Profilaktikos svarba nuvertinama
Šeimos gydytojos žodžiais, net ir sveikiems žmonėms, kurie neturi nusiskundimų, kartą per metus svarbu apsilankyti pas šeimos gydytoją ir atlikti profilaktinius tyrimus.
„Neretai nutinka taip, jog būtent tikrinantis profilaktiškai aptinkami pakitę kraujo tyrimo rodikliai, atlikus instrumentinius tyrimus taip pat nustatoma pakitimų: pavyzdžiui, atsitiktinai randama geležies stokos anemija, padidėjęs cholesterolio kiekis, vidaus organų pakitimų, kurie ilgą laiką gali būti nejaučiami.
Laiku diagnozavus pakitimus, skyrus gydymą, įmanoma užkirsti kelią rimtesniems susirgimams ar lėtinėms ligoms vystytis. Kartais pacientai net nesusimąsto, jog jaučiamas bendras nuovargis, mieguistumas gali būti net tik įtempto gyvenimo pasekmė, bet ir pradiniai sudėtingų ligų simptomai“, – komentavo L. Kisieliūtė.
Bendras kraujo tyrimas gali parodyti organizme vykstantį uždegimą, mažakraujystę, alergiją, gali įspėti apie plintančias infekcijas, padėti įtarti onkologines ligas, nors akivaizdžių simptomų pacientas nejaučia. Papildomai, anot pašnekovės, rekomenduojama įvertinti gliukozės ir cholesterolio koncentraciją kraujyje, inkstų funkcijos rodiklius, skydliaukės hormonus, kartais, individualiai vertinant paciento gyvenimo būdą, galimus sveikatai nepalankius veiksnius, anksčiau persirgtas ligas, gali būti skiriamas kepenų fermentų tyrimas, šlapimo rūgšties koncentracijos kraujyje tyrimas, bendras šlapimo, išmatų tyrimas. Prireikus, skiriami informatyvūs instrumentiniai tyrimai: vidaus organų echoskopija, elektrokardiograma, akispūdžio matavimas.
Profilaktiniai tyrimai, atsižvelgiant į paciento amžiaus grupę ir sveikatą, gali būti atliekami ir dažniau nei kartą per metus.
Jei šeimos nariai serga lėtinėmis ligomis, žmogus turi žalingų įpročių, dirba kenksmingomis sąlygomis – kai kurios profesijos gali būti susijusios su didesne rizika ateityje susirgti rimtomis lėtinėmis arba onkologinėmis ligomis – sveikata turėtų rūpintis dar atidžiau.
Papildomi profilaktiniai tyrimai skiriami ir pacientams, kuriems diagnozuotos lėtinės ligos. Pavyzdžiui, jei žmogus serga cukriniu diabetu, kas tris mėnesius jam rekomenduojama kartoti glikozilinto hemoglobino tyrimą, vartojantiems varfariną – periodiškai atlikti kraujo krešumo tyrimą. Sergantiems skydliaukės ligomis – tirotropinio hormono tyrimą arba kitus skydliaukės hormono tyrimus.
Šių ligų primena nepamiršti
Plaučių rentgenograma – dar vienas tyrimas, kurio vengti nevalia, ypač jei jį atlikti rekomenduoja gydytojas. Asmenims, kurie dirba kenksmingomis sąlygomis, rūko, plaučių rentgenogramą reikėtų atlikti kartą per metus ar dvejus.
„Tuberkuliozė – klastinga ir gana paplitusi infekcinė liga, kurios simptomus atpažinti nėra paprasta. Pajutus silpnumą, prakaituojant naktimis, krentant svoriui, kostint ilgiau nei 3 ar daugiau savaičių, atsikosint skrepliais ar krauju, karščiuojant, būtina būtina pagalvoti ir apie plaučių tuberkuliozę, ypač jei darbe tenka daug bendrauti su žmonėmis“, – priminė šeimos gydytoja.
Apie skiepus, pasak pašnekovės, taip pat svarbu pagalvoti net ir nesant rizikos grupėje ar neturint lėtinių ligų. Kaip pastebi gydytoja, pastaruoju metu pacientai vis aktyviau patys domisi galimybe pasiskiepyti: tiek nuo sezoninių ligų – gripo, COVID-19, pneumokokinės infekcijos, tiek pakartotinai skiepijantis nuo stabligės.
Tirtis privalu visiems
Dalis žmonių vengia tikrintis, nes bijo išgirsti onkologinės ar kitos lėtinės ligos diagnozę, nors, kaip pabrėžia medikai, anksti diagnozuotos ligos gydymas paprastai būna lengvesnis ir trunka trumpiau. Nors nemokamos onkologinių ligų ankstyvosios diagnostikos programos skirtos tam tikro amžiaus pacientams, kiekvienas, prasčiau besijaučiantis, nerimaujantis, turintys onkologine liga sergantį giminaitį, gali kreiptis į šeimos gydytoją ir pasikonsultuoti.
Kai kurie profilaktiniai tyrimai, pavyzdžiui, krūtų echoskopija, pakankamai informatyvus. Kraujo tyrimų rodiklių pakitimai, kurių nesiseka koreguoti taikant tam tikrą gydymą, medikus taip pat gali anksti įspėti apie galimas rimtesnes lėtines arba onkologines ligas.
„Profilaktiniai tyrimai gali tapti pirmu atspirties taškas, ypač įtariant lėtines ar onkologines ligas“, – pabrėžė šeimos gydytoja.
Nemažai prevencinių programų, skirtų onkologinėms ligoms diagnozuoti, skirtos žmonėms nuo 50 metų, tačiau onkologiniai susirgimai vis dažniau nustatomi kur kas anksčiau. Taigi, konkrečios amžiaus ribos, kada reikėtų suskubti tikrintis sveikatą nėra, net labai jauniems žmonėms profilaktiniai tyrimai būtina, į juos, pasak šeimos gydytojos, reikėtų pasižiūrėti rimtai, nenumoti ranka.
Medikė pasidžiaugė, jog jei anksčiau į ją dažniau kreipdavosi turintys nusiskundimų, viešojoje erdvėje vis garsiau kalbant apie ligas ir dalijantis skaudžiomis istorijomis, kai kurie žmonės rimčiau susirūpina savo sveikata. Taigi, pastaruoju metu vis daugiau pacientų tikrinasi profilaktiškai, dar neturėdami jokių nusiskundimų.
Daugiau apie ligų prevencines programas, kurios yra nemokamos ir finansuojamos iš PSDF rasite čia.
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
