Neapleidžia niūrios mintys: kur ieškoti nemokamos emocinės pagalbos

Rudens dienos – pilkos ir darganotos. Daugelis tuomet rečiau iškiša nosį iš namų jaučiasi prislėgti ar net vieniši. Lietuvoje išlieka gajus įsitikinimas, kad su emociniais sunkumais žmogus susidoroti turi pats. Vieniems kreiptis pagalbos į nepažįstamą žmogų nedrąsu, o kiti skaičiuoja, kad už psichologo konsultaciją susimokėti negalėtų.

Depresija<br>123rf nuotr.
Depresija<br>123rf nuotr.
ruduo, psichinė sveikata.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
ruduo, psichinė sveikata.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Depresija, liūdesys<br>123rf nuotr.
Depresija, liūdesys<br>123rf nuotr.
psichinė sveikata<br>Pexels nuotr.
psichinė sveikata<br>Pexels nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Oct 29, 2022, 9:00 AM, atnaujinta Oct 29, 2022, 10:11 AM

Tačiau kartais pakanka visai nedaug – šilto pokalbio, draugiško patarimo, nuraminimo, ar žmogaus, kuris galėtų išklausyti ir suteiktų pojūtį, kad esi suprastas ir ne vienas.

Šiomis dienomis dažnas jaučia stresą dėl kylančio elektros, šildymo, maisto produktų kainų. Nerimas kyla ir sekantiems naujienas iš karo fronto Ukrainoje.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva, nemokamas paslaugas Lietuvos gyventojams dar nuo vasaros teikia gerovės konsultantai. Specialius mokymus baigę specialistai padeda žmonėms susidoroti su lengvais emociniais sunkumais, pirmaisiais nerimo, nemigos ir depresijos simptomais.

Pagalba arti namų

Kauno rajone gerovės konsultante dirbanti Karolina Brazaitytė pasakoja, kad lietuviai nauja galimybe naudojasi dar nedrąsiai, daugelis galbūt apie ją negirdėjo. Todėl besikreipiantiems laukti ilgose eilėse tikrai netenka. Esant poreikiui gyvą susitikimą su gerovės konsultantu galima suderinti jau kitai dienai.

Viena konsultacija trunka 45 minutes. Pilnas pagalbos ciklas susideda iš 8 susitikimų. Besilankantiems garantuojamas visiškas anonimiškumas. Jei nenori, gali nesakyti nei savo vardo, nei pavardės.

Pirmojo pokalbio metu susipažįstama, išsiaiškinamos pagrindinės problemos, sudėliojami žmogaus lūkesčiai ir tikslai.

„Padedame žmogui gyventi su nerimu, išmokome, kaip jį palengvinti ir priimti. Jeigu žmogus patiria panikos atakas, supažindiname jį su įveikos būdais“, – galimas pagalbos priemones išskyrė K.Brazaitytė.

Pasak jos, dažniausiai kreipiasi jaunesnio amžiaus žmonės, patiriantys lengvus nerimo simptomus. Juos kamuoja tapatumo ir profesinio savęs pažinimo savęs pažinimo rūpesčiai.

„Besikreipiantys dažnai geba gana aiškiai įvardyti problemą, yra apsiskaitę ir žino, kad yra nerimas arba panikos ataka. Kartu su jais ieškome patiriamo nerimo šaknų“, – paaiškino K.Brazaitytė.

Dedamos pastangos, kad žmogui toli keliauti nereikėtų ir pagalbą jis gautų šalia namų. „Numatytos dvi vietos Karmėlavoje ir viena Vilkijoje. Savo patalpose žmogų priimti galime ir Raudondvaryje. Taip pat kreipiamės į seniūnijas, gauname kabinetus pirminiuose sveikatos priežiūros centruose. Didelė tikimybė, kad galėsime nuvykti šalia kliento gyvenamosios vietos“, – apie gerovės konsultantų veiklą Kauno rajone pasakojo K.Brazaitytė.

Didelės problemos virsta mažomis

Panaši tvarka ir Šiaulių rajone. Gerovės konsultantai įsikūrę Kuršėnuose, tačiau derinasi prie gyventojų ir vyksta į mažesnius miestelius.

„Vasaros laikotarpiu kreipėsi studentai, kurie jautėsi nedrąsiai prieš išvažiuodami studijuoti, taip pat mamos, kurios jautė nerimą dėl to, kaip jų atžalos gebės gyventi savarankiškai“, – patirtimi dalijasi Šiaulių rajone gerovės konsultante dirbanti Sonata Daukintienė.

Ji pridūrė, kad bendrauja ir su vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie susirūpinę karu Ukrainoje, suka galvas dėl kylančių kainų. Gerovės konsultantė pastebėjo, kad kartais būgštaujama visai be reikalo.

„Viešojoje erdvėje plačiai nušviečiamos karo ir ekonominės naujienos. Su žmogumi pakalbame, kaip konkreti žinia paveiks jo paties gyvenimą. Dažnai paaiškėja, kad ta problema nepadaro didelės žalos tam žmogui asmeniškai. Susėdame, kartu paskaičiuojame ir pamatome, kad net šildymo sąskaitą sumokėjus, žmogui lieka pinigų pragyvenimui“, – pasakojo S.Daukintienė.

Ji pridūrė, kad vyresniems žmonėms gerovės konsultantą atrasti padeda vaikai ir anūkai. Gerovės konsultantė pastebėjo, kad dažnas senjoras retai išeina iš namų, jam trūksta bendravimo, nors viai šalia rengiamos įvairios šventės, vakaronės, parodos ar dirbtuvės. Tuomet pakanka nukreipti asmenį reikiama kryptimi.

„Kaip bebūtų keista, žmogus gyvena tuose pačiuose Kuršėnuose, o paaiškėja, kad jis nežino, kur galima nueiti“, – paaiškino S.Daukintienė.

Tarp šeimos nario ir gydytojo

Gerovės konsultantai sulaukia skambučių iš žmonių, kuriems sunku paaiškinti savo jausmus, jie jaučiasi sumišę, pasimetę, o savo būseną apibūdina tokiomis frazėmis: „nežinau, kas su manimi darosi“, „nerimauju ir nežinau, kodėl“.

Pirmieji gerovės konsultantų kabinetai jau įkurti 14-oje šalies savivaldybių, juose darbuojasi 28 specialius kursus pabaigę specialistai. Artimiausią gerovė konsultantą ir jo kontaktus rasite šiame puslapyje. 

Telšiuose gerovės konsultante dirbanti Jurgita Juškienė mano, kad gyventojai emocinės pagalbos poreikį jaučia, tačiau yra tokių, kuriuos iki šiol stabdė finansiniai apribojimai.

„Daugelį kreiptis motyvuoja tai, kad paslauga yra nemokama“, – pabrėžė J.Juškienė.

Gerovės konsultantai jau spėjo įsitikinti, kad gyventojams dėl jų emocinių išgyvenimų reikalinga profesionali pagalba. Deja, bet kliūtis žmonės susikuria patys.

„Jaučiamas realus tokių paslaugų poreikis. Tik mūsų mentalitetas toks, kad nesame įpratę garsiai sau įvardyti patiriamus emocines problemas, ar aptarti jas su specialistu. Tebėra ta stigma ir įsivaizdavimas, kad visus sunkumus turi pergyventi pats vienas“, – pastebėjimais dalinosi S.Daukintienė.

„Žmogui suteikiame naudingos informacijos, jis galbūt gauna jam reikalingą patvirtinimą, kad yra normalus, tai, kas su juo vyksta yra natūralu, pagerėja jo bendra savijauta ir nuotaika“, – patikino K.Brazaitytė.

Patys specialistai nurodo, kad gerovės konsultantas – tarpinis variantas tarp šeimos nario ir gydytojo psichologo. „Esame tam, kad galėtume išklausyti ir patarti“, – patikino S.Daukintienė.

Apie pagalbos galimybes

Aktualią ir patikimą informaciją apie emocinę sveikatą bei prieinamą psichologinę pagalbą galima rasti interneto svetainėje pagalbasau.lt.

Psichikos sveikatos sunkumai skiltyje galite rasti visą informaciją apie psichologinius sutrikimus – simptomus, kaip atpažinti, dėl kokių priežasčių atsiranda šie sutrikimai, kaip padėti sau ir savo artimajam.

Svetainėje galima atlikti įvairius nerimo, nemigos, geros savijautos, depresijos, valgymo sutrikimų, priklausomybės nuo rūkymo ir kt. testus.

Gauk pagalbą skiltyje galite rasti visą informaciją apie skirtingas psichologinės pagalbos galimybes:

– Jaučiantys emocinius sunkumus ir norintys su kažkuo pakalbėti čia ir dabar, gali kreiptis į emocinės paramos tarnybas (parama telefonu ar internetiniu susirašinėjimu);

– Nemokamas psichologo konsultacijas be gydytojo siuntimo galima gauti psichikos sveikatos centre arba visuomenės sveikatos biure;

– Visuomenės sveikatos biure organizuojami streso ir emocijų valdymo ir kiti psichologinį atsparumą, gerovę stiprinantys užsiėmimai grupėse, vyksta savitarpio paramos grupių veikla;

– Jei reikalinga pagalba dėl psichikos ir elgesio sutrikimo, kreipkitės į gydytoją psichiatrą psichikos sveikatos centre, kuris įvertins psichikos sveikatos būklę ir nustatys diagnozę, bei skirs reikiamą gydymą (vaistus ir/ar psichologines konsultacijas);

– Esant reikalui, gydytojas gali siųsti gauti specializuotas paslaugas ligoninėje arba dienos stacionare, arba skirti psichoterapiją;

– Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112. Greitosios medicinos pagalbos specialistai pristatys asmenį į asmens sveikatos priežiūros priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kur bus suteikta būtinoji pagalba.

Pagalbasau.lt puslapyje taip pat rasite nuorodą į programėlės „Ramu“ atsisiuntimo puslapį. Programėlė – tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi. Tuo pačiu tai ir kasdienis pagalbininkas mokantis nurimti, atsipalaiduoti.

Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.