Vėl išpopuliarėjus maudymuisi lediniame vandenyje atgimė pirčių – karštų saunų – populiarumas. Daug kur Šiaurės Europoje duris atveria naujos viešosios ir privačios saunos, o esamos pirtys yra perpildytos lankytojų.
Pirmosios pirtys buvo žemėje iškasta duobė su akmenų krūva dugne, jos buvo kaitinamos ugnimi.
„Įkaitus akmenims duobė būdavo uždengiama vata, šiaudais arba durpėmis, o tada ant akmenų būdavo pilamas vanduo, kad susidarytų garas“, – BBC aiškino folkloristė ir Rytų Suomijos universiteto pirčių kultūros tyrinėtoja dr. Dalva Lamminmäki.
Airijoje atrandama ankstyvųjų pirčių, kurios pastatytos dar bronzos amžiuje. Saunos ir pirtys taip pat buvo paplitusios senovės islamo pasaulyje, Meksikos ir Šiaurės Amerikos vietinių gyventojų kultūrose.
Lietuvoje archeologų rasti pirmieji pirties židiniai siekia 12 tūkst. metų, o seniausios išlikusios pirties liekanos kartu su vantomis yra iš XIV amžiaus. Metraščiai mini, kad pirtyse maudėsi Lietuvos kunigaikščiai, o Vilniuje jau XV amžiuje buvo daug viešųjų pirčių. Naujausiais laikais būtent Lietuvoje atgimė vanojimo tradicija, vyko vanojimo čempionatai, čia veikia ir pirmoji pasaulyje pirties akademija.

