Kodėl skiriasi vaistų kainos? Vaistininkas ragina atsikratyti klaidingo įsitikinimo – dėl jo dažnas permoka

Įprasta manyti, kad pigi prekė nėra kokybiška. Antai parduotuvėje brangesnį obuolį į krepšelį įsidėsite, nes manote, kad jis užaugintas natūraliau. Tačiau vaistams galioja visai kitos taisyklės. Jų kainą lemia įvairūs veiksniai, o pigesnis preparatas gali veikti ne blogiau, nei lentynoje šalia jo gulintis pigesnis, paaiškina „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas.

Vaistininkas R.Blynas sako, kad pigi prekė nebūtinai yra nekokybiška.<br>lrytas.lt koliažas
Vaistininkas R.Blynas sako, kad pigi prekė nebūtinai yra nekokybiška.<br>lrytas.lt koliažas
Vaistinė.<br>Camelia nuotr.
Vaistinė.<br>Camelia nuotr.
Vaistinė.<br>Camelia nuotr.
Vaistinė.<br>Camelia nuotr.
Vaistinė.<br>Camelia nuotr.
Vaistinė.<br>Camelia nuotr.
Vaistinė.<br>Camelia nuotr.
Vaistinė.<br>Camelia nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jun 27, 2022, 9:00 AM

Jis ragina atsikratyti pasenusio įsitikinimo, kad pigesnė prekė mažiau gera, bei primena, jog sutaupyti galima pasinaudojus specialiomis „Camelia“ nuolaidomis.

Kodėl vaistų kainos skiriasi?

R.Blynas pabrėžia, kad vaistų kainodara panaši į kitų prekių: kainą nulemia gamintojo deklaruota kaina Lietuvai, antkainis ir pridėtinės vertės mokestis (PVM).

Nutinka taip, kad vienoje vaistinės lentynoje atsiduria keli identiškos sudėties vaistai, tačiau jų kaina skiriasi. Pasak vaistininko, dažniausia to priežastis – vienas vaistas originalus, o kitas yra generinis. Kodėl jų kaina skiriasi?

„Vaistą išradęs gamintojas investuoja daug lėšų ir laiko. Jis turi atrasti efektyvią vaisto formulę, kuri pasižymi tik nedideliais šalutiniais poveikiais. Šiam tikslui prireikia susintetinti kelis šimtus ar net kelis tūkstančius molekulių“, – pasakoja R.Blynas.

Kitame žingsnyje vaistų kūrėjai atrenka daugiausiai žadančias formules, atlieka klinikinius tyrimus, ieško geriausio varianto, kuris garantuoja geriausią veikimą ir mažiausius šalutinius poveikius.

„Tai gali užtrukti ir 10 metų, reikalauja didelių lėšų“, – pabrėžia vaistininkas.

Jis priduria, kad finansų reikalauja ne tik vaisto sukūrimas, bet ir jo reklama, žinios apie naują medikamentą paskleidimas.

„Natūralu, kad gamintojas nori atgauti tai, ką investavo į vaisto kūrimą“, – pastebi R.Blynas.

Registruojamas patentas, pirmuosius 10 metų naujos formulės vaistą gaminti gali tik jį išradusi bendrovė. Konkurencijos nėra, tad vaisto kaina būna aukštesnė.

„Suteikiamos išskirtinės teisės. Įsivaizduokite, jei naujų vaistų kūrimas būtų nuostolingas, kas tuo užsiimtų?“ – paaiškina R.Blynas.

Pasibaigus patentui, kiti gamintojai gali pasinaudoti ankstesniu įdirbiu, panaudoti sukurtą vaisto molekulę. Tuomet nebereikia iš naujo vykdyti klinikinių tyrimų, nes vaisto savybės bus panašios į originalaus.

„Tokiu atveju gamybos kaštai ženkliai mažesni. Gamintojas vaistą gali parduoti ženkliai pigiau“, – teigia „Camelia“ vaistininkas.

Kai pasirodo generiniai vaistai, atpinga ir originalusis, bet dažniausiai jo kaina išlieka kiek didesnė.

Pigesnė prekė – niekuo neblogesnė

R.Blynas sako, kad lietuvių požiūriui į prekę turi ir jos kaina, nors klaidinga manyti, kad brangesnis produktas visada bus kokybiškesnis. Tačiau vertinti vaistų kokybę, remiantis kaina, nebūtų teisinga.

Pasak vaistininko, paprastos vartojimo formos (tabletės, piliulės) generiniai vaistai nuo originaliųjų mažai kuo skirsis.

„Tuomet rinktis brangesnį, turbūt, nėra didelės naudos“, – pataria vaistininkas.

Tačiau, jei vaistas perkamas gydyti lėtinėms ligoms, anot R.Blyno, jo veikimo pradžia ir trukmė gali skirtis.

Nežymios įtakos vaisto poveikiui gali turėti gamybos technologija, jo sudedamųjų medžiagų išsidėstymas tabletėje.

Jis pastebi, jog pirkėjai teiraujasi pigesnių alternatyvų. Vaistų nuo pagrindinių ligų – padidėjusio kraujospūdžio, širdies, diabeto – pasirinkimas yra didelis, dauguma jų yra valstybės kompensuojami.

„Žmonės tikrai klausia. Įsivaizdavimas, kad brangesnė prekė yra būtinai geresnė, po truputį pasitraukia. Pirkėjai vis geriau supranta, jog gali sutaupyti ir gauti tą patį efektą“, – sako R.Blynas.

Nereikia pamiršti, kad tik visus reikalavimus atitikęs, saugus ir veiksmingas medikamentas atsiduria vaistinių lentynose, akcentuoja R.Blynas.

Mažiausia kaina – „Camelia“ vaistinėse

„Įvairiomis įmanomomis priemonėmis siekiame optimizuoti procesus, racionaliai paskirstyti išteklius, kad prekių, esančių „Camelia“ vaistinių lentynose ir internetinėje vaistinėje, kainos būtų kuo mažesnės. Prekes siūlydami už mažiausią kainą, siekiame padėti šalies gyventojams neišlaidauti ir net sutaupyti, – sako „Camelia“ vaistinių tinklą valdančios UAB „Nemuno vaistinė“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė.

„Visą dėmesį esame sutelkę į vaistininkų kompetencijų ugdymą, aukščiausio lygio aptarnavimą, farmacinės paslaugos suteikimą. Dėl to dauguma mūsų vaistinių yra nedidelės, didžioji dalis – ne prekybos centruose, tad jų išlaikymas nereikalauja didelių išteklių. Tai viena pagrindinių mūsų priemonių, kuria užtikriname, kad vaistus ir kitas medicinines priemones jums galėtume pasiūlyti už mažiausią įmanomą kainą“, – paaiškina A.Budrikienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.