88 proc. reprezentatyvioje „Spinter tyrimų“ apklausoje dalyvavusių gyventojų yra svarbu, kad netoli namų veiktų bent viena ar kelios vaistinės, kur prireikus būtų galima įsigyti vaistinių preparatų.
„Sveikata žmonėms yra vienas didžiausių turtų, todėl daugeliui žmonių itin palanku, jei šalia namų veikia bent viena vaistinė. Juolab, kad didesnių ar mažesnių sveikatos sutrikimų turi didžioji šalies populiacijos dalis, be to, reikia įvertinti faktą, kad esame sparčiai senstanti visuomenė.
Bene kiekvienas esame susidūrę su tuo, kad negalėdami greitai patekti pas gydytoją, keliaujame į vaistinę ir ten gauname reikiamą pagalbą. Juk vaistinėse lankosi ne tik pacientai su rimtomis diagnozėmis, bet ir nesunkius negalavimus patyrę gyventojai“, – sako Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.
Daugiau vaistinių – daugiau patogumo gyventojams
Lietuva yra tarp pirmaujančių šalių Europos Sąjungoje (ES) pagal vaistinių skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų. Skaičiuojama, kad šalyje 100 tūkst. gyventojų tenka maždaug 47 vaistinės, kai ES vidurkis siekia 32.
Apklausos duomenimis, 79 proc. respondentų teigiamai vertina tokį didelį vaistinių prieinamumą. Didžioji dalis (44 proc.) – dėl didesnio patogumo, nes nereikia toli vykti į vaistinę ar ilgai laukti eilėse. Dar 35 proc. gyventojų įsitikinę, kad didelė vaistinių konkurencija padeda užtikrinti geresnes kainas ir didesnį vaistų prieinamumą.
Vos 12 proc. šalies gyventojų neigiamai vertina faktą, kad vaistinių prieinamumas Lietuvoje – vienas didžiausių ES.
„Kaip pacientų atstovė, labai džiaugiuosi, kad Lietuva gali pasigirti gerai išplėtotu vaistinių tinklu, tačiau tai nereiškia, kad ateityje išsiversime su tokiu vaistinių skaičiumi, koks jis yra dabar.
Jau seniai vaistinės nebelaikome vien vieta įsigyti vaistus ar kitus preparatus – čia atvykę gauname konsultaciją, galime pasiskiepyti, pasimatuoti kraujo spaudimą, gauti kitų farmacinių paslaugų“, – vardija V. Augustinienė.
Pasak Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkės Kristinos Nemaniūtės-Gagės, nors esame trečioje vietoje ES pagal vaistinių skaičių, dar negalime teigti, kad turime be priekaištų veikiančią sveikatos sistemą.
„Mūsų tikslas turėtų būti sveikesnė ir ilgaamžiškesnė visuomenė, o to pasiekti padėtų ir paslaugų plėtra jau egzistuojančiame šalies vaistinių tinkle. Vaistinėse galima plėsti vakcinavimo apimtis, gerinti farmacinės rūpybos paslaugas, suteikti galimybę vaistininkui pratęsti kompensuojamųjų vaistų receptą su gydytojo sutikimu ir pan.“, – teigia ji.
Vaistinių ir vaistininkų poreikis augs
Pastaraisiais metais vaistinių skaičius Lietuvoje nebeauga: tiek 2020, tiek 2021 metais šalyje veikė 1304 vaistinės. Tuo tarpu palyginti su 2015 m., kuomet šalyje veikė 1387 vaistinės, jų sumažėjo 6 proc.
„Kartais gali atrodyti, kad kasmet vis atsidaro naujų vaistinių, tačiau tai reiškia, kad kitose vietose jos užsidaro. Pavyzdžiui, pernai atsidarė 20 naujų vaistinių, o užsidarė 19. Tai natūrali kaita, rodanti, kad vaistinių skaičius šiuo metu stabilizavosi, o augimas nėra numatomas dėl paprasčiausios priežasties – kvalifikuotų darbuotojų trūkumo“, – aiškina K. Nemaniūtė-Gagė.
Pasak jos, Lietuvoje akivaizdžiai matoma išaugusi vaistinių darbuotojų – vaistininkų ir farmakotechnikų – svarba.
„Juolab kad ateityje farmacijos specialistų funkcijos bus dar platesnės. Juk vaistinėse ne tik išduodami vaistai, jie čia gaminami pagal specialius receptus , o pacientai skiepijami ir konsultuojami apie vaistų vartojimą bei sveikatos prevenciją. Aukštosios mokymo įstaigos jau nebespėja ruošti šios srities specialistų tiek, kiek jų reikės rytoj“, – pažymi K. Nemaniūtė-Gagė.
Ji pastebi, kad šiandien itin svarbu išlaikyti esamą vaistinių ir vaistininkų skaičių.
„Pandemija mums atvėrė akis ir parodė, kad vaistininkai gali prisidėti ir prie gydytojų krūvio mažinimo – yra daugybė klausimų, kuriuos galima išspręsti su vaistininko pagalba. Negana to, farmacijos specialistai neretai tampa ir profilaktikos propaguotojais, paskatinančiais pasitikrinti sveikatą ir atlikti reikiamus tyrimus.
Dėl šios priežasties matome, kad vaistinių ir vaistininkų poreikis ateityje tik augs, o mūsų pareiga užtikrinti, kad pacientams nereikėtų toli vykti iki vaistinės ir eilės jose būtų kuo trumpesnės“, – situaciją komentuoja LVA pirmininkė.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, Lietuvoje veikia 1304 vaistinės, jose dirba 3451 licencijuotas vaistininkas ir 1234 vaistininko padėjėjai.
Reprezentatyvioje bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausoje šiemet birželio 18–28 dienomis dalyvavo 1015 gyventojų, kurių amžius 18–75 metai.
