Sąnariams sustiprinti ir gerai nuotaikai palaikyti – patarimai senjorams

Fizinis aktyvumas svarbus bet kokio amžiaus žmogui. Ir ne tik fizinei būklei palaikyti – judėjimas turi įtakos ir gerai emocinei savijautai. Vaistininkė Virgilija Bečelytė ir draugystės pokalbius senjorams siūlančios „Sidabrinės linijos“ steigėja Kristina Čiuželienė ragina senyvus asmenis judėti kiek leidžia jėgos – tegu tai tampa kasdienės darbotvarkės elementu.

Fizinei veiklai kasdien reikėtų skirti bent 30 minučių, sako vaistininkė.<br>lrytas.lt koliažas
Fizinei veiklai kasdien reikėtų skirti bent 30 minučių, sako vaistininkė.<br>lrytas.lt koliažas
Virgilija Bečelytė<br>Pranešimo siuntėjų nuotr.
Virgilija Bečelytė<br>Pranešimo siuntėjų nuotr.
Senjoras<br>123rf nuotr.
Senjoras<br>123rf nuotr.
Kristina Čiuželienė<br>Pranešimo siuntėjų nuotr.
Kristina Čiuželienė<br>Pranešimo siuntėjų nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Oct 11, 2023, 12:26 PM, atnaujinta Oct 11, 2023, 2:58 PM

„Fizinei veiklai kasdien reikėtų skirti bent 30 minučių. Tai ypač svarbu senjorams. Kitu atveju organizme prasideda raumenų atrofijos (silpnėjimo) procesas: žmogui darosi vis sunkiau pradėti judėti, atsistoti, ima skaudėti įvairias kūno dalis“, – akcentuoja „Camelia“ vaistininkė V. Bečelytė.

Judėjimas, primena vaistininkė, yra visų gyvybinių procesų variklis, leidžiantis užtikrinti ne tik gerą sąnarių, raumenų, vidaus organų veiklą, bet ir palaikyti emocinę būklę, tinkamą miego kokybę bei pastovų energijos lygį dieną.

Fizinio krūvio metu organizmas išskiria daugiau endorfinų – laimės hormonų, kurie slopina stresą, sukelia palengvėjimo ar netgi palaimos būseną.

Pati pradžia – sunkiausia

Mankštų ir fizinių pratimų senjorams šiandien galima atrasti įvairiausių: kineziterapeutai organizuoja įvairius jogos ar pilateso užsiėmimus, poliklinikose taip pat organizuojamos mankštos grupės, kur specialistai atidžiai prižiūri sportuojančius senjorus. Tie, kurie naudojasi kompiuteriu, įvairių fizinių pratimų gali atrasti ir socialinėse platformose.

Vaistininkė pabrėžia, kad prieš pradėdamas aktyviai sportuoti, vyresnio amžiaus asmuo turėtų pasitarti su savo gydytoju ir tik tuomet prisijungti prie sporto treniruočių. Ir net tada svarbiausia judant nepersistengti. 

„Pradėti aktyviau gyventi galima tiesiog kasdien išeinant pasivaikščioti ar kilimą liftu pakeičiant laiptais. Fizinis krūvis neturi būti didelis – net ir minimalus judėjimas padeda stabilizuoti raumenis, gerina lankstumą, kraujotaką bei stiprina kaulus“, – paprastais mankštos pratimais dalijasi V. Bečelytė. Ji primena ir tai, kad svarbu pasirinkti tinkamą aprangą bei avalynę.

Vaistininkė įvardija, kad mankštą galima atlikti dar nė neišlipus iš lovos: ištempti rankas, pirštus, kilnoti kojas, padaryti keletą atsilenkimų. „Jei iš namų išeiti nepavyksta, pasivaikščiokite aplink stalą, keletą kartų per dieną pakilnokite rankas į viršų ir šalis, atsisėskite ir vėl atsistokite“, – pataria V. Bečelytė.

Ji sako, jog vyresniame amžiuje mūsų kūnas ir sąnariai yra trapesni, todėl pratimai neturėtų būti daromi per jėgą. Kūnas turi išlikti stabilus, neturėtume jausti diskomforto ar skausmo. Todėl geriau sportuoti mažiau, nenaudoti visos turimos jėgos, bet nepersitempti ir nesusižaloti.

Kai reikia tik paskatinimo

Daliai garbingo amžiaus žmonių pasivaikščiojimas lauke ar kasdienė mankšta yra sudėtingi ar net neįmanomi dėl fizinės negalios, bet kartais – ir dėl emocinės būklės.

„Sidabrinės linijos“ steigėja, skambučių centro vadovė Kristina Čiuželienė dalijasi, jog į negatyvias nuotaikas panirusiems senjorams gali nesinorėti nei mankštintis, nei vaikščioti. O kompanija, kuri valingai ištrauktų iš namų, paskatintų judėti, irgi ne visada greta.

Tokiu atveju žmogus įsisuka lyg į užburtą ratą: nejuda, nes nėra nuotaikos, o nėra nuotaikos, nes kūnas sustingęs, ir tai dar labiau kenkia emocinei savijautai.

 „Sidabrinė linija“ vyresnio amžiaus žmonėms pirmiausia siūlo savanorių ar kitų senjorų draugiją pokalbiams telefonu. Net ir vyresnio amžiaus senjorams, kurie dėl fizinės negalios paprasčiausiai negali palikti savo namų, pašnekovo pasakojimai apie lapais nuklotus takelius, išgirstus paukščių balsus ir gaivų miško kvapą gali padėti nusikelti į vaizduotės pasaulį ar prisiminimus ir vien taip pagerinti emocinę sveikatą. Gal tai ir nesumažins kūno skausmų, bet, tikėtina, sustiprins dvasines jėgas, reikiamas juos išgyventi.

Gali padėti ir „nuotolinis“ pasivaikščiojimas, kai senjoras ir jo pašnekovas mankštinasi judėdami savais miestų ar kaimelių maršrutais. Ir abi puses stiprina žinojimas, kad kitame telefono „gale“ – palaikantis žmogus. „Kartais užtenka, kad mūsų savanoris paskambinęs padrąsina bei „palydi“ pro duris savo vyresnio amžiaus draugą į polikliniką ar į parduotuvę“, – pasakoja  K. Čiuželienė.

Abi ekspertės sutaria, kad didžiausia klaida yra galvoti, kad fizinis aktyvumas – tai maratonų bėgimas ar sunkios treniruotės sporto salėje. Geriau jaustis gali padėti ir kasdieniai namų ruošos darbai, nesudėtingi judesiai lovoje, neleidžiantys sustingti raumenims, net ir lengvas minkšto kamuoliuko pamaigymas rankose, padedantis neprarasti pirštų jėgos ir judrumo.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.