Arbatos termosas pliaže, šaltibarščiai ir vanduo – gydytojas atsakė, kas geriausiai atgaivina karštą dieną

Vasara daugeliui neatsiejama nuo šaltibarščių, šašlykų ir čeburekų paplūdimyje. Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinės poliklinikos vedėjo, gydytojo endokrinologo Andrej Levinger nestebina lietuvių potraukis šaltibarščiams ar tradicija valgyti paplūdimyje – tokius įpročius greičiausiai paveldėjome iš savo protėvių.

Gydytojo endokrinologo Andrej Levinger nestebina lietuvių potraukis šaltibarščiams ar tradicija valgyti paplūdimyje.<br>lrytas.lt montažas
Gydytojo endokrinologo Andrej Levinger nestebina lietuvių potraukis šaltibarščiams ar tradicija valgyti paplūdimyje.<br>lrytas.lt montažas
Arbata<br>123rf nuotr.
Arbata<br>123rf nuotr.
Šaltibarščiai<br>V.Balkūno nuotr.
Šaltibarščiai<br>V.Balkūno nuotr.
Palangos paplūdimys<br>G.Bitvinsko nuotr.
Palangos paplūdimys<br>G.Bitvinsko nuotr.
Palangos paplūdimys<br>G.Bitvinsko nuotr.
Palangos paplūdimys<br>G.Bitvinsko nuotr.
Palangos paplūdimys<br>G.Bitvinsko nuotr.
Palangos paplūdimys<br>G.Bitvinsko nuotr.
gydytojas Andrej Levinger<br>Vaivos Makarauskaitės/ve.lt nuotr.
gydytojas Andrej Levinger<br>Vaivos Makarauskaitės/ve.lt nuotr.
Palangos paplūdimys<br>G.Bitvinsko nuotr.
Palangos paplūdimys<br>G.Bitvinsko nuotr.
Palangos paplūdimys<br>G.Bitvinsko nuotr.
Palangos paplūdimys<br>G.Bitvinsko nuotr.
Palangos paplūdimys<br>G.Bitvinsko nuotr.
Palangos paplūdimys<br>G.Bitvinsko nuotr.
Palangos paplūdimys<br>D.Umbraso nuotr.
Palangos paplūdimys<br>D.Umbraso nuotr.
Palangos paplūdimys<br>G.Bitvinsko nuotr.
Palangos paplūdimys<br>G.Bitvinsko nuotr.
Palangos paplūdimys<br>G.Bitvinsko nuotr.
Palangos paplūdimys<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Sandra Lukošiūtė-Jokšienė

2023-07-03 21:16

Gydytojas turi patarimą ir tiems, kurie kol kas didžiąją dienos dalį praleidžia biure ir dar tik svajoja apie atostogas.

Vasara – ne tas metas, kai apie problemas reikia kalbėti rimtai. Šmaikštaudamas bei pasitelkdamas istoriją, gydytojas endokrinologas A. Levinger paaiškino, kurių mikroelementų turėtume nepamiršti vasarą, kaip papildyti vitamino D atsargas ir kodėl į paplūdimį būtina pasiimti termosą su šilta arbata.

– Per karščius daugiau prakaituojame. Kaip padėti sau atkurti prarastus mikroelementus?

– Vasarą kūnui atvėsinti būtina gerti kuo daugiau vandens. Deja, prakaituodami prarandame ir daug mikroelementų: natrio, kalio, magnio ir t.t. Kūnui taip pat reikia daug energijos tam, kad organizmas geriau atvėstų. Štai kodėl kartais norisi riebaus ir daug kalorijų turinčio maisto. Čeburekai tam labai tinka.

Senais laikais tam, kad gautume mėsos, reikėdavo gerokai paprakaituoti. Endokrinologinis prakaitavimo reguliacijos mechanizmas tuo ir skiria žmogų nuo žmogbeždžionės. Vyriškų ir moteriškų hormonų receptorių jautrumo odoje pokyčiai lėmė sumažėjusį ar net išnykusį plaukuotumą, tačiau sustiprino prakaito liaukų veiksmingumą.

Žmogus pradėjo sugebėti ilgai bei greitai eiti neperkaisdamas. Krūmuose prie vandens jis galėjo ilgai medžioti ir gainioti laukinį žvėrį, kol šiam tiesiog užvirdavo kraujas ir jis žūdavo. Taip atsirado tradicija valgyti paplūdimyje.

Kartu su šia tradicija atsirado ir naujas poreikis – užimti kuo daugiau naujų teritorijų, vis einant ir einant į priekį.

– Ką turi bendro mūsų protėvių įpročiai ir ėjimas?

– Kodėl akcentuoju ėjimą? Einant blauzdų raumenys išeikvoja 25 proc. visų suvartotų kalorijų. Kojos yra pats aktyviausias endokrinologinis organas, valdantis cukraus apykaitą kraujyje ir padedantis reguliuoti svorį. Tad net gulėdami pajūryje ar sėdėdami biure nepamirškite judinti kojas.

Tai gali atstoti ilgas valandas sporto salėje. Gal kažkiek primins ir pasivaikščiojimą prekybos centre. Esu priešiškos nuomonės prieš greito maisto pristatymą į namus – tokie įpročiai tukina tautą.

– Kodėl kalbėdamas apie mikroelementų svarbą vasarą paminėjote šaltibarščių naudą?

– Lietuvoje mes dažnai vasarą tapatiname su šaltibarščiais... ir čeburekais Palangos pliaže, net nesusimąstydami kodėl. Mažai kas žino, kad šių patiekalų atsiradimas yra susijęs su vasariškai šiltais kraštais: Izraeliu ir Vidurine Azija. Šių kraštų gyventojai seniau burokus tiesiog sumesdavo į odinius maišus, kuriuose juos raugindavo.

Tokius burokus buvo galima ilgai laikyti karštyje. Turtingi gyventojai dar pridėdavo kiaušinių ar grietinės, vargingieji naudodavo tik nuo burokų likusį raugą – pilną vitaminų ir mikroelementų.

Tad manęs nestebina lietuvių pomėgis gardžiuotis šaltibarščiais. Jie puikiai atgaivina karštą vasaros dieną ir pasižymi aukšta maistine verte.

– Kaip vasarą elgtis su vitaminu D? Gal šiuo metų laiku jį vertėtų pamiršti?

– Valgant mūsų mėgstamus cepelinus, žinoma, vitamino D gausite per mažai. Iš tikrųjų tai nėra vitaminas. Tai hormonas, dėl kurio stokos ar net deficito būname liūdni, pikti, pavargę. Tad puikiai suprantu tautiečius, kurie visą dieną guli paplūdimyje, siekdami gauti maksimumą saulės spindulių. Taip mus veikia prigimtinė trauka išgauti kuo daugiau proopiomelanokortino – medžiagos, padedančios gamintis laimės bei malonumo hormonams.

Deja, Lietuvoje dėl vitamino D situacija iš tiesų yra liūdna. Ne visi tautiečiai gali nuvažiuoti į Turkiją ar Egiptą ir pasimėgauti saulės voniomis iki soties. Čia Lietuva, čia lietūs lyja. Saulė vitamino D gamybą mūsų šalyje aktyvuoja tik nuo balandžio pabaigos iki rugsėjo pradžios.

Be apsauginio kremo būnant saulėje oda vitaminą D gamina tik pirmąsias 15–20 minučių, tada oda pradeda rusti ir gamyba baigiasi. Gauti daugiau šio hormono mums nelabai padeda ir šviesesnė mūsų oda. Tad dauguma tautiečių kenčia nuo šio vitamino trūkumo, o šalies sveikatos apsaugos biudžetas – nuo išlaidų sąnarių protezavimui.

Manau, kad mokyklose vaikams turėtų būti privaloma duoti vitamino D kapsulių. Suaugusieji savimi turėtų pasirūpinti patys – iš pradžių dienos dozė turėtų būti apie 4000 TV. Normalios būklės palaikymui užtenka 1000–2000 TV per dieną.

Mano, kaip endokrinologo nuomone, optimali vitamino D kiekio kraujyje koncentracija turėtų būti 125 nmol/l. Deja, dažnas turi vos 50 nmol/l. Būtent dėl šios priežasties apgailestauju, kad cepelinai beveik neturi vitamino D.

Kita bėda, kad išgertas vitaminas D dažnai blogai įsisavinamas. Valgant čeburekus ir cepelinus su spirgučiais, vitamino įsisavinimui organizmui pritrūksta tulžies. Tad šiuo atveju labai praverstų karštos Vidurinės Azijos ir net Kinijos liaudies medicinos patarimas – vasarą turime gerti kuo daugiau karštos arbatos ar šilto vandens.

Tik tada sugebėsime efektyviai atšaldyti organizmą ir taip papildyti mikroelementų trūkumą, tad į paplūdimį be termosiuko – nė žingsnio. Deja, gazuotas šaltas mineralinis karštą vasaros dieną nėra geriausias pasirinkimas. Tam, kad mineralinis vanduo būtų naudingas, jis turėtų kiek sušilti ir nugaruoti.

– Išvardinote beveik visus lietuvių pamėgtus patiekalus, o kaip su šašlykais?

– Šašlykas yra vienas svarbiausių žmonijos visų laikų atradimų. Maisto apdorojimas ugnimi atvėrė galimybę suteikti organizmui lengviau prieinamų kalorijų, baltymų, vitaminų ir mikroelementų. Taip atsirado organinis smegenų (vadinasi, ir minties) vystymosi pagrindas. Joks mokslas būtų neįmanomas be šašlyko, tad visi jį valgantys gali lengvai tapti minties galiūnais.

Svarbu, kad šašlykas būtų nevisai iškeptas, gal šiek tiek su krauju. Tada gauname daugiau B grupės vitaminų ir specifinių aminorūgščių. Labai džiaugiuosi, kad vis daugiau lietuvių puoselėja grilio tradicijas. Svarbu ir kuo užgersite mėsą. Nealkoholinis alus yra mažiau kaloringas, tačiau turi daug naudingų mikroelementų ir B grupės vitaminų.

Dabar madinga naujoviškai pavadinta kombucha yra mūsuose seniai žinoma arbatos grybo tinktūra. Šis gėrimas turtingas magnio, kalcio ir B grupės vitaminų.

– Kaip suprantu, lietuvių įpročiai vasarą prasilenkia su gydytojų rekomendacijomis?

– Gydytojų patarimai ne visada patinka žmonėms. Tikras mokslas daug ką aiškina kiek kitaip, bet gyvenimas kupinas ir nemokslinių dalykų. Gal užteks kalbėti? Vasara tokia trumpa, o mikroelementų trūksta...

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.