Pagalba atsisakantiems rūkyti būtina, nes nedaug kas turi stiprią valią, nedaug kam tai pavyksta padaryti iš karto. 70 procentų – tiek žmonių po bandymo mesti rūkyti sugrįžta prie jo per metus.
Žalingas įprotis neretai būna tarsi įaugęs į kraują, tačiau medikai turi gerų žinių. Yra ne tik vaistų, nikotino pleistrų, bet ir nemedicininių priemonių, kaip užmiršti cigaretės skonį burnoje.
Rūkymas sukelia priklausomybę nuo nikotino, o tai yra psichoaktyvioji medžiaga, veikianti galvos smegenis.
Dėl šios priežasties diena be cigaretės gali atrodyti kaip kančia, nes metimas rūkyti gali sukelti dirglumą, nuovargį, galvos skausmą, nemigą, vidurių užkietėjimą, prakaitavimą, kosulį, nesugebėjimą susikaupti, netgi depresiją, padidėjusį apetitą.
Metant rūkyti kartais būna sunku suvaldyti savo emocijas, nes kenčiama nuo nikotino abstinencijos, bet vėliau laukia nauji potyriai – jautresnė uoslė ir skonis, atsiveria kvapų pasaulis.
Nėra tikslių duomenų, kada Lietuvoje žmonės pradeda rūkyti, bet mokslininkai pripažįsta, kad tuo susigundo vis jaunesni.
Rūkančių vyrų dalis Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje. 2020-aisiais mūsų šalyje cigaretes rūkė 45 procentai vyrų, o Švedijoje rūkančių vyrų buvo 6 procentai, Danijoje – 15 procentų.
Nacionalinio vėžio instituto epidemiologė, medicinos mokslų daktarė Rūta Everatt pasakojo, kad daugelyje Europos šalių rūkančių vyrų mažėja, o Lietuvoje – padaugėjo. Įprotis rūkyti – viena svarbiausių priežasčių, kodėl Lietuvoje tiek daug vyrų miršta nuo plaučių vėžio.
Lietuvoje rūkymas tarp moterų taip pat plinta, tačiau ši tendencija šiek tiek mažesnė nei kitose Europos šalyje. Apklausos rodo, kad Lietuvoje rūko 14 procentų moterų, Kroatijoje – 32 procentai, Ispanijoje – 27 procentai.
Nors Lietuvos moterų mirštamumo nuo plaučių vėžio rodikliai yra mažesni, palyginti su kitomis šalimis, pastaruoju metu stebima didėjimo tendencija.
– Kaip plinta tabako rūkymo epidemija? Kokius naujus bruožus ji įgauna?, – paklausiau daktarės Rūtos Everatt.
– Nuo praėjusio amžiaus vidurio rūkymas labiausiai plito Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje.
Praėjus keliems dešimtmečiams tai lėmė staigų sergamumo plaučių vėžiu didėjimą.
Vėliau rūkymas plito ir kitose Vakarų šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Italijoje ir Skandinavijoje. Šiose šalyse rūkymo epidemija buvo sustabdyta įdiegus efektyvias tabako prevencijos ir pagalbos metantiems rūkyti programas, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje 2006-aisiais rūkė 33 procentai vyrų, o 2020 metais – jau tik 12 procentų.
Sergamumas plaučių vėžiu įvairiose šalyse ir gyventojų grupėse atspindi tabako epidemijos pokyčius populiacijose. Mažėjant rūkančiųjų skaičiui Vakarų Europos šalyse ėmė mažėti sergamumo plaučių vėžiu ir mirštamumo nuo šios ligos rodikliai.
Tose šalyse, kur vyrų rūkymas mažai paplitęs (pavyzdžiui, Švedijoje), mirštamumas nuo šios ligos yra nedidelis.
Rytų Europos šalyse (Lenkijoje, Lietuvoje ir kitur) tabako epidemija išplito vėliau, sergamumo plaučių vėžiu ir mirštamumo rodikliai pasiekė piką šiek tiek vėliau.
Pastaraisiais dešimtmečiais daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių pradėjo rūkyti vis daugiau moterų. Tai lėmė sparčiai didėjantį moterų sergamumą plaučių vėžiu pastaraisiais dešimtmečiais šiose šalyse, joms ši liga diagnozuojama vis jaunesnėms.
– Ar yra mokslinių duomenų apie elektroninių cigarečių ir kaitinamojo tabako poveikį sveikatai?
– Elektroninių cigarečių ir kaitinamųjų tabako produktų naudojimas – nauja mada, sparčiai plintanti tiek JAV, tiek Europoje. Elektroninės cigaretės pripildomos tirpalo, kurio sudėtyje yra nikotino, propileno glikolio arba glicerolio ir skonių – vaisių, tabako, mentolio, vanilės – priedų.
Rūkant toks tirpalas garuoja, yra įkvepiami garai, tai – aerozolio lašeliai. Tokiame aerozolyje nėra tabako, bet yra cheminių medžiagų, susidariusių iš elektronines cigaretes pripildančių skysčių (propileno glikolio, glicerolio, nikotino, vandens, kvapiųjų medžiagų, konservantų).
Nors kenksmingų cheminių medžiagų kiekiai yra mažesni nei rūkant įprastas cigaretes, tai nereiškia, kad šie produktai yra saugesni.
Elektroninių cigarečių ir kaitinamųjų tabako produktų sudėtyje yra tos pačios kenksmingos cheminės medžiagos kaip ir įprastose cigaretėse, taip pat kitų kenksmingų medžiagų, kurių nėra įprastose cigaretėse.
Moksliniai tyrimai rodo, kad ypač jauni žmonės, pabandę elektronines cigaretes, dažniau pradeda nuolat rūkyti įprastas cigaretes.
Rūkymą lemia daug įvairių veiksnių. Tai gali būti reklamos įtaka, psichologinės priežastys, kai niekada nerūkę paaugliai susigundo išbandyti elektronines cigaretes ir įžengti į suaugusiųjų pasaulį.
Daug diskusijų kyla apie ilgalaikį naujų tabako produktų poveikį sveikatai arba jų veiksmingumą metant rūkyti. Tačiau norint atsakyti į šiuos klausimus reikia daugiau didelės apimties atsitiktinių imčių (randomizuotų) mokslinių tyrimų, kai taikomas ilgas stebėjimo laikotarpis. Iki šiol nėra moksliškai patvirtintų pakaitalų, kurie galėtų būti vertinami kaip mažinantys žalą.
– Kokias išvadas yra padarę mokslininkai?
– Elektroninės cigaretės ir kaitinamieji tabako produktai yra nauji, tačiau jų trumpalaikis ir ilgalaikis poveikis sveikatai dar nėra galutinai ištirtas.
Nesvarbu, ar tabako produktai yra kaitinami elektroniniu būdu, ar liepsna, juose yra nikotino. Ši cheminė medžiaga sukelia stiprią priklausomybę.
Nikotinas gali pakenkti besivystančioms paauglių smegenims, o smegenys vystosi iki 25 metų. Nikotinas gali paveikti tas galvos smegenų dalis, kurios atsakingos už dėmesį, mokymąsi, nuotaiką, impulsų kontrolę.
Kuo anksčiau paaugliai užtraukia cigaretę, tuo didesnis pavojus, kad vėliau jie gali tapti priklausomi ir nuo kitų psichoaktyviųjų medžiagų, taip pat vaistų. Kadangi nėra mokslo įrodyta, kad kaitinamojo tabako produktai padeda tiems asmenims, kurie nori mesti rūkyti, patariu visiems nesusigundyti cigarete.
– Kaip Lietuva atrodo kitų valstybių fone?
– Lietuvoje elektronines cigaretes yra pabandę vartoti 16 proc. gyventojų, o kaitinamojo tabako produktus – 10 proc. (ES – 14 ir 6 proc.).
Lietuvoje vartojo arba bandė vartoti kur kas daugiau vyrų nei Europos Sąjungoje, pavyzdžiui, elektronines cigaretes – 23 proc., kaitinamojo tabako – 16 proc. (ES atitinkamai 17 proc. ir 8 proc.).
Naujais tabako produktais labiau domisi asmenys iki 40 metų. Pavyzdžiui, Lietuvoje 15–24 metų amžiaus grupėje elektronines cigaretes vartojo 37 proc. gyventojų, kaitinamojo tabako produktus – 25 proc. (ES – atitinkamai 25 proc. ir 11 proc.).
Tuo metu 55-erių ir vyresnių grupėje susigundžiusių naujais produktais Lietuvoje buvo vos po vieną procentą (ES – 8 proc. ir 3 proc.).
– Kaip rūkymas yra susijęs su plaučių vėžiu?
– Tai pagrindinė priežastis, dėl kurios plaučiuose išsivysto piktybinė liga. Yra įrodyta, kad 27 proc. visų vėžio atvejų susiję su tabako vartojimu.
Tabako dūmuose yra daugiau kaip 5 tūkstančiai cheminių junginių. Daugiau kaip 70 šių junginių yra dėl vėžio grėsmės pavojingi žmogui arba laboratoriniams gyvūnams. Tai – policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, N-nitrozaminai, aromatiniai aminai, azaarenai, aldehidai, kiti organiniai junginiai, toksiniai metalai (chromas, arsenas, švinas, kadmis), nuodingosios dujos (anglies monoksidas, vandenilio cianidas, butanas, toluenas) ir kiti.
Iš jų svarbiausi kancerogeniniai junginiai yra nitrozaminai ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai. Įkvepiamos medžiagos gali veikti tiesiogiai arba netiesiogiai per kietųjų dalelių poveikį, pavyzdžiui, sukeldamos lėtinį uždegimą, kvėpavimo takų epitelio pažeidimus.
Mokslininkai apskaičiavo, kad rūkantiesiems pavojus sirgti plaučių vėžiu yra apie 20 kartų didesnis negu niekada nerūkiusiems.
– Kaip greitai tabako dūmai išprovokuoja ligą?
– Plaučių vėžys neišsivysto per vieną dieną. Nuo rūkymo pradžios iki piktybinės ligos atsiradimo požymių gali praeiti 20–40 metų.
Kuo jaunesni žmonės pradeda rūkyti, tuo ilgesnė rūkymo trukmė. Kuo daugiau per dieną surūkoma cigarečių, tuo didesnė rizika susirgti plaučių vėžiu.
Iš tikrųjų rūkymo trukmė labiau didina vėžio riziką nei kasdien užtraukiamų cigarečių skaičius. Išvada yra tokia: yra didesnė žala rūkyti 20 metų po 10 cigarečių per dieną nei 10 metų – po 20 cigarečių kasdien.
Niekada nevėlu išsižadėti žalingo įpročio rūkyti. Jei kam nors nepavyksta mesti rūkyti iškart, pirmasis žingsnis – stengtis kuo rečiau užtraukti cigaretę.
Pagalba norintiems atsisakyti rūkymo
Svetainėje nerukysiu.lt yra daug informacijos norintiems mesti rūkyti. Joje rašoma, kad kiekvienas mėginimas mesti rūkyti yra žingsnis link užsibrėžto tikslo.
Priklausomybė nuo nikotino yra lėtinė liga su pasikartojančiais atkryčiais, tad ir metimas rūkyti yra ne vienkartinis veiksmas ar įvykis, bet ilgas procesas, galintis trukti mėnesius ar metus.
Sąlygos, turinčios įtakos metimo rūkyti sėkmei:
– noras mesti rūkyti: norinčiam mesti rūkyti gali padėti visi būdai, nenorinčiam – joks
– aiškūs motyvai: sveikatos gerinimas ar išsaugojimas (nerūkantys mažiau serga ir gyvena ilgiau), pinigų taupymas, geras pavyzdys kitiems, estetinis (dingsta nemalonus kvapas iš burnos, negelsta dantys, pagražėja oda), ekologinis (sumažėja aplinkos ir patalpų oro tarša), psichologinis (valios ugdymas, savivertės gerinimas)
– žinojimas, kaip palengvinti abstinenciją (užimtumas, fizinis aktyvumas, ko nors čiulpimas ar kramtymas, vandens gėrimas, atsipalaidavimo pratimai)
– aplinkinių parama (lengviau mesti kartu su artimu žmogumi, draugu, bendradarbiu; paprašyti aplinkinių, kad būtų kantrūs, suprastų kaip tau sunku, nerūkytų tavo akivaizdoje)
