Tyrimas parodė, kuo reikėtų pasirūpinti prieš gulantis į lovą: viena klaida kenkia ne tik miegui, bet ir širdžiai

Prieš miegą užtraukite žaliuzes ir užuolaidas bei išjunkite visas šviesas. Net nedidelis aplinkos apšvietimas naktį, palyginti su miegu blausiai apšviestame kambaryje, kenkia jūsų širdies ir kraujagyslių funkcijoms miego metu, o ryte padidina atsparumą insulinui, pranešama naujame tyrime.

miegas<br>123rf nuotr.
miegas<br>123rf nuotr.
miegas<br>Pexels nuotr.
miegas<br>Pexels nuotr.
miegas<br>123rf nuotr.
miegas<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Mar 20, 2022, 9:21 PM, atnaujinta Mar 21, 2022, 9:15 AM

Jo rezultatus JAV Čikagos mieste įsikūręs Šiaurės Vakarų medicinos centras paskelbė moksliniame žurnale PNAS.

„Šio tyrimo rezultatai parodo, kad vos viena naktis miego vidutinio apšvietimo patalpoje gali sutrikdyti gliukozės kiekį bei kardiovaskuliarinę reguliaciją, o tai yra širdies ligų, diabeto ir metabolinio sindromo rizikos veiksniai“, – sakė Šiaurės vakarų universiteto Feinbergo medicinos mokyklos miego medicinos specialistė ir viena tyrimo vadovių daktarė Phyllis Zee.

„Svarbu, kad žmonės miego metu išvengtų šviesos poveikio arba sumažintų jos kiekį“, – pridūrė ji.

Jau yra įrodymų, kad šviesa dienos metu padidina širdies susitraukimų dažnį, nes suaktyvina simpatinę nervų sistemą, dėl to širdis „įjungia aukštesnę pavarą“ ir padidina budrumą tam, kad geriau reaguotų į dienos iššūkius.

„Mūsų rezultatai rodo, kad panašus poveikis pasireiškia ir tada, kai nakties miego metu atsiranda šviesos“, – sakė Ph.Zee.

Apšviestoje patalpoje padažnėja širdies susitraukimų dažnis, o organizmas negali tinkamai pailsėti.

„Parodėme, kad širdies susitraukimų dažnis didesnis, kai miegate vidutiniškai apšviestame kambaryje“, – sakė gydytoja Daniela Grimaldi, kita tyrimo vadovė ir Šiaurės Vakarų universiteto neurologijos docentė.

„Jūs miegate, tačiau autonominė nervų sistema išlieka aktyvi. Tai nėra sveika“

Žmogus turi simpatinę ir parasimpatinę nervų sistemas, kurios reguliuoja fiziologines funkcijas dieną ir naktį. Simpatinė sistema yra aktyvesnė dieną, o parasimpatinė – naktį.

Kaip šviesa naktį gali prisidėti prie diabeto ir nutukimo

Tyrėjai nustatė, kad atsparumas insulinui atsirado kitą rytą, po to kai žmonės miegojo apšviestame kambaryje. Atsparumu insulinui vadinamas reiškinys, kai žmogaus raumenų, riebalų ir kepenų ląstelės blogai reaguoja į insuliną ir gliukozė iš kraujo nėra pernešama į ląsteles ir naudojama kaip energijos šaltinis. Todėl kraujyje padidėja gliukozės kiekis.

Ankstesnis tyrimas, paskelbtas tarptautiniame medicinos žurnale JAMA, apžvelgė didelę sveikų žmonių grupę, kurios nariai miego metu buvo veikiami šviesos. Jie turėjo dažniau turėjo antsvorio arba buvo nutukę.

„Dabar mes radome priežastį, kuri paaiškina, kodėl taip nutinka. Parodome, kad šviesa miego metu turi įtakos jūsų gebėjimui reguliuoti gliukozės kiekį“, – sakė Ph.Zee.

Tyrimo dalyviai patys nesuprato apie biologinius pokyčius savo kūne naktį.

„Tačiau smegenys tai jaučia“, – sakė D.Grimaldi. „Tokio žmogaus smegenys panašesnės į tų, kurie miega mažai arba tik trumpomis atkarpomis. Miego fiziologija ilsisi ne taip, kaip turėtų.“

Dirbtinės šviesos poveikis yra dažnas reiškinys – jos šaltiniais gali būti šviesą skleidžiantys namų buities prietaisai, o miestų gyventojai gali susidurti su pro langą nakties metu krentančiu lauko apšvietimu. Neįtikėtinai daug žmonių (net iki 40 proc.) miega su įjungta staline lempa arba palieka įjungtą televizorių.

Dieną reikalinga, naktį – ne

„Sveikatai svarbus ne tik miegas, mityba ir fizinis aktyvumas, bet pakankamas gaunamas šviesos kiekis dienos metu. Visgi pasirodo, kad naktį net ir kuklus švieos kiekis gali išmušti iš vėžių širdies ir endokrininės sveikatos rodiklius“, – sakė Ph.Zee.

Tyrimo metu buvo palygintas vienos nakties miego poveikis, esant vidutiniam apšvietimui (100 liuksų) ir blausiai šviesai (3 liuksai). Sužinota, kad vidutinio apšvietimo organizmas išlaiko aukštesnį budrumo lygmenį. Tokioje būsenoje širdis dirba intensyviau, jos susitraukimų jėga yra didesnė, aktyviau vyksta ir kraujotaka.

„Tai labai svarbu moderniose visuomenėse gyvenantiems žmonėms, nes vis daugiau žmonių pajaučia lauko arba dienos šviesų poveikį nakties metu“, – aiškino Ph.Zee.

Patarimai, kaip sumažinti šviesos kiekį miego metu:

– Naktį nepalikite įjungtos šviesos. Jei apšvietimo norite, nes taip jaučiatės saugiau, palikite tik blausią šviesą žemesniame lygyje arčiau grindų.

– Spalva yra svarbu. Jei šviesa būtina, geriausia naudoti raudonos spalvos apšvietimą, nes jis mažiau stimuliuoja smegenis. Nenedaudokite mėlynos šviesos.

– Žaliuzės, roletai arba miego kaukės – puiki išeitis, jei susiduriate su ryškiu lauko apšvietimu. Lovą taip pat galima atitraukti toliau nuo lango tam, kad šviesa nebūtų tokia ryški.

Kaip nustatyti, ar kambaryje užtektinai tamsu?

„Jeigu gana aiškiai matote daiktus, kambaryje tikriausiai yra per šviesu“, – sako Ph.Zee.

Parengta pagal medicalxpress.com 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.