Kineziterapeutas – apie tai, kokios klaidos prišaukia nugaros skausmus ir ką daryti pajutus rankų arba kojų tirpimą

Nugaros skausmas yra vienas labiausiai paplitusių skausmų visame pasaulyje. Turbūt kiekvienas esame patyrę ūminį nugaros skausmą, tačiau labai didelė dalis žmonių kenčia ir nuo lėtinių skausmų. „Sveikatos ekspertų“ laidoje kineziterapeutas Aurimas Juršėnas atsakys, kaip suprasti, kad atėjo laikas kreiptis į specialistą bei parodys keletą pratimų, kurie padės išvengti nugaros skausmo.

Kineziterapeutas Aurimas Juršėnas parodė keletą pratimų, kurie padės išvengti nugaros skausmo.<br>lrytas.lt koliažas
Kineziterapeutas Aurimas Juršėnas parodė keletą pratimų, kurie padės išvengti nugaros skausmo.<br>lrytas.lt koliažas
Kineziterapeutas Aurimas Juršėnas parodė keletą pratimų, kurie padės išvengti nugaros skausmo.<br>stop kadras
Kineziterapeutas Aurimas Juršėnas parodė keletą pratimų, kurie padės išvengti nugaros skausmo.<br>stop kadras
Nugaros skausmas<br>123rf nuotr.
Nugaros skausmas<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Mar 22, 2022, 7:00 AM

– Kokios yra dažniausos nugaros skausmų ir ligų priežastys?

– Daugelis galvoja apie struktūrines problemas: tarpslankstelinio disko išvarža, raumenų spazmai, įsitempimai, sąnarių padėties neatitikimai. Tai iš esmės yra tiesa. Tačiau turėtume pagalvoti ir apie struktūrinių problemų atsiradimo priežastis.

Dažniausiai tai būna bloga mūsų statinė padėtis, netinkama laikysena sėdint, bloga miego padėtis, per mažas fizinis aktyvumas, kuris dažniausiai ir lemia bendrą kūno fizinį nusilpimą. Kada mes statiškai ilgą laiką praleidžiame sėdimoje padėtyje, stuburas net maitintis nesugeba. Tai viena esminių priežasčių, kodėl pakankamai jaunų žmonių stuburas susidėvi ir disko išvaržos atsiranda anksti, lyginant su mūsų seneliais.

Tuomet žmonės buvo fiziškai ženkliai stipresni, duodavo stuburui daug judesio, nebūtinai taisyklngo, bet stuburas gaudavo apkrovos. Tai jį „maitindavo“, leisdavo atsigauti ir iki senatvės žmonės išlaikydavo gana nesusidėvėjusį stuburą ir buvo pakankamai tvirti.

Šiandien mes turime suglebusę visuomenę, kuri nuo mažens yra pasyvi, daug sėdi. Grubiai tariant mes iki 20 metų formuojame savo stuburo struktūros bazę. Ne paslaptis, kad daugelis jaunimo šiandien daugiau sėdi prie kompiuterių, neturi aktyvių pomėgių – tai tos bazės iki 20 metų nėra.

Vėliau ją pasiekti bus žymiai sunkiau, nes raumenys, kaulinė ir raištinė struktūra taip pat turi atmintį. Įtakos turi ir genetiką, bet lavindamiesi nuo mažens galime geriau paruošti stuburą visam likusiam gyvenimui.

– Apie kokias ligas signalizuoja stuburo skausmai?

– Dažniausiai problemos sukasi apie du stuburo komponentus. Tai yra tarpslankstelinis diskas, iš kurio kyla visos išvaržos ir slankstelių sąnariai, kurie geba susidėvėti anksčiau laiko. Taip pat užstrigti – tuomet atsiranda labai ryškus ir staigus skausmas, kuris užblouoja mūsų judesį.

Žmonės tuomet panikuoja, kreipiasi į gydytojus, nes negali pasilenkti, net batų užsiauti ar kaklo pasukti. Bet tai nutinka momentiškai. Dažniausiai žmogus lenkiasi, daro nepatogų judesį, kai kažkas trakšteli arba stipriai suskausta.

Jeigu tuo momentu skausmas išlieka stiprus, yra surakinimas, tai aš kaip kineziterapeutas žinau, kad tai yra tarpslankstelinio sąnario problema. Specialistai gali jį atblokuoti ir nereikia žmogui tris savaites gerti stiprių nuskausminamųjų.

Kartais pradžioje išgerti keletą tablečių yra labai veiksminga. Bet tik tuo atveju, kai uždegimas staigiai prasidėjo. Kita vertus, jeigu žmogus pakėlė lovą ar netaisyklingai pakilojo kitus sunkius daiktus ir tą pačią dieną jautėsi gerai, o kitą rytą nepasikelia iš lovos, nes jam labai skauda, tai mes žinome, kad jis sudirgino tarpslankstelinį diską.

Jis turi lėtą kraujotaką ir uždegimas jame išsivysto per laiką. Todėl skausmas ir pasireiškia kitą rytą. Jam gali būti uždegimas, gali būti išvarža. Tiksliai problemą išsiaiškiname atlikę magnetinio rezonanso tyrimą.

Bet išvarža nėra toks „super duper“ pavojus kaip dažnam atrodo. Ateina pacientai ir skundžiasi, kad turi išvaržėlę, jie jau sportuoti, nieko daryti nebegali. Ne visai taip. Išvarža irgi yra grįžtantis procesas. Tik žmonės neleidžia tam įvykti, dažniausiai ir toliau sėdi netaisyklingai. Tai išvaržą toliau provokuoja.

Vienam žmogui reikia 10 metų pasėdėti netaisyklingoje padėtyje, o kitam užtenka 5 metų ir šaldytuvą du kartus pakelti netaisyklingai.

Taigi, bet koks skausmas, maudimas jau yra signalas, kad kažkas neveikia yra ne visai teisingai. Jeigu turime tokius simptomus kaip tirpimas galūnėse, rankose, kojose, pajaučiami šaldančio pobūdžio skausmai, atsiranda nejautra liečiant odą, atsiranda jėgos sumažėjimas – tampa sunku pakelti pėdą, kulną ar ranka silpna psidaro... Tai pakankamai rimti simptomai, kai nereikėtų delsti, būtų laikas kreiptis į gydytojus.

Kreipiamasi į šeimos gydytoją, neurologą, bet finale dažniausiai mes susitinkame su kineziterapeutu. Bet gaunasi papildomas ratas. Todėl kartais žmonės iš karto eina pas šį specialistą. Jeigu jis mato, kad reikia papildomos neurologo konsultacijos, tai mes taip pat siunčiame ir žmogus nueina.

Tačiau kreipiantis tiesiai į kineziterapeutą, kelias pas reikiamą specialistą dažniausiai susitrumpina, žmogus gali sutaupyti mėnesius svarbaus laiko.

Visą pokalbį pasižiūrėti galite čia:

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.