Smegenų ekspertas atskleidė, kaip rūpinasi savo sveikata: išlieka žvalus ir kupinas energijos

Christopheris Palmeris – Harvardo medicinos mokyklos psichiatrijos profesorius. Jis 27-erius metus tiria ryšius tarp žmogaus psichinės, fizinės ir smegenų sveikatos.

Smegenų sveikata<br>Asociatyvinė 123rf iliustr.
Smegenų sveikata<br>Asociatyvinė 123rf iliustr.
Smegenų sveikata<br>Asociatyvinė 123rf iliustr.
Smegenų sveikata<br>Asociatyvinė 123rf iliustr.
Miegas.<br>123rf nuotr.
Miegas.<br>123rf nuotr.
Angliavandeniai, maistas, makaronai.<br>123rf nuotr.
Angliavandeniai, maistas, makaronai.<br>123rf nuotr.
Alkoholis<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Alkoholis<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Dec 22, 2022, 6:11 AM

Profesorius teigia, kad daug žinių jam suteikė asmeninė patirtis. Jaunystėje vyrui nustatytas metabolinis sindromas, kuris didina širdies ir kraujagyslių ligų bei diabeto riziką.

Tuomet Christopheris pakeitė savo gyvenimo būdą. Tai jam padėjo nusikratyti nemalonių ligos simptomų. „Kad ir toliau išlikčiau žvalus, energingas ir sveikas, niekada nedarau šių šešių dalykų“, – sako profesorius.

1. Nevalgau daug angliavandenių

Mityba turi įtakos nutukimui, diabetui ir širdies sveikatai, tačiau dauguma žmonių nesuvokia, kad ji taip pat turi didelį poveikį smegenų veiklai.

„Aš įveikiau metabolinį sindromą, laikydamasis mažai angliavandenių turinčios mitybos principų. Apribojau grūdų, kepinių, saldumynų ir vaisių, kuriuose yra daug cukraus ar krakmolo, kiekį.

Paprastai pusryčiams valgau kiaušinius. Visą dieną valgau daržoves, vaisius ir nemažai mėsos, žuvies ir paukštienos. Tai padėjo man išlaikyti sveiką kūno svorį ir sumažinti cukraus kiekį kraujyje“, – apie savo dietą pasakoja Christopheris.

2. Tarp mankštos nedarau ilgesnės nei 2 dienos pertraukos

Didžiulės apimties tyrimas neseniai atskleidė, kad fizinės treniruotės pagerina psichinę savijautą.

„Optimaliausia mankšta man trunka 45 minutes. Darau tai 3–5 kartus per savaitę. Atlieku ne tik tempimo ir viso kūno pratimus, taip pat kilnoju svorius, bėgioju, minu dviratį, plaukioju, išeinu pasivaikščioti.

„Neprievartauju savęs ir nesimankštinu kiekvieną dieną, tačiau niekada nesiilsiu ilgiau nei dvi dienas“, – paaiškino profesorius.

3. Niekada nemiegu mažiau nei 7 valandas

Prastas miegas gali sukelti pažinimo funkcijų sutrikimą. Dėl to ilgainiui gali padidėti Alzheimerio ligos rizika. Nakties poilsio trūkumas paveikia ir nuotaiką, prisideda prie depresijos išsivystymo.

„Kai miegate, jūsų organizmas pereina į „poilsio ir atsistatymo“ būseną. Smegenų neuronuose vyksta daug pokyčių, kurie turi svarbų vaidmenį mokymuisi ir atminties konsolidavimui. Be miego ląstelės gali sunykti ir pradėti veikti netinkamai.

Žmonėms reikalingas miego kiekis skiriasi, bet aš visada išmiegu bent septynias valandas per naktį. Paprastai į lovą guluosi 20 val. arba 21 val., o keliuosi 4 val. Anktyvo kėlimosi rutina leidžia išlaikyti aštrų protą ir susikaupimą visos dienos metu“, – pabrėžia Christopheris.

4. Niekada negeriu alkoholio

„Anksčiau reguliariai pasivaišindavau alkoholiu, kartais vakare atsipalaiduodavau su taure vyno“, – teigia profesorius.

Tačiau 2020 m. birželį jis pabandė mėnesį negerti alkoholio. Per kelias savaitės Christopheris pastebėjo, kad pagerėjo miegas ir produktyvumas. Todėl jis nusprendė alkoholio apskritai atsisakyti.

„Keista, bet visiškai jo nepasiilgstu. Tai nereiškia, kad visi privalo daugiau visai nebegerti, tačiau vis dažniau abejojama anksčiau populiariomis tiesomis apie alkoholio naudą“, – pastebi profesorius.

Tyrimas, kuriame dalyvavo 36 tūkst. žmonių parodė, kad vos vienas arba du alkoholiniai gėrimai per dieną susiję su smegenų mažėjimu ir atrofija.

5. Nepamirštu saviugdos

„Emocinės poreikių nagrinėjimas pasitelkiant psichoterapiją gali pakeisti gyvenimą. Tai gali padėti suprasti, kas jūs esate ir kokių tikslų siekiate gyvenime.

Psichoterapija, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas empatijai, santykiams, socialiniams įgūdžiams arba pažintinių gebėjimų ugdymui, gali sustiprinti smegenų grandines, kurios buvo nepakankamai išvystytos“, – teigia Christopheris.

6. Niekada neprarandu tikslo

Psichologai pabrėžia, kaip svarbu nuolat turėti tikslą. Kai jo trūksta, gali kilti lėtinio streso reakcija, suprastėti pažinimo funkcija.

„Atminkite, kad tikslas yra daugialypis. Tai apima santykius su kitais žmonėmis, savimi ir savo bendruomene. Visi turėtume siekti turėti bent vieną vaidmenį visuomenėje, kuris leistų mums prisidėti ir jaustis vertinamiems.

Tai paprasti dalykai: atlikti namų ruošos darbai, buvimas studentu, darbuotoju, ar savanoriu“, – paaiškina profesorius.

Parengta pagal cnbc.com inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.