„Savaime suprantama, kad sugriebimo jėga priklauso nuo žmogaus lyties, amžiaus ir ūgio. Tyrimo metu siekėme nustatyti ribinę vertę, jėgos slenkstį, kuris sveikatos priežiūros specialistui leistų įtarti, kad paciento sugriebimo jėga yra per maža“, – pranešime cituojamas Vienoje (Austrija) įsikūrusio Tarptautinio taikomųjų sistemų analizės instituto tyrėjas Sergėjus Scherbovas.
„Tai galime palyginti su kraujospūdžio matavimu. Kai pastebi, kad kraujospūdis yra per aukštas arba per žemas, gydytojas gali paskirti vaistą arba išrašyti siuntimą išsamesnei specialisto apžiūrai“, – aiškino S.Scherbovas.
Atspirties tašku tyrimui tapo anksčiau atlikta studija, kuri nustatė ryšį tarp sugriebimo jėgos ir mirštamumo. Tačiau naujasis tyrimas atsižvelgė į asmens lytį, amžių ir kūno sudėjimą.
Tyrimo metu pacientų buvo paprašyta po du kartus kiekviena ranka suspausti dinamometrą – prietaisą jėgai matuoti – tam, kad būtų nustatyta jų sugriebimo jėga.
Paaiškėjo, kad mažesnė nei vidutinė sugriebimo jėga gali rodyti didesnę mirties riziką.
„Mes nenorime pasakyti, kad žmonės treniruotų riešus ir pirštus tam, kad sumažintų mirties riziką“, – pabrėžė Vienos universiteto tyrėja Sonja Spitzer.
„Treniruočių pagalba išlavinta sugriebimo jėga, tikriausiai, gali turėti tik nedidelę įtaką bendrai sveikatos būklei“, – pridūrė tyrėja.
„Visgi be aiškios priežasties susilpnėjusi sugriebimo jėga gali būti fizinio sutrikimo požymis, nes tai atspindi mažą raumenų jėgą, kuri susijusi su didesne mirties rizika“, – tęsė S.Spitzer.
Ji pabrėžė, kad sveikas gyvenimo būdas ir reguliari mankšta – geriausias būdas išlaikyti optimalią sveikatą arba ją pagerinti ilgalaikėje perspektyvoje.
Aptariamas tyrimas buvo paskelbtas Britų medicinos žurnale (BMJ).
Parengta pagal thehill.com inf.
