Olimpietis D. Jančionis ragina žmones daugiau judėti: „Sportas suteikia ne tik sveikatą, bet ir laimę“

Žmogaus gyvenimo kokybei didelę įtaką gali daryti sąnarių pažeidimai ir ligos bei juos lydintys skausmai. Sąnarių judrumo sutrikimai neretai neaplenkia net ir sveiką gyvenimo būdą propaguojančių ir sportine veikla užsiimančių žmonių. Ne išimtis ir garsūs Lietuvos sportininkai.

Dominykas Jančionis<br>Pranešimo spaudai nuotr.
Dominykas Jančionis<br>Pranešimo spaudai nuotr.
Julija Ravinskienė<br>Pranešimo spaudai nuotr.
Julija Ravinskienė<br>Pranešimo spaudai nuotr.
Karolis Sunklodas<br>Pranešimo spaudai nuotr.
Karolis Sunklodas<br>Pranešimo spaudai nuotr.
Viktorija Senkutė<br>Pranešimo spaudai nuotr.
Viktorija Senkutė<br>Pranešimo spaudai nuotr.
Teresė Stonkienė<br>Pranešimo spaudai nuotr.
Teresė Stonkienė<br>Pranešimo spaudai nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jan 29, 2022, 1:47 PM

Laidoje „Sveikas rytojus“ olimpietis irkluotojas Dominykas Jančionis atvirai pasakojo apie patirtas traumas, padarytą pertrauką nuo sporto bei dalinosi patarimais, praversiančiais kiekvienam sportuojančiam.

2014 metais patyręs nugaros išvaržą, pasaulio jaunimo irklavimo čempionas D. Jančionis pasakojo, kad po patirtų traumų buvo priverstas sumažinti fizinį krūvį. Mažiau dirbo su svoriais bei padarė pertrauką su irklavimu.

„Tuomet daugiau laiko praleidau stiprindamas visą kūną ir kol kas tikrai nesiskundžiu. Neįsivaizduoju kitos tokios sporto šakos, kuri galėtų reikalauti tiek daug darbo su kūnu, kaip irklavimas“, – kalbėjo čempionas.

Vyras pasakojo, kad irklavimo metu dirba visi kūno raumenys, o tai yra labai naudinga kiekvienam žmogui.

„Ne visi turi prieigą irklavimui ant vandens, bet yra specialūs treniruokliai, su kuriais kiekvienas žmogus, kiekvienoje salėje gali sportuoti“, – dalinosi D. Jančionis.

Irkluotojas ragina visus žmones judėti kuo daugiau, nes sportas, anot jo, yra ne tik sveikatos puoselėjimo būdas, bet ir laimės bei puikios savijautos šaltinis.

„Po sporto jautiesi pilnas jėgų, atrodo, kad pavargai, bet iš tikrųjų jautiesi labai gerai. Sportas suteikia ne tik sveikatą, bet ir laimę“, – apie teigiamą sporto naudą kalbėjo irklavimo čempionas.

Didžiausioje Lietuvos irkluotojų pergalių kalve vadinamoje Trakų sporto bazėje Lietuvos jaunių ir jaunimo irklavimo rinktinės vyriausiasis treneris Karolis Sunklodas dalinosi, kaip reikia sportuoti, nenorint pakenkti savo sveikatai.

Treneris pasakojo, kad profesionaliems sportininkams saugotis tenka ypatingai, nes jų sveikata patiria daug rizikų. Ypatingai daug rizikos kyla sąnariams.

„Norėdami apsaugoti sąnarius, stengiamės daryti daugiau pratimų salėje su kineziterapeutu, kuris kiekvienam individualiai parodo, kurias raumenų grupes reikėtų stiprinti“, – kalbėjo treneris.

K. Sanklodas pasakojo, kad išskirtinai irklavime dirba labai plati raumenų grupė, todėl svarbu, kad irkluotojas turėtų stiprią nugarą, stiprius sėdmenų raumenis, nes nuo jų didžiausia apkrova tenka kelių sąnariams. Taip pat būtina protingai paskirstyti krūvius bei subalansuotai maitintis.

„Viskas turi būti suderinta, būtina vartoti užtektinai skaidulinių medžiagų, baltymų, angliavandenių. Taip pat naudinga vartoti papildus, jei nepavyksta visų reikalingų medžiagų gauti iš maisto“, – kalbėjo vyras.

Kandidatė į Lietuvos olimpinę rinktinę Viktorija Senkutė taip pat dalinosi savo patirtimi ir pasakojo, kad pirmąsias traumas patyrė dar pirmaisiais sporto metais.

„Tampiausi špagatui ir netyčia mano koja nuslydo, tuo momentu įplyšo raumuo. Tuomet supratau, kad jeigu aš neprisižiūrėsiu, kaip sportuoju, kokį dėmesį skiriu savo raumenims ir sąnariams, tuomet manęs laukia labai daug traumų“, – kalbėjo mergina.

Sportininkė dalinosi, kad darydama pratimus su kineziterapeutu, gali pasivaržyti ir su vyrais, kadangi jie yra linkę mažiau rūpintis savo raumenimis, sąnariais. O turėdama mitybos klausimų, sportininkė visada konsultuojasi su sporto medicinos gydytoja.

„Visą laiką žiūriu, kad mano dietoje užtektų baltymų. Kadangi nevalgau mėsos, labai prisižiūriu savo papildus, vartoju vitaminą B12 ir kolageną, skirtą sąnarių sutepimui bei prevencijai prieš traumas“, – pasakojo V. Senkutė.

Perspektyvi sportininkė dalinosi, jog pradėjus užsiimti fizine veikla, nauda organizmui bei bendrai žmogaus nuotaikai yra akivaizdi.

„Sportuojant bent 10 minučių per dieną, tris kartus per savaitę, kiekvienas pajusite tokį energijos antplūdį! Aš jums pažadu, tikrai pamatysite pokytį savo gyvenime“, – kalbėjo mergina.

Vaistininkė Teresė Stonkienė laidoje pasakojo, kad sportuojantiems žmonėms reikia ypatingai pasirūpinti savo sąnariais, ypač žiemą, kai šalta ir drėgna. Visa tai labai veikia sąnarių sveikatą. Labai svarbu, kad organizmui netrūktų kolageno, kuris yra vienas iš pagrindinių organizmo baltymų.

Sausgyslėse, raiščiuose esančios kolageno skaidulos primena virvę, nes jos turi atlaikyti tempimą. O sąnariuose tos skaidulos yra susipynusios į erdvinius tinklus, kad galėtų atlaikyti spaudimą. Pamaitinti sąnarius, kremzles ir kaulus, apsaugoti nuo sąnario ir kremzlės susidėvėjimo, padeda įvairūs papildai su kolagenu, tokie kaip Cemio Gemze.

„Yra žinomi 29 kolageno tipai, iš jų sąnariams svarbūs pirmojo ir antrojo tipo kolagenai. Jie yra ypač veiksmingi, atitinkantys efektyvią terapiją, pažangiausių technologijų išgryninti ir pateikti specialiose kapsulėse kartu su vitaminu C, kuris padeda palaikyti normalų kolageno susidarymą. Toks derinys leidžia pasiekti optimalių rezultatų vos per du mėnesius, tačiau vartoti galima be pertraukos tiek, kiek jaučiate poreikį“, – dalinosi vaistininkė T. Stonkienė.

Gydytoja ortopedė-traumatologė Julija Ravinskienė laidoje dalinosi, kad skirtingas sportas gali paveikti įvairias sąnarių grupes: kelių, pečių ir ypatingai nugarą. Gydytoja pasakojo, kaip išvengti sąnarių traumų bei kaip palengvinti jau esančias sąnarių ligas.

„Sąnariui neleisti judėti yra tas pats, kas uždaryti paukštį į kalėjimą. Kartais judėjimas būna apribotas trauminių pasekmių: įvairių sąnarių patempimų, sumušimų, išnirimų. Tačiau nejudėjimas yra šio amžiaus rykštė ir tai yra viena iš pagrindinių, netiesioginių priežasčių, dėl ko mums skauda sąnarius“, – dalinosi specialistė.

Pasak ortopedės, kad sąnariai ilgiau funkcionuotų, mes turime daryti kelis dalykus. Pirmiausiai, privalome sąnarius pastoviai judinti, bet tas judesys turi būti protingas, negalima sąnario perkrauti. Labai svarbu yra tvirtas raumenynas, kuris apsupa, stabilizuoja sąnarius. Taip pat, turime rūpintis, kad sąnariai neturėtų per didelės apkrovos. Būtina prižiūrėti savo svorį ir išlaikyti jį optimalų.

„Sportuoti rekomenduojama su priežiūra. Darant pratimą, jį reikia daryti taisyklingai, tad geriausia, kad jus prižiūrėtų kineziterapeutas“, – patarimais dalinosi J. Ravinskienė.

Judant sąnariui, sąnarinė kremzlė išskiria vadinamą „tepalą“, kuris sąnarį sutepa, kad jam būtų lengviau veikti. Pasak gydytojos, kad „tepalas“ susidarytų ir būtų geros kokybės, žmogaus mityba turi būti gera ir vertinga.

„Būtina gauti pakankamai baltymų, vartoti kuo daugiau žuvies, pieno produktų. Jie turi kalcio, vitamino D, kurie yra labai naudingi“, – dalinosi gydytoja ortopedė-traumatologė.

J. Ravinskienė taip pat atskleidė, kad būna situacijų, kai tik judėjimo bei subalansuotos mitybos nepakanka, tuomet sąnarius stiprinti galima papildų pagalba.

„Prieš vartojant papildus, būtina atlikti tyrimus, kad galėtume pamatyti, ko tiksliai žmogui trūksta. Svarbu vartoti patikrintus ir saugius produktus“, – kalbėjo specialistė J. Ravinskienė.

Medicinos aktualijų ir sveikatos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 valandą per TV8!

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.