Kas lietuviams sutrukdo sutaupyti? Atskleidė, kaip pigiau įsigyti prekes, kurių atsisakę pralošia

Tyrimai rodo, kad net trečdaliui šalies namų ūkių visiškai nepavyksta sutaupyti pinigų. Ekonomistai sako, kad taupymo sėkmė priklauso nuo pajamų, bet pinigų sukaupti nepavyksta dėl įvairių priežasčių, daliai gyventojų trūksta paprasčiausių taupymo įgūdžių.

Yra ne vienas būdas, padedantis būtinąsias prekes įsigyti už mažesnę kainą ir sumaniai pasirūpinti savo finansais.<br>Camelia nuotr.
Yra ne vienas būdas, padedantis būtinąsias prekes įsigyti už mažesnę kainą ir sumaniai pasirūpinti savo finansais.<br>Camelia nuotr.
Yra ne vienas būdas, padedantis būtinąsias prekes įsigyti už mažesnę kainą ir sumaniai pasirūpinti savo finansais.<br>Camelia nuotr.
Yra ne vienas būdas, padedantis būtinąsias prekes įsigyti už mažesnę kainą ir sumaniai pasirūpinti savo finansais.<br>Camelia nuotr.
Yra ne vienas būdas, padedantis būtinąsias prekes įsigyti už mažesnę kainą ir sumaniai pasirūpinti savo finansais.<br>Camelia nuotr.
Yra ne vienas būdas, padedantis būtinąsias prekes įsigyti už mažesnę kainą ir sumaniai pasirūpinti savo finansais.<br>Camelia nuotr.
Yra ne vienas būdas, padedantis būtinąsias prekes įsigyti už mažesnę kainą ir sumaniai pasirūpinti savo finansais.<br>Camelia nuotr.
Yra ne vienas būdas, padedantis būtinąsias prekes įsigyti už mažesnę kainą ir sumaniai pasirūpinti savo finansais.<br>Camelia nuotr.
Patarimai, kaip sutaupyti apsiperkant vaistinėje.<br>Camelia vizualas
Patarimai, kaip sutaupyti apsiperkant vaistinėje.<br>Camelia vizualas
Rimvydas Blynas.<br>Camelia nuotr.
Rimvydas Blynas.<br>Camelia nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jun 7, 2022, 10:40 AM

Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas pastebi, kad sveikatos sąskaita nesutaupysi. Nesirūpinsi ligų profilaktika, atsisakysi reikalingos vaisto ar maisto papildo – toks pasirinkimas grįš bumerangu. Ligos ir gydymas ir laikinas nedarbingumas kainuoja brangiau nei sveikatos stiprinimas.

Pasak vaistininko, yra ne vienas būdas, padedantis būtinąsias prekes įsigyti už mažesnę kainą ir sumaniai pasirūpinti savo finansais.

Sutaupyti padeda gebėjimas planuoti

Tendencijos stabilios – 2013–2020 m. atliktos gyventojų apklausos ir įvairūs tyrimai rodo, kad sutaupyti nepavyksta nuo 30,7 proc. iki 39,4 proc. šalies namų ūkių.

„Remiantis Lietuvos banko atliekamų tyrimų duomenimis, daugiausiai sutaupo aukščiausias pajamas turintys namų ūkiai. Apskritai galima teigti, kad pajamos yra vienas reikšmingiausių kriterijų taupymo elgsenai. Pajamos lemia ar namų ūkiams lieka pinigų taupymui“, – nurodo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto doktorantė Inga Blažienė.

„Namų ūkių buvo klausiama, kokią sumą per mėnesį jiems pavyksta sutaupyti. Matome tendenciją, kad mažėja dalis teigiančių, kad sutaupo iki 30 eurų (t.y. mažiausią sumą) ir auga sutaupančių didesnę sumą (daugiau nei 600 eurų per mėnesį).

Matome, kad visais metais namų ūkiai daugiausiai sutaupo nuo 31 iki 150 eurų per mėnesį, išlieka panaši tendencija visais metais. Todėl, manyčiau, kad žemos pajamos yra viena iš priežasčių kodėl Lietuviai netaupo, nesutaupo pakankamai. Beje, tokia tendencija matoma ir kitose šalyse, Lietuva šiuo klausimu nėra išskirtinė“, – pabrėžia I.Blažienė.

Žmonių klausta ir kokias taupymo priemones jie renkasi. Pastebima, kad nuo 2013 m. daugėja pasirenkančių pensijų fondus, gyvybės draudimą, kitus finansinius instrumentus, taip pat investuojančių į nekilnojamą turtą. Mažėja taupančių „kojinėje“, vis daugiau gyventojų santaupas laiko bankuose.

Visgi ekonomistė pabrėžia, kad finansinis raštingumas, į kurį įeina ir žmonių finansinis drausmingumas – gebėjimas planuoti išlaida ir pajamas – mokslininkų laikomas kaip vienas iš svarbių faktorių darančių įtaką namų ūkių taupymo elgsenai.

„Daugelis tyrimų įvairiose šalyse atskleidžia, kad tie žmonės, kurie turi aukštesnį finansinio raštingumo lygį, planuoja finansus, daugiau taupo, daugiau sutaupo ypač ilgalaikiams tikslams (pvz. pensijai). Lietuvoje atlikta duomenų analizė taip pat atskleidė šią tendenciją, t.y. kuo namų ūkis yra finansiškai raštingesnis, labiau planuoja savo finansus, tuo daugiau sutaupo“, – sako I.Blažienė.

Ji pasakoja, kad 2016, 2017 m. Lietuvoje atliktos apklausos atskleidė žemą lietuvių finansinio raštingumo lygį. Aiškintasi, kiek gyventojai žino apie paskolos pasirinkimą geriausiomis sąlygomis, kaip geba lyginti taupymo priemonių efektyvumą.

2016 m. teisingai į visus finansinio raštingumo klausimus atsakė – 16,2 proc., 2017 m. – 17,1 proc. Lietuvos namų ūkių.

Internete rasite pigiau

„Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas akcentuoja, kad sutaupyti apsiperkant vaistinėje galime, jei pirkinius planuojame iš anksto, numatome sveikatos priemonėms skirtą biudžetą.

„Pavyzdžiui, kai artėja peršalimo sezonas ir žinome, kad šeimoje yra žmonių, kurie suserga kiekvienais metais. Tokius dalykus galime numatyti iš anksto“, – pataria R.Blynas.

Jis paaiškino, kad planingas apsipirkimas padeda išvengti skubotų pirkinių, taip galima rasti ir prekę už geriausią kainą, pasinaudoti specialiais pasiūlymais.

R.Blynas pataria užsukti ir į „Camelia“ internetinę vaistinę: „Ten rasite įvairių pasiūlymų. Vienas akcijas keičia kitos, tad sekdami naujienas galite pastebėti jums prireiksiančią prekę už geresnę kainą.

Internetinė prekyba reikalauja mažesnių kaštų, todėl vaistus, vitaminus ar papildus čia galima įsigyti už mažesnę kainą. Tokiu būdu neabejotinai sutaupysite“, – sako vaistininkas.

Ragina nepamiršti profilaktikos

R.Blynas taip pat pastebi, kad gyventojai nepakankamai rūpinasi ligų profilaktika. Laiku nuo ligų neapsisaugoję žmonės vėliau patiria didesnes išlaidas, kurių galėjo išvengti.

„Organizmą sustiprinti galime, pavyzdžiui, gerdami žuvų taukus. Taip pat pasiskiepiję nuo gripo, erkinio encefalito. Vėliau nereikės reikšmingos pinigų sumos išleisti gydymuisi. Pagaliau, nedarbingumo dienos taip pat kainuoja, jos apmokamos prasčiau nei įprasti darbadieniai“, – sako „Camelia“ vaistininkas R.Blynas.

Jis taip pat pataria nepasiduoti reklamų įtakai. Vaistinkas pastebi, kad žmonės kartais skuba įsigyti tuo metu populiarią prekę visai nepasidomėję alternatyvomis. Galbūt lentynoje šalimais guli tinkamesnis vaistas už geresnę kainą?

„Pasidomi, kodėl klientui staiga prisireikė vienos ar kitos prekės, o kartu su juo paanalizavus paaiškėja, kad tas variantas nebūtinai yra labiausiai tinkamas. Patarčiau daugiau laiko skirti analizei, išsiaiškinti, ko ir kada reikia mūsų organizmui. Taip pat reikėtų skirti laiko ir geriausios kainos paieškai. Tokiu būdu įsigysime tik tai, ko mums tikrai reikia, gausime didžiausia įmanomą naudą bei sutaupysime“, – pataria „Camelia“ vaistininkas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.