Profesorius R. Stukas pasakė, ką pats valgo pusryčiams ir vakarienei: galva geriau dirba, o svoris susitvarko be pastangų

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, mitybos mokslininkas Rimantas Stukas „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ aptarė lietuvių mitybos įpročius, patarė, ką pasirinkti pusryčiams, o kokį maistą atidėti vakarienei. Jis taip pat paaiškino, kaip valgyti bulves, jog būtų papildytos vitamino C atsargos.

Pasak profesoriaus, pusryčiams tinka stambiamolekuliniai angliavandeniai, o vakarienei – baltymai.<br>lrytas.lt koliažas
Pasak profesoriaus, pusryčiams tinka stambiamolekuliniai angliavandeniai, o vakarienei – baltymai.<br>lrytas.lt koliažas
Varškė<br>123rf nuotr.
Varškė<br>123rf nuotr.
Vištiena<br>123rf nuotr.
Vištiena<br>123rf nuotr.
Vištiena<br>123rf nuotr.
Vištiena<br>123rf nuotr.
Rūkyta mėsa<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Rūkyta mėsa<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Mėsa<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Mėsa<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Bulvės<br>LR archyvo nuotr.
Bulvės<br>LR archyvo nuotr.
Bulvės<br>M.Patašiaus nuotr.
Bulvės<br>M.Patašiaus nuotr.
Rimantas Stukas<br>T.Bauro nuotr.
Rimantas Stukas<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Dec 11, 2022, 7:20 PM, atnaujinta Dec 12, 2022, 9:35 AM

Kas gerai pusryčiams – netinka vakarienei

Pirmiausia, R.Stukas pabrėžė, kad daugėja mokslinės informacijos apie sveikatai palankią mitybą. Pastaraisiais metais stipriai pasikeitė supratimas, koks maistas yra sveikas, daugėjant informacijos kito paties profesoriaus mitybos įpročiai.

„Kai turi daug žinių, jas panaudoji ir pats“, – aiškino R.Stukas.

„Pamenu, kai buvau vaikas, mano močiutė labai skaniai gamino valgyti, bet ant sumuštinio storai tepdavo sviestą, kitur jo dėdavo ir sakydavo, kad sviestas skonį visada pataiso.

Dabar sakome, kad sviesto reikia labai nedaug. Žinių turėjimas leidžia pareguliuoti mitybą, kad ji būtų sveikesnė“, – pastebėjo R.Stukas.

Pasak jo, pusryčiams tinka stambiamolekuliniai angliavandeniai – pavyzdžiui, košės, o vakarienei – baltymai (pavyzdžiui, varškė, balta žuvis, vištienos krūtinėlė), o pietums galima valgyti viską.

„O pas mane buvo pusryčiai ir vakarienė sukeisti vietomis. Pusryčiams valgydavau baltyminį maistą, o vakarienei – turintį daug angliavandenių“, – prisiminė profesorius.

„Kai žinių įgyji ir viską pertvarkai, sudėlioji moksliniais pagrindais, tai pajauti, kad organizmas geriau funkcionuoja ir galva geriau dirba, kūno svoris stabilizuojasi be papildomų pastangų. Tai – mitybos raštingumas: žinių turėjimas ir jų taikymas“, – paaiškina R.Stukas.

Tačiau jis pabrėžė, kad mitybos patarimų reikia semtis iš patikimų šaltinių.

Kaip išlaikyti bulvių maistingumą?

Pasak profesoriaus, iki Amerikos atradimo europiečiai valgė ropes, tik vėliau jas pakeitė bulvės.

„Mes esame genetiškai užkoduoti valgyti ropes, nes iš jų galima pagaminti daugiau įvairių patiekalų, o bulvės labiau tinka kaip garnyras prie mėsos. Ta teorija, kad mėsa su bulvėmis nedera, yra nepagrįsta.

Tik reikia žinoti, kad aliejuje kepamos bulvės sugeria labai daug riebalų, jų nejaučiame, mums skanu, bet į organizmą įvedama labai daug riebalų“, – aiškino R.Stukas.

Jis paaiškino, kad virtas bulves reikia valgyti karštas, nes šaltose bulvėse vitamino C yra maždaug dvigubai mažiau.

„Jeigu jų nesuvalgėme, įsidėjome į šaldytuvą, kitą dieną bulvėse bus tik vitamino C pėdsakai“, – patikino profesorius. Būtent dėl to iš anksto paruošti šaldyti pusgaminiai yra mažiau maistingi.

„Iš tikrųjų matome, kad Lietuvos gyventojams jau trūksta vitamino C. Jie jo nesusirenka pakankamai iš bulvių“, – pastebėjo R.Stukas.

Pasak jo, lietuvių mityba nėra sveikatai palanki, iš anksto paruoštas maistas su priedais yra saugus, bet jis „dirbtinai pasendintas“, biologinė vertė kritusi.

Pasninko nauda sveikatai

Advento laikotarpis siejamas su pasninku. Pasak profesoriaus, laikini mitybos pokyčiai nepakenkia.

„Organizmas nebadauja, žmogus valgo kitokį maistą, kuris yra lengviau virškinamas, susidaro mažiau toksiškų skilimo produktų. Iš biocheminės pusės galima analizuoti, kad gyvulinės kilmės produktų atsisakymas sudaro sąlygas šviesesnėms mintims ir geresniam smegenų darbui.

Tada žmogus gali koncentruotis į šventės prasmę, apmąstymus, susikaupimus, gerų ir blogų veiklų susumavimą“, – svarstė R.Stukas.

Jo teigimu, Advento pasninko tradicija daugeliui būtų į sveikatą, nes Lietuvos gyventojai suvalgo per daug mėsos ir jos patiekalų. Populiarūs išlieka menkaverčiai, perdirbtos mėsos produktai: rūkyta mėsa, kumpiai, skilandžiai.

„Jeigu patiekalas paruoštas iš šviežios mėsos, yra iš karto suvartojamas, tai sveikatai gali tik naudos duoti, bet perdirbtos raudonos mėsos gaminių rekomenduojama nevartoti. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad jie didina vėžio riziką“, – įspėjo R.Stukas.

Ką mėgsta valgyti mitybos mokslininkas?

Jis svarstė, kad kalėdininio pasninko tradicija susiformavo prieš daug metų ir pagal pirminę paskirtį turėjo šventei suteikti papildomos reikšmės. Dabar tęsiamos tradicijos ir papročiai esą parodo pagarbą šventei bei protėviams.

„Tradicijos ugdo pagarbą ne tik šventei, bet ir žmogui“, – sakė profesorius.

Jis paatviravo griežtai pasninko nesilaikantis, bet Advento penktadieniais stengiasi nevalgyti gyvulinės kilmės produktų.

Paklaustas, koks maistas jam patinka labiausiai, R.Stukas pripažino jaučiantis silpnybę ne tik sveikiems patiekalams.

„Biskvitinis obuolių pyragas su cinamonu, šiltas ir kvepiantis – man labai skanu. Kai namai pakvimpa cinamonu, pajaučiu Kalėdų laukimą“, – silpnybę, kuriai sunku atsispirti įvardijo profesorius. Tiesa, jis pabrėžė, kad nebūtina persivalgyti, dera išlaikyti saiką.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.