„Kaitinimasis pirtyje yra naudingas mūsų fizinei ir emocinei sveikatai. Juk vien šiluma ir drėgmė padeda atsipalaiduoti, mažina raumenų įtampą ir skatina organizmo detoksikaciją. Ir visgi tai organizmui yra didelis darbas ir fizinis stresas. Jei žmogus sveikas, pirtis gali pakrauti jį energijos, tačiau jei pirties mėgėjas negaluoja – šis po to jaus tik dar didesnį nuovargį, o ne atsipalaidavimą“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.
Ką turėti su savimi pirtyje?
Vaistininkė pasakoja, kad jeigu kompanijoje nėra augalams alergiškų žmonių, pirtyje galima naudoti įvairius eterinius aliejus. Anot jos, aromaterapija valo kvėpavimo takus, atpalaiduoja ir turi antibakterinių savybių.
„Mėtų aliejus pirtyje gaivina ir veikia kaip antiseptikas, eglių – stimuliuoja kraujotaką ir palengvina kvėpavimą, kalnų pušų – ramina ir stiprina nervus, apelsinų – atpalaiduoja, o eukaliptų – padeda gydyti peršalimo ir kvėpavimo takų ligas. Taip pat pirtyje rekomenduojama pertis vantomis – toks masažas pagerina ne tik odos, bet ir vidaus organų kraujo apytaką bei didina prakaitavimą, taip iš organizmo geriau pašalinant šlakus“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.
Prieš einant į pirtį, vaistininkė pataria nepamiršti nusivalyti makiažą ir nusiprausti po šiltu dušu be muilo. Po pėrimosi vantomis galima nusiprausti su muilu ar geliu, tačiau jų neįtrinant į odą stipriai, kad neišryškėtų kapiliarai. Geriausia rinktis prausimosi priemones, kurių sudėtyje būtų lanolino, vitaminų ir augalų pastų.
Ko vengti pirtyje?
„Deja, ne visiems žmonėms galima drąsiai mėgautis pirties malonumais. Pavyzdžiui, sergantiems bronchine astma geriau neiti į garinę arba turkišką pirtį, kur daug drėgmės. Tokiais atvejais geriau rinktis sauną, kur oras sausesnis – iki 5–25 proc., ir ne per daug šiltas – 60–70 proc. laipsnių šilumos.
Tačiau ypatingai saunose visiems be išimties patariama neperkaisti ir rinktis žemesnę temperatūrą, nes priešingu atveju gali nukristi kraujospūdis ir žmogus netekti sąmonės“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.
Pirtyje pajutus silpnumą ar oro trūkumą, būtina išeiti į poilsio kambarį, atsigerti vandens, arbatžolių arbatos ir pailsėti. Visgi, vaistininkė pataria, ką reikėtų daryti, jeigu žmogus perkaito pirtyje: „Išveskite jį į vėsesnę patalpą, paguldykite, pakelkite kojas, aplink judinkite oro sroves. Jeigu žmogus sąmoningas, duokite atsigerti kambario temperatūros vandens ir kvieskite greitąją pagalbą.“
Po pirties – į ledinį vandenį
Žiemą daugelis žmonių mėgsta po pirties atsigaivinti lediniame vandenyje. Vaistininkė įvardija, kaip į šiuos kontrastus reaguoja mūsų organizmas:
„Pripratinę savo organizmą prie temperatūrų skirtumų, užsigrūdiname ir sumažiname peršalimo, bakterinių ir virusinių ligų riziką. Šaltis sukelia stiprų ir teigiamą šoką organizmui.
Jis paskatina didelį impulsą mūsų centrinei nervinei sistemai, išsiplėtusios įšilusio organizmo kraujagyslės ir kapiliarai susitraukia, į vidaus organus priplūsta daugiau kraujo. Tuo pačiu metu išskiriamas didelis adrenalino kiekis, visos ląstelės pradeda dirbti sinchroniškai, atsistato širdies pulsas, atsikratoma toksinų pertekliaus bei valosi oda“, – teigia E. Ramaškienė.
Visgi, vaistininkė pasakoja, kad pirtis ir maudynės lediniame vandenyje yra skirti ne kiekvienam. Pavyzdžiui, neužsigrūdinusiam žmogui vienkartinės maudynės eketėje po pirties gali iššaukti ginekologines ligas, šlapimo pūslės uždegimą, prostatitą, gali paūmėti reumatinės, plaučių ir sąnarių ligos. Taip pat nepatariama to daryti, jei sergama tromboflebitu, širdies nepakankamumu, tulžies pūslės akmenlige, hemorojumi.
Teisinga maudynių lediniame vandenyje rutina
Maudantis eketėje reikia laikytis tam tikrų taisyklių. Būtent jas išskiria vaistininkė: neplaukti toli nuo kranto, nešokti į vandenį, o įnerti ir išnerti, tuomet pasitrinti kūną, nusišluostyti ir greitai apsirengti.
„Nestoviniuokite ir ilgai nebūkite eketėje. Pradedantiesiems maudynės gali trukti 5–15 sekundžių, o patyrusiems – iki 1–1,5 minutės. Po maudynių sušildykite kūną atsargiai. Nepulkite gerti karštų skysčių, taip pat venkite karšto dušo ar pirties, nes tokiais atvejais kūnas gali nukreipti atšalusį kraują į širdį ir padidinti širdies smūgio riziką“, – pasakoja E. Ramaškienė.
