Kardiologų žinia: kiek minučių reikia judėti kasdien, kad širdis būtų sveika

Visi žino, kad fiziniai pratimai, įskaitant spartų ėjimą, yra naudingi sveikatai, ypač širdies ir kraujagyslių sistemai. Tačiau didelė dalis žmonių nejuda pakankamai. Dėl to jie dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL).

Pasivaikščiojimas<br>123rf nuotr.
Pasivaikščiojimas<br>123rf nuotr.
Pasivaikščiojimas<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pasivaikščiojimas<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pasivaikščiojimas<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pasivaikščiojimas<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pasivaikščiojimas<br>123rf nuotr.
Pasivaikščiojimas<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jun 6, 2023, 6:53 AM

Amerikos širdies asociacija (AŠA) neseniai paskelbė mokslinį pareiškimą, kurio tikslas – padėti pašalinti fizinio aktyvumo galimybių skirtumus ir taip pagerinti gyventojų širdies ir kraujagyslių sveikata.

AHA teigia, kad net trumpas, 20 minučių kasdienis pasivaikščiojimas sparčiu žingsnių gali padėti žmonėms palaikyti širdies ir kraujagyslių sveikatą.

Tačiau statistika rodo, jog nė ketvirtadalis amerikiečių per savaitę nepasiekia rekomenduojamos 150 minučių vidutinio aktyvumo fizinės veiklos normos.

Didesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką turi vyresnio amžiaus žmonės, neįgalieji, žemesnio socialinio ir ekonominio statuso žmonės bei turintys psichikos sveikatos problemų, pavyzdžiui, sergantys depresija.

AŠA pareiškime pabrėžiama, kad pirmenybė turi būti teikiama gyventojų aktyvumo lygiui didinti, skiriant daugiau išteklių, kad gyventojai įtrauktų fizinį aktyvumą į savo kasdienę rutiną.

AŠA mokslinis pareiškimas paskelbtas žurnale „Circulation“.

Užtenka vos 20 minučių

Blogiausia mankšta – ta, kurios nebuvo. Jei nesate fiziškai aktyvūs, 20 minučių pasivaikščiojimas gali duoti didžiulę naudą sveikatai. Tai turės teigiamos įtakos įvairiems ŠKL rizikos veiksniams – svoriui, kraujospūdžiui ir cukraus kiekiui kraujyje.

Jei vaikščiojimas nepatinka, galima bet kokia maloni veikla, kuri paskatina judėti, teigia Pietų Karolinos medicinos universiteto (JAV) kardiovaskulinių ligų tyrėjas Danielis Lacklandas.

Šokinėjimas per virvutę, lipimas laiptais, važinėjimas riedučiais ar net paprasčiausi pratimai sėdint gali padėti pagerinti širdies sveikatą.

Be to, žmonės taip pat turi žinoti, kad jiems nebūtina pasivaikščiojimui skirti iš karto 20 minučių. Šį laiką galima „surinkti“ per du ar net keturis atskirus pasivaikščiojimus per dieną. Rezultatas bus panašus.

„Be abejo, kuo daugiau mankštinamės ir intensyviau, tuo geresnis poveikis širdies ir kraujagyslių sveikatai“, – sako D.Lacklandas. – Tačiau naudos galima pasiekti užsiimant bet kokia veikla, nepaisant jos dažnumo ir trukmės.“

Kas kliudo mankštintis?

Pasak kardiologų, daug žmonių nejuda pakankamai, nes mano, kad fizinis aktyvumas ir treniruotės – socialinio „elito“ bruožas. Būkime atviri: ne visi gali sau leisti mokėti už narystę sporto klube, lankyti baseiną ir sporto salę.

Tačiau gydytojai pabrėžia, kad gerai širdies sveikatai palaikyti nėra būtini brangūs treniruokliai ar asmeninio trenerio sudarytas individualus planas. AŠA pareiškime pabrėžiama, jog pakaktų saugios aplinkos pasivaikščiojimui ir nemokamų erdvių treniruotėms.

Nutukimas, hipertenzija, diabetas, padidėjęs cholesterolio kiekis ir rūkymas yra susiję su didesniu sergamumu ŠKL. Šie rizikos veiksniai taip pat yra susiję su nepakankamu fiziniu aktyvumu.

Pasak AŠA, yra tvirtų įrodymų, kad nutukę, hipertenzija ir diabetu sergantys žmonės per mažai užsiima širdžiai naudingomis fizinėmis veiklomis.

Kita vertus, pareiškime teigiama, kad mokslinių tyrimų rezultatai neleidžia daryti išvados, jog didelis cholesterolio kiekis ir rūkymas taip pat kliudo fiziniam aktyvumui.

AŠA atkreipė dėmesį, jog ne visi žmonės turi vienodas sąlygas aktyviai leisti laisvalaikį. Pavyzdžiui, ir miesto, ir kaimo gyventojai gali nerasti tinkamos aplinkos pasivaikščiojimui.

„Didžiausios fizinio aktyvumo, pavyzdžiui, ėjimo, kliūtys kaimo ar miesto vietovėse yra šaligatvių, vietų, į kurias būtų galima nueiti pėsčiomis (parkų, žaliųjų erdvių, prekybos centrų ir pan.), priėjimo prie viešojo transporto stotelių, saugių pėsčiųjų maršrutų, o tam tikrose vietovėse – nesveikas oro užterštumo lygis ir (arba) ekstremali temperatūra“, – teigė tyrime nedalyvavęs Skidmoro koledžo (Niujorkas, JAV) profesorius Polas Arciero.

Parengta pagal „Medical News Today“ ir „Everyday Health“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?
Gyvai
Gyvai: komentarai apie Vilniuje kilusį gaisrą ir situacijos suvaldymą