Pasaulinė kraujo donorų diena Lietuvoje paženklinta istorinio jubiliejaus laukimu

Kad ir kaip pastarąjį šimtmetį pažengė medicina, iki šiandien nėra sukurta pakaitalo donoro kraujui. Tad birželio 14-ąją švenčiama Pasaulinė kraujo donorų diena – prasminga proga ne tik padėkoti žmonėms, neatlygintinai dovanojantiems šį unikalųjį gyvybės eliksyrą kitiems, bet ir prisiminti neįkainojamą medikų, mokslininkų indėlį į transfuzijos srities pasiekimus.

Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktorius Daumantas Gutauskas.
Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktorius Daumantas Gutauskas.
Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktorius Daumantas Gutauskas.
Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktorius Daumantas Gutauskas.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 14, 2022, 8:00 AM

Atradimas, tapęs lūžiu

Ši data nuo 2005-ųjų minimai Pasaulinei kraujo donorų dienai pasirinkta neatsitiktinai – būtent birželio 14-ąją gimė Nobelio premijos laureatas, austrų mokslininkas ir gydytojas Karlas Landsteineris, kuris laikomas kraujo grupių sistemos kūrėju.

„1901 m. K.Landsteineris atrado tris kraujo grupes – O, A, irB, o jau po keleto metų jo studentai atrado ir ketvirtąją – AB grupę. Tai žmogus, kuris faktiškai padarė lūžį kraujo donorystėje – šis atradimas be galo svarbus“, – teigė Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktorius Daumantas Gutauskas.

Kaip priminė pašnekovas, kraujo donorystės suklestėjimas siejamas su Pirmuoju pasauliniu karu, kuris sutelkė mokslo, medicinos pajėgas gelbstint gausybę karo metu sužeistų žmonių.

„Būtent tada pradėta efektyviai konservuoti kraują (kad jis nesukrešėtų, kraują reikia vėsinti bei maišyti su antikoaguliantu). Žinoma, iš pradžių jį pavykdavo išlaikyti vos keletą parų, o šiandienos pasiekimai – eritrocitai išlaikomi jau daugiau nei 40 parų“, – palygino NKC vadovas.

Pirmieji Lietuvos ledlaužiai

Tuo metu Lietuvoje transfuzijos apyaušris nukelia į tarpukario Kauną. Būtent čia žymus Kauno klinikų chirurgas, profesorius Vladas Kuzma 1923 m. pirmąkart perpylė kraują, o po keleto metų to ėmėsi ir kitas garsus jo kolega – gydytojas akušeris ir ginekologas, profesorius Pranas Mažylis. Taigi kitąmet Lietuva minės solidų pirmosios kraujo transfuzijos šalyje jubiliejų.

„Laikinojoje sostinėje, Kauno klinikose, tarpukariu telkėsi turbūt visos gydytojų, mokslininkų pajėgos, tad nenuostabu, kad Kaune buvo įkurta ir pirmoji transfuziologijos stotis“, – pastebėjo D.Gutauskas.

Kalbėdamas apie naujausių laikų istoriją, kaip vieną reikšmingiausių pastarojo meto pasiekimų pašnekovas įvardijo 2018-aisiais NKC įsigaliojusią visiškai neatlygintiną donorystę.

„Panaikinus atlygį, kraujo nebedonuoja socialiai pažeidžiami žmonės, kuriems nesvetimas ydingas gyvenimo būdas, o to pasekmė – ir didesnė įvairių infekcinių ligų tikimybė. Faktiškai dabar per metus fiksuojame vos keletą infekcinių susirgimų atvejų“, – kalbėjo NKC vadovas.

Be abejonės, šie pokyčiai ir pačią visuomenę į kraujo donorystę paskatino žvelgti kitaip.

Sistema pasikeis iš esmės

„Šiandien tie donorai, kurie ateina į mūsų centrą, tai daro ne finansiniais sumetimais, o tiesiog jausdami pareigą, norėdami padaryti gerą darbą. Tad džiugu, kad valstybė jų neužmiršta – 40 kartų kraujo dovanojusiems žmonėms suteikiamas Garbės donoro vardas, o sukakus senatvės pensijos amžiui, skiriama valstybinė pensija, kuri šiuo metu sudaro 116 eurų“, – priminė pašnekovas.

Pašnekovo pastebėjimu, pastaruoju metu pozityvūs šiuolaikiški pokyčiai vyksta ne tik kraujo, bet ir organų donorystės srityje.

„Lietuvoje jau skinasi kelią pasyviosios donorystės idėja, kad kiekvienas šalies pilietis, vos gimęs taptų organų donoru. Jei asmuo dėl kokių nors asmeninių priežasčių, nenorėtų, kad jo organai po mirties būtų panaudoti transplantacijai, tuomet jam reikėtų pildyti atsisakymą. Tai vėlgi yra visiškai normalu, kalbant apie religines ar kitas svarbias asmenines priežastis. Tuo metu šiandien ne tik reikia užpildyti donoro kortelę, kad po mirties organai būtų panaudoti kitių žmonių gyvybėms gelbėti, tačiau turi būti prašoma ir giminių sutikimo, nepaisant to, jog asmens valia jau išreikšta. Taigi tikiuosi, jog sistema kardinaliai pasikeis. Ir Lietuva šiuo atveju nebūtų kažkokia išimtis – daugelis šalių turi tokį pasyviosios donorystės modelį“, – aiškino D.Gutauskas.

Vasarą – ir darbas ant ratų

Kaip pastebėjo pašnekovas, kalbant apie kraujo donorystę, kiekvienas mūsų jau dabar galime būti šios kilnios misijos dalimi.

Kokia ji reikšminga, įvairiomis iniciatyvomis, informacijos sklaida nepailsta priminti ir NKC atstovai. Pasaulinė donorų diena – neabejotinai dar viena puiki proga.

„Birželio 14-ąją Lietuvoje minime Gedulo ir vilties dieną, tai – tragiška mūsų istorijos data, ir, be abejo, nėra tinkamas metas linksmybėms. Tad į šventę įsilieti pirmiausia kviesime birželio 17 d. Vilniuje, o vėliau visą vasarą ji tęsis kituose keturiuose didžiuosiuose šalies miestuose. Kaune kviesime susitikti liepos 15 d., Klaipėdoje – liepos 1 d., Šiauliuose – liepos 22 d., o Panevėžyje – liepos 8 d. Pasaulinę donoro dieną minėsime su koncertais, apdovanosime donorus – norime surengti šventę visai šaliai. Juolab kad dabar turime daugiau laiko ir energijos, kurią galime nukreipti tiesiogiai į savo darbus, nes neliko didžiulės mūsų pareigos – vakcinavimo“, – pasakojo NKC vadovas D.Gutauskas.

Kaip įprastai, ir šią vasarą, kada kraujo donorų aktyvumas ženkliai sumažėja, NKC darbuotojai patys rengs išvykas arčiau žmonių – mobilūs punktai planuojami įvairiuose šalies kampeliuose.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.