organizmo sistemos.
Kaip pasakojo, viena iš renginio organizatorių, profesorė Brigita Šitkauskienė, imunitetą sudaro dvi sistemos. Įgimta, neleidžianti plisti infekcijai, ir įgyta, turinti atmintį, kad organizmui vėl susidūrus su ta pačia infekcija, jis greitai reaguotų.
„Imuninis atsakas yra kaip angelas sargas. Jis užtikrina, kad mūsų visos organų sistemos funkcionuotų normaliai, kad būtų normali apsauga nuo įvairių infekcinių antigenų, kad per daug audringai nereaguotume į aplinkos alergenus, kad nesivystytų navikiniai susirgimai.
Ji kaip dirigentas sustyguoja visų kitų organų veiklą. Kai yra imuninio atsako sutrikimai, nepakankamas imuninis atsakas, prasideda dažnos infekcijos, taip pat, autoimuniteto įvairios išraiškos. Dažnai, imuninis atsakas būna sutrikęs dėl navikinių ligų ar kitų veiksnių“, – pasakojo LSMU alergologijos ir imunologijos klinikos vadovė prof. B. Šitkausnienė.
Imuninės sistemos defektų sąrašą sudaro alergija bei autoimuninės ligos, taip pat, imunodeficitas ir lėtinis uždegimas. Tai yra reakcija į žalingus veiksnius, pasireiškianti audinių ir kraujagyslių funkciniais bei struktūriniais pakitimais.
Pernelyg stiprus imuniteto atsakas į įprastai nekenksmingus aplinkos alergenus sukelia alergijas ir gali skatinti ląsteles išskirti uždegimines chemines medžiagas. Vilniaus universiteto lektorius Kostas Ivanauskas paaiškina, kad uždegimai žmogaus organizme gali atsirasti bet kuriame organe.
„Uždegiminė reakcija – tai atsakas į patogeną, kuris pateko į organizmą. Ji gali būti įvairi – bakterinės kilmės, gali būti virusas, gali būti grybeliniai susirgimai. Kai organizmas kovoja, jis išskiria tam tikras medžiagas, kurios ir sunaikina tą patogeną. Pradžioje prasideda organizmo apsauginė reakcija – paraudimas, temperatūros padidėjimas“, – apie alerijų simptomus laidoje pasakojo VU medicinos fakulteto farmacijos studijų lektorius K. Ivanauskas.
Tai – ne visi uždegimų požymiai, kurie savo stiprumu būna skirtingi ir todėl pasitaiko, kad imunitetas pavargsta kovoti.
„Vis dėl to, organizmas ne visada sugeba apsiginti. Iš tikrųjų, reikėtų atsigręžti į gamtą, natūralius produktus, kurie apsaugo organizmą, kaip kinų ar ajurvedinėje medicinoje. Indijoje jau daugelį tūkstančių metų naudoja augalus, kad organizmui suteikti natūralių medžiagų, kurios apsaugotų organizmą nuo metabolinio streso, nuo uždegiminių procesų. Tai yra fenoliniai junginiai. Polifenoliai gali apsaugoti organizmą ir padidinti organizmo atsparumą. Organizmas tada pats gali papildomai kovoti“, – laidoje apie natūralios medicinos galią pasakojo lektorius K.Ivanauskas.
Žymus Kembridžo universiteto onkologas, profesorius R. J. Thomas jau ne vieną dešimtį metų tiria gyvenimo būdo, mitybos ir fizinės mankštos poveikį onkologinių bei kitų lėtinių ligų gydimui, pacientų savijautai ir gyvenimo kokybei.
Jo vadovaujami Jungtinės Karalystės mokslininkai surado būdą, kaip padėti ne tik sergantiems onkologinėmis ligomis, bet ir kenčiantiems dėl alergijų, autoimuninių ligų ar lėtinių uždegimų, kurie netramdomi gali peraugti į onkologines ligas. Atsakymas slypi natūraliose augalinėse medžiagose, ypač polifenoliuose.
„Mes net nesusimąstydami gauname šių medžiagų valgydami. Kaip pavyzdys gali būti geltonoji paprika. Geltona spalva suteikia flavonoidų. Tai irgi fenolinės medžiagos, kurios organizmą apsaugo nuo senėjimo procesų, suriša laisvuosius radikalus organizme, mažina uždegiminius procesus. Yra pastebėta, kad polifenoliai mažina ir vėžinių susirgimų dažnį“, – laidoje pasakojo lektorius K. Ivanauskas.
Didžiosios Britanijos mokslininkai atliko nacionalinį Pomi-T klinikinį tyrimą, kuris įrodė, jog tinkamai suderinti skirtingų augalų polifenoliai, koncentruoti vienoje kapsulėje, slopina ne tik vėžio žymenų augimą, bet ir patį vėžį. Kapsulės sudarytos iš keturių polifenolių gausių visadalių produktų: granatų, brokolių, žaliosios arbatos ir ciberžolių.
„Vienas iš efektyviausių būdų sunaikinti laisvuosius radikalus, kurie tiesiogiai pažeidžia DNR, pažeidžia kitas ląstelių struktūras yra būtent polifenoliniai junginiai. Suvalgyt tų brokolių tikrai reikia didžiulius kiekius, kad gautume reikiamą polifenolinių junginių kiekį. Arba, jei kalbam apie žalią arbatą, reikėtų kibirus išgerti, kad gautume pakankamai reikiamų organizmui polifenolių. Tad tam ir yra sukurti maisto papildai, kurie gali papildyti mūsų organizmą polifenoliais“, – laidoje apie polifenolių naudą pasakojo VU medicinos fakulteto farmacijos studijų lektorius K. Ivanauskas.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės alergologės-klinikinės imunologės gyd. Aušros Astauskaitės teigimu, dabar žmogaus mityba yra iš esmės pasikeitusi. Turime labai daug perdirbto maisto. Žmonės skundžiasi sunkumo jausmu po valgio, pilvo pūtimu, raižymu, viduriavimu ar vidurių užkietėjimu. Pasitaiko ir pykinimas ar blogas kvapas iš burnos.
„Tai yra žarnyno mikrobiotos (mikroorganizmų, gyvenančių žarnyne, kvėpavimo takuose, ant odos ir kitose žmogaus kūno vietose) išsibalansavimas. Mikrobiota išsisėja odoje, gleivinėse, virškinimo trakte ir 70 proc. mikrobiotos bakterijų yra storajame žarnyne. Tai yra didžiulė imunologinė laboratorija, kuri yra svarbi ir imuninei sistemai. 80 proc. imuninės sistemos priklauso būtent nuo mikrobiotos būsenos. Ją sudaro ir bakterijos, ir virusai, ir grybeliai. Yra apie 1000 jų žinomų rūšių“, – laidoje pasakojo alergologė-klinikinė imunologė Aušra Astrauskaitė.
Pradėjus tyrinėti mikrobiotą, pamažu išsiaiškinta, kad ligas dažnai lemia sutrikęs žarnyno gerųjų ir blogųjų bakterijų balansas. Tuomet organizmą reikia papildyti gerosiomis bakterijomis – probiotikais.
Geriausia, kai probiotikai vartojami kartu su prebiotikais, pavyzdžiui, inulinu ar polifenolių gausiais produktais. Tyrimai atskleidė, kaip probiotikų ir polifenolių preparatai gali pagerinti žarnyno mikroflorą ir padidinti uždegimus slopinančių bakterijų padermes. Taip mažėja uždegimo žymenys, palaikomos žarnyno funkcijos, ir tuo pačiu, stiprėja imunitetas.
„Jei jaučiame sutrikimus, kylančius mūsų organizme, turėtume jam padėti. Jeigu tai yra žarnyno mikrofloros sutrikimas – ją atstatyti. Jeigu trūksta mikroelementų – juos panaudoti“, – laidoje kalbėjo LSMU alergologijos ir imunologijos klinikos vadovė prof. B.Šitkausnienė.
„Daugelis ligų gali būti kontroliuojamos ir gerai kontroliuojamos. Mes galime padėti savo imuninei sistemai ir gyventi sveikai. Taip kad nereikėtų nusiminti, viskas yra valdoma, tik reikia žinoti, ir kuo daugiau žinoti, ir, žinoma – daryti tai“, – laidoje apie mokslo pažangą ir jos žinojimo svarbą pasakojo prof. med. m. dr. V. Kvedarienė.
