„Šiuo metu į vaistinę ateina vis daugiau įvairias traumas patyrusių žmonių, ieškančių priemonių, kurios malšintų skausmą ir tinimą, pagreitintų audinių regeneracijos procesą ar būtų skirtos žaizdų tvarstymui. Pasikalbėjus su pacientais, dažniausiai paaiškėja, kad traumas jie patyrė dėl atsargumo stokos poilsiaujant, važiuojant dviračiu, paspirtuku, riedlente ar riedučiais bei užsiimant kitu aktyviu sportu“, – sako R. Blynas.
Vaistininkas priduria, kad pacientai taip pat neretai įsipjauna su vandens telkinių dugne gulinčiomis aštriomis akmenų ar stiklo šukėmis, patiria įvairias traumas šokinėdami į vandenį ar ant batuto, paslydę ant šlapios dangos, lipdami kopėčiomis, laiptais arba nuo jų nukritę.
Traumų prevencijai – 5 patarimai
Vaistininkas R. Blynas sako, kad vasaros metu norint pasirūpinti savo sveikata, reikia vadovautis 5 patarimais, kurie padės užtikrinti tinkamą traumų prevenciją.
1. Vartokite daug vandens. Vasarą daugiau prakaituojame, o dėl to greičiau netenkame organizmui itin reikalingo vandens, todėl jį būtina gurkšnoti visos dienos metu. Taip pasirūpinsime tinkama širdies veikla, normaliu kraujo sutekėjimu į raumenis ir smegenis, o kartu išvengsime sutrikusios koordinacijos ir mąstymo.
„Jeigu ilgesnį laiką užsiimate aktyvia fizine veikla lauke, reikėtų gerti ne tik vandenį, bet ir elektrolitų – kalio ir magnio – tirpalą“, – pataria vaistininkas.
2. Naudodamiesi įvairiomis transporto priemonėmis, dėvėkite šalmus ir apsaugas ant kelių bei alkūnių. Taip pat pasirūpinkite, kad tinkamai apsisaugoję būtų ir suaugę, ir vaikai.
„Vaikai važinėdami dviračiu ar paspirtuku dažnai pervertina savo galimybes ir dėl to patiria įvairias traumas. Suaugę patiria traumas dėl kitos priežasties – jie turi daugiau inercijos ir nesuvaldę savo transporto priemonės krenta iš didesnio aukščio“, – sako R. Blynas.
3. Prieš užsiimdami bet kokia fizinio aktyvumo reikalaujančia veikla, padarykite apšilimą. Tai padės raumenims priprasti prie krūvio ir mažins traumų tikimybę. Be to, labai svarbu nepersistengti atliekant tokius veiksmus, kuriems neturite reikiamo fizinio pasirengimo.
4. Venkite šokinėjimo į vandenį. „Ši taisyklė galioja net ir tada, kai vandens telkinys yra puikiai pažįstamas. Dažnai akys jus gali apgauti: atrodys, kad vandens telkinys gilus, nors iš tikrųjų dėl vasaros karščių jis bus nusekęs“, – aiškina vaistininkas.
5. Elkitės atsakingai: protingai vertinkite rizikas, saikingai vartokite alkoholį.
„Alkoholis skatina organizmo dehidrataciją, dėl to tirštėja kraujas, mūsų smegenys ima lėčiau veikti, suprastėja pusiausvyra ir koordinacija, o šis derinys gerokai padidina traumų riziką“, – įspėja R. Blynas.
Ką reikia žinoti apie pirmąją pagalbą?
Vaistininkas sako, kad traumų atveju labai svarbus tinkamas situacijos įvertinimas ir tikslios žinios, kaip suteikti pirmąją pagalbą. R. Blynas apžvelgia dažniausiai pasitaikančias situacijas ir pataria, kaip elgtis.
– Jei nukentėjęs yra nesąmoningas ir nekvėpuoja – iškvieskite greitąją pagalbą. Jei netoliese yra defibriliatorius, naudokite jį, o jei nėra – pradėkite gaivinimą.
– Įvykus galvos, kaklo, ar stuburo traumai, kuri dažna šokinėjant į vandenį, nejudinkite nukentėjusio ir nedelsdami skambinkite skubios pagalbos numeriu. Kol atvyks paramedikai, stebėkite nukentėjusio būklę, o jam praradus sąmonę – pradėkite gaivinimą.
– Pastebėję ar įtarę kaulų lūžius, kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Kol atvyks medikai, kuo mažiau judinkite sužalotą vietą.
„Jei esate vietoje, kur greitosios medicinos pagalbos išsikviesti nepavyksta, sutvirtinkite lūžio vietą – tai padaryti padės šaka, lazda ar bet koks kitas tvirtas daiktas – ir išsiųskite ką nors ieškoti pagalbos“, – teigia vaistininkas.
– Jei nukentėjęs patyrė sumušimą ar patempimą, šaldykite sužalotą vietą, kad mažėtų tinimas, skausmas ir kraujo išsiliejimas. Šaldymui galima naudoti specialius vienkartinius šalčio paketus arba bet kokį iš šaldiklio išimtą ir rankšluosčių apvyniotą daiktą.
„Visas procesas turėtų atrodyti taip: šaltą kompresą ant sumuštos ar patemptos vietos laikykite 15 – 20 minučių, o tada padarykite tokio paties intervalo pertrauką ir vėl uždėkite“, – pataria R. Blynas.
– Jei pastebėjote žaizdą, pirmiausia ją išvalykite dezinfekciniu skysčiu ar vandeniu, o tada stabdykite kraujavimą.
„Kai kraujavimas nėra stiprus, pakaks užspausti žaizdą ir ją sutvarstyti. Tačiau, kai jis trykšta čiurkšlėmis, 5 cm aukščiau sutvarstytos žaizdos būtina uždėti turniketą – arterinio kraujavimo stabdymui skirtą prietaisą – ir gerai jį užvežti, o tada iškviesti greitąją pagalbą. Kol atvyks medikai, turniketo negalima judinti ar atleisti, o jeigu kraujavimas nemažėja – uždėti antrą turniketą“, – priduria vaistininkas.
