Gydytojas patarė, ką daryti įkandus Lietuvoje gyvenančiai gyvatei: čiulpti nuodus – kvailystė

Šiltuoju metų sezonu netrūksta situacijų, kai netyčia apsinuodijama ir skubiai prireikia gydytojo toksikologo konsultacijos. Remiantis Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) duomenimis, vasarą padaugėja atvejų, kai žmonės apsinuodija nežinomais augalais, grybais, pagalbos taip pat prireikia ir nukentėjusiems nuo vabzdžių ar gyvatės įgėlimo.

Gyvatė<br>P.Mantauto nuotr.
Gyvatė<br>P.Mantauto nuotr.
Grybai<br>V.Balkūno nuotr.
Grybai<br>V.Balkūno nuotr.
Žaltys<br>V.Balkūno nuotr.
Žaltys<br>V.Balkūno nuotr.
Žaltys<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Žaltys<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Aug 20, 2023, 6:19 PM

Pagrindiniai apsinuodijimo ženklai – pykinimas ir vėmimas. Taip organizmas bando atsikratyti nuodingų medžiagų.

„Pykinimas gali atsirasti ir dėl išgąsčio. Žmogus galvoja, kad įkvėpė ar prarijo kažkokį nuodingą dalyką. Tada užsisuka mintys – metalo skonis burnoje, tirpsta veidas ir rankos“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ sakė VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus konsultantas-gydytojas toksikologas Linas Zdanavičius.

Pasak jo, kartais gyventojai susirūpina galėję apsinuodyti prieš savaitę arba prieš mėnesį, bet medikas patikino, kad apsinuodijimo simptomai beveik visada pasireiškia per kelias dienas.

Kada tinimas pavojingas?

Kiekvienas vabzdžio įgėlimas – vartai infekcijai, tad tą vietą derėtų dezinfekuoti ir nesikasyti.

„Kitas dalykas, jei įgelia bitės, ypač pavojinga – veidas, burna, tos vietos, kur esant dideliam tinimui, mums pasidarys sunku kvėpuoti. Tai sukels pavojų gyvybei“, – įspėjo L.Zdanavičius.

Jis paaiškino, kad nereikėtų stebėtis, jei sukandus uodams, sutino kojos.

„Kojos širdies neturi ir kraujas atgal grįžta tik su raumenų pagalba. Kojos tins tol, kol mes stovėsime. Nereiktų stebėtis, jei įgėlė bitė ar uodai labai sukando ir kojos patino“, – patikino L.Zdanavičius.

Ką reiškia, jei po uodo įkandimo atsirado gumbas? Gydytojas nuramino, kad jaudintis nereikia, nes tai – rečiau pasitaikanti alerginė reakcija.

Dvi skylutės – įkando gyvatė

Nors Lietuva nuodingomis gyvatėmis negarsėja, tačiau mūsų šalyje gyvena angis. Lietuviai nuo šio gyvio nukenčia ne taip jau retai.

Tiesa, pasak L.Zdanavičiaus, žmonės su angimi painioja ir žaltį, ir gluodeną.

„Esmė tokia: jeigu įkando gyvatė, o žmogus po 2–3 valandų ateina pasiskųsti, tai ne gyvatė įkando arba sausas įkandimas (gyvatė savo nuodų be reikalo nešvaisto).

Daugiausiai nuodų gyvatės turi pavasarį, nes jos visą žiemą miegojo ir nuodus kaupė. Link rudens jos turi mažiau nuodų, nėra tokios pavojingos“, – nuramino L.Zdanavičius.

Jis pridūrė, kad gyvatės įkandimo vietoje lieka dvi skylutės, o jei buvo panaudoti nuodai, galūnė greitai sutinsta. Tiesa, stiprios sveikatos žmogui tokia reakcija didelių problemų sukelti neturėtų. Patarimas – nepanikuoti ir kreiptis į medikus.

„Žmonės, kurie turi sveikatos problemų su širdimi, yra bėdos su inkstais, jiems tai gali sukelti didesnį pavojų, nes paūmės gretutinės ligos“, – įspėjo L.Zdanavičius.

Nevalia čiulpti nuodus

Angies įkandimai pavojingesni vaikams, nes jų kūno masė ženkliai mažesnė nei suaugusiojo.

Svarbu, kad per kelias valandas po gyvatės įkandimo būtų suleidžiamas priešnuodis. Laikas ypač svarbus, jei nukentėjo vaikas.

„Jokiu būdu nereikia imtis nuodų čiulpimų, galūnių veržimų“, – pabrėžė gydytojas. Pagalvokite, juk per burnos gleivinę nuodai dar gausiau pasklis po organizmą.

Gyvatės įkandimo vietą pakanka dezinfekuoti ir sausai šaldyti į rankšluostį suvyniotu ledukų maišeliu. Taip pat reikėtų stengtis kuo mažiau judinti nukentėjusią galūnę, nes judėjimas skatina tinimą.

„Jei tai yra ranka, reikėtų laikyti ją pakeltą, kad kraujas tekėtų žemyn. Jeigu tai yra koja, atsisėsti ir sukelti kojas, kad kuo mažiau tintų“, – patarė L.Zdanavičius.

Žinoma, pastebėjus gyvatės įkandimo ženklą – dvi skylutes – būtina nedelsiant kreiptis į medikus.

Ypač greitai veikti derėtų, jei gyvatė įkando į veidą arba kaklą.

Patyrusių grybautojų klaidos

„Nežinai – neimk“, – auksinė taisyklė grybautojams. Pasak gydytojo, neretai pasiteisina posakis: „Net gudri višta uodegą nusidilgina“. Dažnai apsinuodija itin patyrę grybautojai. Žmones paveda su amžiumi prastėjantis regėjimas.

„Galiu paguosti, kad didelė dalis apsinuodijimų grybais yra kaip sunkaus maisto padarinys. Grybai savo sudėtyje turi chitino ir mes jų nesuvirškiname, daugumą grybų išeina nepakitę, tik permalti“, – paaiškino L.Zdanavičius.

Gydytojas, kad dažna klaida grįžus iš miško – soti ir riebi vakarienė, nes žmonės nekantrauja paskanauti pririnktų grybų. Skrandis naktį taip pat nori pailsėti.

„Patys pavojingiausi grybai duoda kitokį apsinuodijimą, simptomai dažnai pasireiškia tik po 8–12 valandų. Būna stiprus viduriavimas ir tik po to pykinimas, vėmimas“, – sakė L.Zdanavičius.

Kitą dieną pasireiškęs apsinuodijimas gali rodyti, kad žmogus suvalgė žalsvąją musmirę. Jos sudėtyje esantis nuodas – labai galingas, bet laiku sureagavus priešnuodis žmogų gali išgelbėti.

Į gydytojus kreiptis būtina kreiptis per pirmą parą nuo simptomų pasireiškimo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.