Kaip pastebi vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė, dažniausia skaudančių ir pažeistų pėdų problema yra netinkamos avalynės pasirinkimo pasekmė. Nors sunku patikėti, tačiau daugelis neretai iš parduotuvių grįžta su jiems netinkamo dydžio batais. Netinkamas avalynės dydžio pasirinkimas gali nulemti ant pėdų atsiradusias pūsles, nuospaudas ar net žaizdas.
Anot J. Aganauskaitės-Žukaitės, į naujų batų paiešką geriausia leistis popiet ar vakare, kai pėdos yra šiek tiek patinusios po vaikščiojimo dieną. Taip pat svarbus patarimas – į parduotuvę keliauti su iš namų atsineštomis kojinėmis, kurių storis gali skirtis nuo įprastai siūlomų batų parduotuvėse. Metams bėgant mūsų oda plonėja, todėl vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie dažnai kenčia nuo ant pėdų atsiradusių nuospaudų ar pūslių, rekomenduojama rinktis storesnio audinio kojines.
Prieš įsigyjant naują avalynę svarbu atkreipti dėmesį ir į specialius vidpadžius. Tiems, kurie vidpadžius naudoja, vaistininkė pataria nepamiršti jų išbandyti ir prieš įsigyjant naują avalynę. Vidpadžiai turi būti tinkamo dydžio ir batuose gerai prisitvirtinti, jie negali slankioti, užimti daugiau vietos bate, nes tuomet nestabili vidpadžio padėtis padidins pėdų kulnų nuospaudų ar pūslių riziką.
Švenčių periodu, vasarą, moterys dažnai renkasi mažiau patogią, tačiau prie aprangos detalių puikiai derančią avalynę, pavyzdžiui – aukštakulnius. Vis dėlto, aukštakulniai, anot specialistės, sveikatos atžvilgiu neturėtų tapti kasdieniu pasirinkimu. Jų dėvėjimas gali sukelti stiprią blauzdų ar raumenų įtampą, raumenų nuovargį, pėdų tinimą. Dėl dažno aukštakulnių dėvėjimo gali atsirasti kojų pirštų deformacijos, nugaros skausmai, artrito tikimybė ar naktimis pradėti kankinti mėšlungis.
Dažnas aukštakulnių avėjimas gali nulemti blauzdos raumens trumpėjimą, todėl moterims, aukštakulnius avinčioms kasdien, būtina periodiškai atlikti blauzdos tempimo pratimus. Taip pat naudinga prisiminti ir magnio, B grupės vitaminų naudą, kurie padeda stiprinti raumenis. Anot vaistininkės, tai ypač aktualu vasarą, kai daugiau prakaituojame ir šie mineralai iš organizmo pašalina natūraliai.
Aukštakulnių mylėtojoms rekomenduojama išbandyti ir diosmino bei hespiridino preparatus, kurie padidina venų tonusą, mažina uždegimą, pagerina skysčių sugrįžimą iš venų į širdį. Profilaktiškai naudojant šiuos preparatus galima sumažinti kojų skausmą ir patinimą. Kojų patinimui sumažinti bei vietinei mikrocirkuliacijai smulkiosiose kraujagyslėse pagerinti gali būti naudojami ir geliai su heparinu arba trokserutinu, kurie taip pat mažina kojų skausmą, sunkumą, pabrinkimą.
Kaip gydyti pūsles ir nuospaudas?
Vasarą daugelis susiduria su pėdų prakaitavimu, kuris taip pat gali tapti ir dažna pėdų žaizdų, pūslių ar nuospaudų priežastimi. Suprakaitavusios ir drėgnos pėdos sukelia trintį tarp kojos ir bato, kuri dar labiau pakenkia jau pažeistoms pėdų vietoms.
Anot vaistininkės, pėdų prakaitavimas per vasaros karščius yra natūralus procesas, tačiau pasirinkus tinkamas priemones – jį galima pažaboti. Tam puikiai tinka specialūs pėdų prakaitavimą mažinantys antiperspirantai, milteliai bei pudros.
Jei šių priemonių nenaudojote ir pačioje pradžioje pajautėte skausmą pėdose – galite naudoti specialius pieštukus, kurie yra tepami ant paraudusios pėdų odos. Jie ne tik sumažina skausmą, bet ir apsaugo nuo pūslių atsiradimo.
Jei ant jūsų pėdos jau atsirado pūslė ar žaizda, vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė rekomenduoja naudoti tinkamus ir specialius pleistrus. Pūslių pleistrai dažniausiai būna skaidrūs, tvirtai kelias dienas laikosi priklijuotoje vietoje, apsaugo sužeistą odos vietą, mažina skausmą, apsaugo žaizdą nuo nešvarumų, mikrobų ir infekcijų.
Šie pleistrai padeda pagreitinti odos gijimą, o pajutus pirmuosius nutrintos odos požymius – apsisaugoti nuo pūslių atsiradimo. Hidrokoloidiniai pūslių pleistrai mažina trintį, yra labai ploni, puikiai prisitaiko prie odos. Hidrokoloidinė technologija sugeria išsiskyrusį skystį iš pūslės ir padeda jai gyti.
Sausa ir suskeldėjusi pėdų oda: sprendimas yra
Šiltuoju metų sezonu gyventojai renkasi atvirą ir karštiems orams pritaikytą avalynę, tačiau šis pasirinkimas neretam primena ir papildomus sausos ir suskeldėjusios pėdų odos klausimus. Vaistininkės teigimu, sausos pėdų odos, suskeldėjusių padų ar kulnų problemas dažniausiai sukelia nepakankama pėdų priežiūra. Netinkamai prižiūrimos pėdos taip pat gali nulemti ir atsiradusį pėdų grybelį.
Tam, jog pėdų problemų išvengtumėte, vaistininkė rekomenduoja kartą per mėnesį pėdoms naudoti šveičiamąsias kaukes, bent kartą per savaitę skirti pėdų vonelėms ir negyvos odos ant jų šveitimui bei kiekvieną vakarą po dušo ar vonios naudoti įvairius, pėdų priežiūrai skirtus kremus.
Šveičiamųjų pėdų kaukių sudėtyje dažniausiai galima rasti augalinių rūgščių, kurios pašalina šiurkštų odos paviršių, nuospaudas, pėdų odos sustorėjimus ir suragėjimus. Po šių kaukių naudojimo odos suragėjimai ima šerpetoti ne iš karto, o po 4–10 dienų. Šios kaukės yra profilaktinė pėdų priežiūros priemonė, todėl jų negalima naudoti, jei ant pėdų yra žaizdų. Taip pat šios kaukės yra nerekomenduojamos sergantiems cukriniu diabetu, esant pėdų grybeliui ir egzemai.
Pėdų vonelės labiausiai padės tiems, kurių pėdų oda ypač išsausėjusi, suragėjusi, dažnai trūkinėja. Pėdų vonelėms vaistininkė rekomenduoja rinktis druskas, kurių sudėtyje yra šlapalo, jis turi minkštinantį ir šveičiamąjį poveikį suragėjusiam epidermiui. Gerai išmirkusias pėdas ištraukus iš vonelės, pėdų kulnus rekomenduojama šveisti su specialiu šveitikliu, taip greičiau užgis suskilinėję kulnai. Pėdų vonelės puikiai padės jaučiantiems sunkumą bei nuovargį kojose.
Kojų kremai, kuriuos rekomenduojama naudoti kiekvieną vakarą po dušo ar vonios, reguliuoja epidermio pleiskanojimą ir ragėjimą, minkština ir švelnina, maitina ir aprūpina odą lipidais. Pėdoms labiausiai tinka kremai su šlapalu, arganų aliejumi, vitaminu EE, pantenoliu, glicerinu, lanolinu ar taukmedžio sviestu. Visi šie komponentai maitina, minkština ir drėkina odą.
Kojų nagams – speciali priežiūra
Nepriklausomai nuo metų sezono, įaugę nagai yra rimta ir nemaloni problema. Tai ne tik gali sukelti diskomfortą dėl tinkamos avalynės paieškos, bet ir skausmą.
Pirmas vaistininkės patarimas, padedantis išvengti nagų įaugimo, yra tinkamas nagų kirpimas. Negalima leisti, jog kojų nagai užaugtų per ilgi. Taip pat, kerpant nagus, rekomenduojama atsižvelgti į jų formą. Kojų nagų forma neturėtų būti ovali, nagai turi būti kerpami tiesiai, neužapvalinant jų kampų.
Antras patarimas – tinkamas avalynės dydis. Daug didesnę nagų įaugimo riziką turi tie žmonės, kurie avi per mažus batus arba kasdien renkasi avėti aukštakulnius. Dėl jų kojų pirštams tenka atlaikyti didžiąją kūno svorio dalį, kojų nagai yra spaudžiami.
Vaistininkė įspėja, jog nagų įaugimo pasekmės gali būti labai rimtos: tai ne tik skausmas ir diskomfortas, bet ir dalies arba viso nago pašalinimas.
