PSA tyrimas – paprastas, trumpas ir be skausmo. Viso labo paimamas veninio kraujo mėginys. Jei tyrimas leidžia įtarti ligą, t. y. PSA rodiklis yra didesnis nei 3 nanogramai mililitre, pacientas siunčiamas pas urologą. Tyrimas minėto amžiaus vyrams nieko nekainuoja, nes Lietuvoje vykdoma prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa.
Tiesa, aukštas PSA nebūtinai reiškia vėžį. Todėl gydytojas įvertina, ar reikalinga atlikti priešinės liaukos biopsiją. Urologas gali nuspręsti, kad kiek didesnis PSA lygmuo atitinka paciento amžiaus normą, jo ligos istoriją. Todėl sprendimas priklauso nuo indvidualios situacijos.
„Lietuvos patirtis rodo, kad tik trečdaliui vyrų, kuriems padidėjęs PSA rodiklis atliekama biopsija. Yra daug kitų būklių, kurios gali lemti padidintą PSA“, – sakė Nacionalinio vėžio instituto gydytojas urologas dr. Aušvydas Patašius.
„Vizitas pas urologą – joks nuosprendis, o garantas, kad bus įsitikinta, ar biopsijos reikia, ji bus atlikta profesionaliai“, – pridūrė A. Patašius.
Medikai įsikiša tik tada, kai reikia
Prostatos vėžys – dažnai itin lėtai progresuojanti liga, tad medikų įsikišimas ne visada būtinas. Tačiau susirgimą nustatyti svarbu, nes tuomet jį galima stebėti ir kontroliuoti, kai to reikia, imtis veiksmų.
„Ankstyvosios diagnostikos programa padeda išsiaiškinti tuos ligos atvejus, kurie yra greitesni ir piktesni. Kai nustatomas žemos rizikos prostatos vėžys, gydytojas įvertina, ar gydymas žmogui nepakenks.
Kartais nustatome ligą, atliekame bazinius tyrimus ir žmogus periodiškai lankosi pas medikus, kad pagautume tą momentą, kai liga pažengė tiek, jog būtų verta įsikišti chirurgiškai ar pritaikyti spindulinę terapiją“, – paaiškino A. Patašius.
Programoje dalyvauti verta, nes tai išvaduoja iš nežinomybės, žmogus sužino, kad neserga ir gali naktimis ramiai miegoti, o jei vėžys aptinkamas, medikai gali įvertinti jo piktybiškumą ir parinkti geriausią išeitį.
Laiku nustatyta liga – išsaugota erekcija
A. Patašius patikino, kad gydymo metu siekiama ne tik suvaldyti onkologinę ligą, bet ir išsaugoti pacientui svarbias funkcijas.
„Po bet kokio gydymo žmogus turi gerai sulaikyti šlapimą. Taip pat siekiame, kad vyrams po radikalaus gydymo išliktų erekcija“, – pabrėžė A. Patašius.
Tačiau gydytojai – ne burtininkai. Sėkmė priklauso ir nuo to, ar sergantysis laiku pateko į jų rankas. Gydant pažengusį vėžį, ženkliai išauga rizika, kad ne viską atstatyti pavyks.
A. Patašius siūlo prostatą įsivaizduoti kaip apelsiną: „Jeigu liga yra tik apelsino minkštime, tikėtina, galėsime pašalinti naviką ir išsaugoti aplink esančius nervus ir kraujagysles, kurios atsakingos ir už šlapimo sulaikymą, ir už erekciją. Bet jei žmogus ateis, kai liga jau bus peraugusi apelsino žievę, natūralu, kad negalėsime išsaugoti tų funkcijų. Tuomet po operacijos dažnas prasčiau sulaiko šlapimą, beveik kas antras pacientas skundžiasi erekcijos sutrikimais“.
Programos dalyviai gyvena ilgiau
Prostatos vėžio profilaktinės patikros programa – unikalus. Niekur daugiau Europoje ji nevykdoma nacionaliniu lygmeniu. Kaip sekasi Lietuvai?
„Turime rezultatus, kad mirtingumas mažėja. Ankstyvosios diagnostikos programos dalyviams dažniausiai nustatoma ankstyva liga, o jų sveikata yra atidžiai stebima mažiausiai 5 metus po radikalaus gydymo.
Įdomiausia, kad tas nuodugnus sekimas leidžia „sugaudyti“ ir kitas ligas, kurios vystosi pacientui. Todėl ankstyvosios diagnostikos programos dalyviai turi mažesnę riziką numirti nuo kitų ligų, nes jos pastebimos anksti“, – pasakojo A.Patašius.
Gydytojas pabrėžė, kad visi 50–69 m. amžiaus vyrai turėtų patys kreiptis į šeimos gydytoją dėl PSA tyrimo. Patikra būtina net tada, kai savijauta gera. Deja, bet pasireiškę simptomai išduoda jau pažengusią ligą.
„Prostatos vėžio pagrindinis simptomas – kai liga išplitusi, skauda kaulus ir jaučiamas silpnumas. Pradinių stadijų prostatos vėžys neturi jokių simptomų. Todėl 50 m. amžiaus sulaukęs vyras turėtų bent kartą per dvejus metus pasitikrinti dėl prostatos vėžio“, – paaiškino A. Patašius.
Jei prostatos vėžiu sirgo artimas giminaitis – tėvas arba brolis – patikrą reikėtų pradėti anksčiau, nuo 45 m. amžiaus.
Ragina išsitirti
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje pernai sudalyvavo vos apie 20 proc. tikslinės populiacijos gyventojų.
A. Patašius pastebėjo, kad COVID-19 pandemijos laikotarpis išryškino šeimos gydytojams tenkančią apkrovą. Jie ne visada randa laiko pakviesti pacientą tyrimui.
Gydytojo įsitikinimu, žmonės turėtų būti aktyviau kviečiami tikrintis, o tam galėtų pasitarnauti centralizuota sistema.
„Norisi, kad visi žmonės būtų pakviesti, o dažnai tai padaryti spėja tik aktyvesni šeimos centrai. Geriausia būtų, kad visiems, kurie pagal amžių gali dalyvauti programoje, kartą per metus būtų išsiunčiamas kvietimas elektroniniu paštu arba SMS žinute“, – pasakojo gydytojas.
„2021 metais gyventojų dalyvavimas ligų prevencijos programose jau pasivijo ikipandeminį lygį, o kai kuriose programose ir jį aplenkė, tačiau tenka pripažinti, jog jis vis dar nėra pakankamas“, – problemą pastebi ir VLK atstovai.
Praėjusiais metais atliktas sociologinis tyrimas parodė, kad žmonės dažniausiai prevencinėse programose nedalyvauja, nes jaučiasi sveiki, mano, jog yra per jauni tyrimams.
Specialistai ragina gyventojus nebijoti tyrimų ir dalyvauti prevencinėse programose, nes reguliarios sveikatos patikros gali padėti laiku aptikti ikivėžinius pakitimus, nustatyti širdies ir kraujagyslių ligų rizikas ir paskirti gydymą, taip išsaugant sveikatą ar netgi gyvybę.
Daugiau apie prevencijos programas rasite čia.
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
