Nepaisant plačiai paplitusio informavimo apie cholesterolio įtaką sveikatai, dislipidemija išlieka viena iš labiausiai nepripažintų sveikatos problemų mūsų visuomenėje. Kodėl siekiant suvaldyti dislipidemiją susiduriama su sunkumais ir kokios prevencijos priemonės yra būtinos siekiant apsisaugoti nuo komplikacijų?
Cholesterolis savaime nėra pavojingas. Tai nepakeičiama struktūrinė medžiaga, kurios 30 proc. gauname su maistu, o 70 proc. — pagaminama mūsų kepenyse.
Cholesterolis yra vienas būtiniausių žmogaus organizme esančių riebalų, padedančių palaikyti gerą sveikatos būklę: jis formuoja organizmo ląstelių sieneles, dalyvauja hormonų, vitamino D gamyboje, taip pat užtikrina galvos smegenų ir nervų sistemos palaikymą.
Visgi ši medžiaga dažniau siejama su širdies ir kraujagyslių ligų grėsmėmis, o ne jo teikiama nauda. Taip yra dėl to, kad žmogaus organizme yra du pagrindiniai cholesterolio tipai, kuriuos žmonės dažnai vadina „geruoju“ ir „bloguoju“.
Šie pavadinimai atsirado dėl jų skirtingų funkcijų: DTL-Chol, arba vadinamas „gerasis“, padeda transportuoti cholesterolio perteklį iš kraujagyslių atgal į kepenis, kur jis yra pašalinamas.
Tuo tarpu MTL-Chol, kurį kartais vadiname „bloguoju“, kaupiasi ant kraujagyslių sienelių, formuodamas riebalų apnašas ir trikdydamas kraujotakos veiklą bei gyvybiškai svarbias širdies funkcijas. Būtent padidėjusi MTL-Chol koncentracija kraujyje yra vadinama dislipidemija, o tai — viena pagrindinių širdies ligas sukeliančių būklių.
Vienas didžiausių iššūkių yra atpažinti padidėjusį MTL-Chol kiekį kraujyje, nes žmogaus kūnas apie šios problemos buvimą retai išduoda aiškiais išoriniais simptomais. Dažnai pacientai apie padidėjusį MTL-Chol kiekį sužino tik atlikus profilaktinį cholesterolio kiekio kraujyje tyrimą (lipidogramą) arba jau pasireiškus pirmiesiems širdies ligų simptomams.
Dislipidemijos priežastys gali būti įvairios
Dislipidemija atsiranda dėl įvairių priežasčių, įskaitant genetinius ir su gyvenimo būdu susijusius veiksnius. Pirminė dislipidemija siejama su genetiniu polinkiu, dėl kurio cholesterolio koncentracija kraujyje gali padidėti net ir sveiką gyvenimo būdą praktikuojančiam žmogui. Šio įgimto polinkio pakeisti ar sustabdyti nėra įmanoma, tačiau ankstyva pirminės dislipidemijos diagnostika leidžia numatyti galimas grėsmes ir pritaikyti atitinkamas prevencines priemones.
Kita vertus, antrinės dislipidemijos atsiradimą dažnai lemia su gyvenimo būdu susiję veiksniai. Tai apima tokius neigiamus įpročius kaip per didelis alkoholio vartojimas, rūkymas, perteklinis angliavandenių vartojimas arba nepakankamas fizinis aktyvumas. Be to, stresas taip pat gali būti svarbus dislipidemijos rizikos veiksnys.
Skirtingai nei genetika, gyvenimo būdas gali būti keičiamas, taip sumažinant arba visiškai pašalinant dislipidemijos poveikį. Nepaisant to, kiekvienas asmuo yra unikalus, todėl svarbu individualizuoti dislipidemijos prevencijos ir gydymo strategijas, atsižvelgiant į konkretaus asmens rizikos veiksnius ir aplinkybes.
Kaip galime sumažinti dislipidemijos riziką?
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos inovacijų vystymo centro inovacijų projektų vadovės Ingos Kanapeckienės teigimu, vienas didžiausių iššūkių kovoje su dislipidemija yra žinių stoka bei sąmoningumo trūkumas ir „tai galima matyti tiek tarptautiniu, tiek ir mūsų šalies mastu“. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, širdies bei kraujagyslių ligos kasmet Europoje atima apie 4 mln. gyvybių.
Lietuvoje situacija yra dar prastesnė: remiantis 2015 metais atlikto tyrimo duomenimis pirminės sveikatos priežiūros grandyje dislipidemija buvo diagnozuota devyniems iš dešimties, tai yra 89,7 proc., vidutinio amžiaus tiriamųjų. Šioje sudėtingoje kovoje nepadeda ir tradiciniai metodai: „Nors antilipidiniai vaistai yra skirti daugumai pacientų, šių vaistų efektyvumas yra nepakankamas“, — pabrėžia LSMU Sveikatos inovacijų vystymo centro inovacijų projektų vadovė. Didelė gydytojų apkrova ir ilgos eilės taip pat riboja medicinos darbuotojų galimybes efektyviai reguliuoti gydymą ir stebėti kraujo riebalų pokyčius.
Atsižvelgiant į tai, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirtingumo, sergamumo ir pablogėjusios gyvenimo kokybės priežastis, yra būtina imtis inovatyvių sprendimų. LSMU Sveikatos inovacijų vystymo centras nusprendė sujungti mokslinius tyrimus, naujausias technologijas ir praktinius sveikatos priežiūros metodus bei, kviesdamas bendradarbiauti skirtingų sričių specialistus bei pacientais, vysto inovatyvius sprendimus, kurie gali padėti personalizuoti gydymą, didinti pacientų sąmoningumą ir efektyvinti gydymo procesus: „Tik veikdami kartu galime užtikrinti, kad inovatyvūs sprendimai sumažins širdies ir kraujagyslių ligų sukeltą naštą mūsų visuomenei“, — teigia LSMU Sveikatos inovacijų vystymo centro atstovė.
Susidūrus su tokia sudėtinga problema kaip dislipidemija, kiekvienas pasiūlymas ar sprendimo būdas, galintis pagerinti pacientų gyvenimo kokybę ir sumažinti ligos sukeltą naštą, yra labai svarbus.
Dėl šios priežasties LSMU sveikatos inovacijų vystymo centras nusprendė imtis aktyvių veiksmų — jau penktąjį kartą organizuojamas hakatonas suvienys skirtingų visuomenės sektorių atstovus, kurie intensyvių kelių dienų dirbtuvių metu ieškos inovatyvių technologinių būdų spręsti dislipidemijos keliamiems iššūkiams.
„Hakatono metu mes suburiame įvairių sričių atstovus bei sukuriame erdvę, kurioje jie gali keistis žiniomis bei patirtimi, taip atrasdami tinkamus problemos sprendimus. Siekiame formuoti tarpdisciplinines komandas, kurias sudarytų įvairių sričių studentai, sveikatos priežiūros specialistai, pacientai, mokslininkai bei visi, kam rūpi ši problema“, – tvirtino Inga Kanapeckienė. Be abejo, tokie renginiai kaip „Hospiton Cardio. Choleterol Hack“ yra neatsiejami nuo šiuolaikinio požiūrio į sveikatos priežiūros problemų sprendimą. Tai sudaro stiprų pagrindą ilgalaikiam bendradarbiavimui tarp įvairių sektorių atstovų, skatina tęstinį mokymąsi ir adaptaciją prie kintančių sveikatos priežiūros aplinkybių.
„Hakatone aktyviai dalyvauja ir industrijų lyderiai: jie pataria, mentoriauja ir dalijasi savo patirtimi. Mūsų tikslas yra sukurti prototipą, kuris būtų pastebėtas investuotojų ir greitai patektų į rinką. Suprantame, kad pagrindinė sukurto prototipo nauda — pagalba pacientams, kurie yra pagrindiniai šio kūrybinio proceso klientai“, – priduria LSMU inovacijų projektų vadovė. LSMU bei hakatono partneriai, Kauno klinikos ir KTU „Startup space“, tikisi, jog renginys suburs bendruomenę bendraminčių bei ekspertų, kurie kartu įveiks cholesterolio iššūkius, taip sumažinant mirštamumą nuo širdies bei kraujagyslių ligų.
