Atsisakykite šio dažno užkandžio: didina kraujospūdį ir sukelia depresiją

Gruzdintos bulvytės – riebus, tačiau daugeliui žmonių nuodemės vertas maistas. Pasirodo, aliejuje keptas užkandis gali turėti neigiamos įtakos ir žmogaus psichinei sveikatai.

Depresija<br>123rf nuotr.
Depresija<br>123rf nuotr.
Skrudintos bulvytės<br>Pexels nuotr.
Skrudintos bulvytės<br>Pexels nuotr.
Skrudintos bulvytės<br>Pexels nuotr.
Skrudintos bulvytės<br>Pexels nuotr.
Skrudintos bulvytės<br>Pexels nuotr.
Skrudintos bulvytės<br>Pexels nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2023-05-03 06:49

Tyrėjai iš Kinijos nustatė, kad dažnas gruzdintų bulvyčių vartojimas buvo susijęs su 12 proc. didesne nerimo sutrikimų rizika ir 7 proc. didesne depresijos rizika, palyginus su žmonėmis, kurie tokio maisto nevalgo.

Šis ryšys buvo ryškesnis tarp vyrų ir jaunų žmonių.

Jau žinoma, kad aliejuje keptas maistas didina nutukimo, aukšto kraujospūdžio ir kitokių sveikatos sutrikimų riziką. Žurnale „PNAS“ paskelbtame tyrime teigiama, kad kepto maisto ribojimas gali pagerinti žmogaus psichinę sveikatą.

Tačiau mitybą tyrinėjantys ekspertai pabrėžė, jog šie rezultatai yra preliminarūs: nėra iki galo aišku, ar keptas maistas tikrai sukelia psichikos sveikatos problemas, ar žmonės, patiriantys depresijos ar nerimo sutrikimo simptomus, paprasčiausiai dažniau vartoja tokį maistą.

Tyrimas buvo vykdomas ilgiau nei 11 metų, o per tą laiką buvo ištirti 140 728 asmenys. Atmetus dalyvius, kuriems depresija buvo diagnozuota per pirmuosius dvejus tyrimo metus, iš viso buvo nustatyti 8 294 nerimo sutrikimų ir 12 735 depresijos atvejai tarp asmenų, valgančių aliejuje keptą maistą.

Gruzdintas bulvytes valgę žmonės depresija dažniau nei tie, kurie mėgo tokiu pat būdu paruoštą mėsą.

Tyrimas taip pat parodė, kad jaunesni vyrai yra labiau linkę suvalgyti daugiau nei vieną aliejuje kepto maisto porciją.

„Žmogiškasis šio tyrimo komponentas gali parodyti tik tai, ko buvo siekiama: kad didesnis kepto maisto vartojimas padidina nerimo sutrikimų ir depresijos riziką“, – teigė tyrime nedalyvavęs gyvenimo būdo medicinos specialistas daktaras Davidas Katzas.

„Tačiau tai gali turėti ir kitokią priežastį: žmonės, sergantys nerimo sutrikimu ar depresija, dažniau renkasi riebesnį maistą, ieškodami bent kokio palengvėjimo“, – pridūrė D. Katzas, pelno nesiekiančios organizacijos „True Health Initiative“ įkūrėjas.

Pasak jo, žmonės, kuriems būdingi nerimo ir depresijos simptomai, gali pradėti „gydytis“ malonumą teikiančiu maistu.

Nesveikas maistas ir prasta mityba gali pabloginti asmens nuotaiką ir psichinės sveikatos būklę – tai nustatė dar ankstesnis tyrimas.

Bandymai su žuvimis

Naujajame tyrime mokslininkai teigia, kad akrilamidas – cheminė medžiaga, susidaranti kepant maistą aliejuje, ir kurios didelius kiekius galima rasti gruzdintose bulvytės – yra didesnės nerimo ir depresijos rizikos kaltininkas.

Atskirame tyrime, kuris cituojamas naujajame darbe, mokslininkai šia medžiaga paveikė zebrines danijas ir pastebėjo, kad dėl ilgalaikio akrilamido poveikio žuvys apsigyveno tamsiose akvariumo vietose, o tai įprastas padidėjusio žuvų nerimo požymis.

Zebrinės danijos taip pat nustojo tyrinėti savo akvariumus ir socializuotis su kitomis žuvimis – nors šiai rūšiai būdinga formuoti didelius būrius, mokslininkų stebėtos žuvys nustojo plaukioti greta.

„Tikėtina, kad zebrinės danijos buvo pasirinktos todėl, nes jau buvo žinoma, kad jos yra ypač jautrios akrilamidui. Dėl šios priežasties jų polinkis į nerimą yra nusistovėjęs ir nuoseklus – taigi jos yra geras biologinių ir elgesio duomenų šaltinis“, – tikino D. Katzas.

Daktaras Walteris Willettas teigė, kad šio tyrimo rezultatai: „Turėtų būti vertinami kaip labai preliminarūs, ypač dėl ryšio su aliejuje virtu maistu ir akrilamidu.“

„Kepto maisto poveikis sveikatai labai priklausys nuo to, koks maistas yra kepamas ir kokie riebalai yra naudojami, – aiškino Harvardo universiteto epidemiologijos ir mitybos profesorius W. Willettas. – Bulvės kelia susirūpinimą dėl jų galimo poveikio nuotaikai: jos gali smarkiai padidinti kraujyje esančio cukraus kiekį, o tokie šuoliai vėliau lemia ir hormoninį atsaką. Tačiau šiuos pakitimus iš dalies apriboja riebalai, kurie yra naudojami kepimui.“

W. Willettas taip pat pažymėjo, kad akrilamidas išsiskiria ne tik kepant. Jo galima aptikti kavoje, kadangi pupelės yra skrudinamos, bei skrudintoje duonoje, nes ši medžiaga išsiskiria „kaitinant angliavandenius kartu su baltymais.“

Jis taip pat patikslino, kad duomenis apie zebrines danijas „yra sunku interpretuoti žmonių sveikatos atžvilgiu, nes akivaizdu, kad mes esame gana skirtingi. Tai pripažįsta ir patys tyrimo autoriai.“

Nerimo sutrikimų ir depresijos atvejų daugėja

Džedziango universiteto (Kinija) mokslininkas ir tyrimo autorius Yu Zhangas sakė, kad: „Nėra reikalo panikuoti dėl neigiamo aliejuje virto maisto poveikio“. Tačiau sveikas gyvenimo būdas ir kepto maisto apribojimas gali būti naudingas ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai.

Tyrėjai atkreipė dėmesį į pastaruoju metu visame pasaulyje išaugusį depresijos ir nerimo atvejų skaičių – 2020 m. jų padaugėjo atitinkamai 27,6 proc. ir 25,6 proc. Pasaulio sveikatos organizacija taip pat skaičiuoja, kad daugiau nei 5 proc. suaugusiųjų visame pasaulyje kenčia nuo depresijos. Šis faktas pažymimas ir tyrime.

Tirdami kepto maisto vartojimo poveikį žmonėms ir akrilamido poveikį zebrinėms danijoms, tyrėjai palygino šiuos du veiksnius ir nustatė, kad dažnas cheminės medžiagos, aptinkamos keptame maiste, vartojimas gali turėti neigiamą įtaką psichinei sveikatai.

Anot D. Katzo, asmens savijautai kenkia ir maisto įvairovės trūkumas.

„Bendra mitybos kokybė ir sveiko maisto pasirinkimas yra labai svarbūs kiekvienam sveikatos aspektui – tiek psichiniam, tiek fiziniam“, – pareiškė D. Katzas.

W. Willettas teigė, kad egzistuoja ir atvirkštinio priežastinio ryšio galimybė – žmonės gali pakeisti savo mitybą dėl depresijos ar nerimo. „Šiuos nuotaikos pokyčius yra daug sunkiau ištirti, nes jie gali atsirasti ir praeiti, skirtingai nuo vėžio ar širdies priepuolio diagnozė. Šis tyrimas nebuvo sukurtas taip, kad tokių iššūkių būtų išvengta“, – tikino ekspertas.

Parengta pagal CNN inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.