Pasak medikės, storosios žarnos vėžys vystosi lėtai. Pavojus kyla, kai virškinamajame trakte atsiranda ikivėžinė būklė – polipas, kuris gali supiktybėti. Tačiau tai nutinka ne per dieną, gali ir 10 metų praeiti. Todėl polipą laiku pastebėjus ir pašalinus pavojus dingsta.
Užbėga ligai už akių
Lietuvoje vykdoma storosios žarnos vėžio prevencinė programa ypatinga tuo, kad padeda išvengti ligos išsivystymo. Dalyvaujantiems profilaktinėje programoje pirmiausia atliekamas slapto kraujavimo išmatose testas (iFOBT), o gavus teigiamą atsakymą, žmogus siunčiamas kolonoskopijai.
Maždaug pusei gavusių teigiamą atsakymą randama polipų, kurie gali ilgainiui išsivystyti į vėžinį darinį. „Jeigu tik yra galimybė, polipai pašalinami jau pirmojo kolonoskopinio tyrimo metu. Kai polipai dideli arba kyla įtarimas, kad jie jau supiktybėjo, paimami mėginiai (biopsija) ir gavus histologinio tyrimo atsakymą sprendžiama dėl tolimesnio gydymo“, – pasakoja I.Kildušienė.
Tikrintis turėtų visi vyrai ir moterys nuo 50 iki 74 metų, slapto kraujavimo testas kartojamas kas dvejus metus. O jeigu atliktos kolonoskopijos metu nerandama pakitimų žarnyne, pakartotinai tikrintis rekomenduojama po 10 metų. Gydytoja primena, jog liga pradžioje simptomų neturi, todėl profilaktiškai tikrintis būtina tada, kai žmogus jaučiasi visiškai gerai.
„Navikas randamas tik maždaug 4 proc. prevencinės programos dalyvių. Galima sakyti, kad ir šitie atvejai yra pavėluoti, nes tikslas rasti dar ikivėžinį susirgimą. Jeigu pacientas jau turi nusiskundimą, jo ištyrimo kelias turėtų būti kitoks, greitesnis. Bus atliekamas tyrimas dėl įtariamo vėžio. Dėl to navikas randamas tik maždaug 4 proc. prevencinės programos dalyvių. Galima sakyti, kad šitie atvejai yra pavėluoti“, – pabrežia I.Kildušienė.
Ragina nepasiduoti baimei
Išsitirti atvyksta ne visi, gavę teigiamą iFOBT testo rezultatą. Taigi, egzistuoja 50–60 proc. tikimybė, kad žmogui gresia vėžys, bet jis dėl to nieko nedaro. Pasak gydytojos, taip gali būti, nes pacientai kartais nepasidomi dėl tyrimo atsakymo ir nežino, kad turėtų atlikti kolonoskopinį tyrimą.
Kita priežastis – dalis pacientų prisibijo kolonoskopijos. Tačiau jų baimė visiškai nepagrįsta.
„Yra žmonių, kurie bijo to tyrimo. Mes pacientus raginame pasidomėti, susirinkti informaciją iš patikimų šaltinių. Praeityje tyrimas buvo atliekamas be nejautros. Tuomet daliai pacientų, tikrai ne visiems, jis buvo gana nemalonus.
Dabar pacientas gali pasirinkti ir atlikti tyrimą su nejautra, 99 proc. žmonių pasinaudoja tokia galimybe. Tada pacientas jokio diskomforto nejaučia“, – patikina I.Kildušienė.
Susiję straipsniai
Ji taip pat pastebėjo, kad dalis žmonių bijo tyrimo atsakymo – vėžio diagnozės. Tarsi nežinant apie ligą problemos savaime neliktų.
„Nuo diagnozės nepasislėpsime. Uždelstas laikas lemia sunkesnę ligos eigą, sudėtingesnį gydymą“, – įspėja gydytoja.
Anksti nustatytas storosios žarnos navikas gydomas lengviau, o gydymo rezultatai daug geresni.
„Pacientas pasitikrina, jis gauna žinią, kad tyrimo rezultatas yra geras, žmogus yra saugus. Tas turėtų motyvuoti gyventojus kreiptis. Nereikia leisti baimei valdyti gyvenimą“, – ragina gastroenterologė.
Vėžio atvejų daugėja
Storosios žarnos vėžys yra trečia padal dažnumą onkologinė liga. Kasmet Lietuvoje nustatoma daugiau nei 1600 naujų susirgimų. Deja, bet didžioji dalis atvejų – pažengusi liga.
„Stebime situaciją, kad pacientai į gydytojus kreipiasi, kai jau pastebi šviežią kraują išmatose. Iš pradžių galvojo, kad tai hemorojus, todėl pas specialistą iš karto neatėjo“, – sako I.Kildušienė.
Klaidingą diagnozę sau priskyręs žmogus nueina į vaistinę, pasitaria su kaimynu, bet į gydytojo duris nepasibeldžia. Negydoma liga tuo metu progresuoja.
„Tie atvejai liūdina, nes tu matai žmogų, kuriam buvo galima padėti daug anksčiau, arba jo sveikimas būtų buvęs daug spartesnis ir lengvesnis. Taip, ketvirtos stadijos vėžys šiais laikais nebėra mirties nuosprendis. Egzistuoja ir gydymas, ir pagalba, bet net sėkmės atveju tenka nueiti daug sunkesnį kelią“ – akcentuoja I.Kildušienė.
Be to, gydytojai pastebi, kad storosios žarnos vėžys nustatomas vis jaunesnio amžiaus pacientams. Todėl I.Kildušienė ragina nedelsiant kreiptis į medikus, jei pajaučiami bet kokie ligos simptomai.
„Dėl kraujavimo būtina kreiptis į gydytojus. Negalima patiems sugalvoti paaiškinimo ir nusiraminti“, – įspėja I.Kildušienė.
Pasak jos, augantį vėžinių susirgimų dažnį tarp jaunų žmonių lemia vakarietiškas gyvenimo būdas, kai valgoma per daug raudonos mėsos, trūksta fizinio aktyvumo, daugiau sėdima.
Storosios žarnos vėžio riziką padidina lėtiniai susirgimai, uždegiminės žarnyno ligos. Atskirą patikros planą šiems pacientams sudėlioja jų gydytojas.
Kita rizikos grupė – žmonės, kurių pirmos eilės giminaičiai (tėvas, mama, brolis, sesuo) sirgo storosios žarnos vėžiu. Tuomet pasitikrinti reikėtų esant 10 metų jaunesniam, nei šeimos nario amžius ligos nustatymo metu.
Pavyzdžiui, jei mamai liga diagnozuota 45 m., jos vaikai tikrintis turėtų nuo 35 metų.
Dėl kokių ligų būtina išsitirti?
Lietuvoje iš viso vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių išlaidas ligonių kasos kompensuoja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Todėl dalyvavimas jose pacientams nieko nekainuoja.
Pagal širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą kartą per 1 metus pasitikrinti gali 40– 54 metų amžiaus vyrai ir 50–64 metų amžiaus moterys.
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta 25–59 m. amžiaus moterims:
– 25–34 m. moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis.
– 35–59 m. moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas).
Pagal krūties vėžio prevencinę programą kartą per 2 metus gali pasitikrinti moterys nuo 50 iki 69 metų.
Pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą vieną kartą per 2 metus gali pasitikrinti vyrai ir moterys nuo 50 iki 74 metų.
Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa teikiama 50–69 m. vyrams (patenkantiems 5 rizikos grupę nuo 45 m.) kas 2 arba 5 metus.
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.