Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kardiologė Loreta Mikšėnaitė sako, kad kiekvieno žmogaus organizmas daugmaž prisitaiko prie jam įprasto kraujo spaudimo, todėl jis ilgą laiką gali būti itin aukštas arba žemas, o žmogus nieko nepastebės.
Todėl kiekvienas bent kartą per mėnesį turėtų pasimatuoti savo kraujospūdį – net tie, kuri mano esą sveiki kaip ridikai. O jaučiantys negalavimus, žinoma, kraujospūdį sekti turėti atidžiau ir jį matuoti dar dažniau.
Sakoma, kad kraujospūdis normalus, kai sistolinis (viršutinis) kraujo spaudimo skaičius – 120, o diastolinis (apatinis) – 80.
Bet žemas kraujospūdis dažniau pasitaiko tarp moterų, jaunesnių nei 30 m. Tai nulemta fiziologiškai ir jokių negalavimų jos nejaučia.
„Dažniausiai tai būna lieknos ir aukštos moterys. Prie žemesnio kraujospūdžio jos būna pripratusios.
Sistolinis kraujospūdis gali būti ir 100, o diastolinis – 70 ar net mažesnis, jei moteris puikiai jaučiasi, nieko daryti nereikia, tai nelaikoma patologija“, – nuramino L.Mikšėnaitė.
Žemo kraujo spaudimo simptomai
Gydytoja sako, kad dėl žemo kraujospūdžio pirmiausia ima trūkti jėgų: „Žmogus jaučiasi pavargęs, jam tingisi ką nors daryti. Nėra nuotaikos, nėra noro, jis geriau pagulės ir pailsės.“
Esant žymesniam kraujospūdžio pokyčiui, pasak L.Mikšenaitės, jaučiami šie simptomai:
– galvos svaigimas;
– troškulys;
– mirgėjimas arba migla akyse;
– ryškiau jaučiamas širdies plakimas.
„Kai kraujospūdis nukrinta ypač greitai, pasireiškia grėsmingiausias simptomas – trumpalaikis sąmonės netekimas. Žmogus alpsta, nes sutrinka galvos smegenų aprūpinimas krauju, o tuo pačiu ir deguonimi. Alpimas mediciniškai dar vadinamas sinkope.
Paprastai ji trunka kelias sekundes, nes žmogui parkritus spaudimas automatiškai pakyla ir pagerėja kraujotaka galvos smegenyse. Jeigu sąmonės netekimas užtrunka ilgiau nei kelias sekundes arba pacientas po jo jaučiasi blogai, reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą“, – sakė L.Mikšėnaitė.
Ji paaiškino, kad tais atvejais, kai jaučiami jau išvardyti simptomai ar kartojasi trumpi aptemimai akyse, derėtų neignoruoti organizmo signalų ir kreiptis į šeimos gydytoją.
„Reikia paieškoti kitų priežasčių. Tai gali būti mažakraujystės, elektrolitų balanso sutrikimo, endokrininės sistemos arba širdies ligų, infekcinių ligų, vaistų šalutinio poveikio, sumažėjusio kraujo tūrio (hipovolemijos), kai išgeriama mažai skysčių arba daug jų netenkama, pasekmė.
Net nėštumo pirmas pasireiškimas gali būti žemas kraujospūdis“, – vardijo L.Mikšėnaitė.
Smegenyse – kraujo trūkumas
Daugelis girdėjo, kad karšti orai turi įtakos kraujospūdžiui. Kardiologė paaiškino, kad visai nebūtina pajausti tiesioginę saulės kaitrą, kraujo spaudimas sumažėti gali ir dėl ilgo buvimo tvankiame kambaryje.
„Organizmas pats reguliuoja kraujospūdį. Šią funkciją atlieka autonominė nervų sistema ir humoralinis mechanizmas: tam tikri receptoriai reaguoja į chemines medžiagas, koks yra kraujospūdis, kraujagyslių tonusas“, – sakė L.Mikšėnaitė.
Kardiologė paaiškino, kad per karščius žmogus gausiai prakaituoja, nes organizmas taip stengiasi atsivėsinti, perteklinę šilumą atiduoti į aplinką.
„Dėl karščio išsiplečia kraujagyslės, odos arterijos ir arteriolės (smulkios kraujagyslės). Jeigu žmogus stovi, daugiau kraujo susilaiko kojose. Sutrinka kraujo apytaka, todėl viršutinė kūno dalis nėra pakankamai aprūpinama krauju. Kai smegenims ima trūkti kraujo, pasireiškia žemo kraujospūdžio simptomai“, – paaiškino L.Mikšėnaitė.
Kas nutinka, jei laikosi žemas kraujo spaudimas?
Kai kraujospūdis išlieka žemas ilgą laiką, gali sutrikti įvairių vidaus organų veikla. Jautriausiai į kraujospūdžio pasikeitimus reaguoja smegenys, inkstai ir širdis.
„Jeigu smegenys nėra tinkamai aprūpinamos krauju, gali kristi darbingumas, sutrikti miegas, padidėti dirglumas, pasireikšti nerimas, galvos skausmas arba svaigimas.
Dėl žemo kraujospūdžio galimi inkstų pažeidimai. Kai negeriama pakankamai skysčių, daug jų išprakaituojama, šlapimas pasidaro tamsus, jo yra mažai. Tai jau yra požymis, kad inkstai veikia blogai“, – sako L.Mikšėnaitė.
Pasak gydytojos, jei virškinimo sistemai imta trūkti kraujo, pradingsta apetitas, gali atsirasti pykinimas. Kraujo spaudimo svyravimai gali pakenkti ir širdies veiklai. Ji ima tankiau plakti, gali kartotis skausmai širdies plote, atsirasti oro trūkumas.
„Dėl žemo kraujospūdžio gali pablogėti praktiškai bet kurio organo veikla. Bet kraujospūdžiui atsistačius, jei neįvyksta jokia katastrofa, organų veikla taip pat atsistato“, – nuramino kardiologė.
