Pakankamo skysčių kiekio suvartojimas turi ypatingą galią ir yra svarbus kraujospūdžio kontrolei, sako gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius.

Reikia bent 2 litrų per dieną. Sriuba, arbata ir vaisiai – irgi skysčių šaltiniai. Pavyzdžiui, vienas didelis obuolys, du pomidorai turi 100 ml. skysčių.

„Esame pastebėję, kad tinkamo skysčio kiekio palaikymas tiek jauno, tiek vyresnio žmogaus racione yra labai svarbus“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė R.Kubilius.

Šis klausimas ypatingai aktualus šiltuoju metų laikotarpiu, kai organizmas, veikiant karščiui, su prakaitu į aplinką išskiria daugiau skysčių. Koją pakišti gali ir tai, kad vyresni žmonės linkę nejausti troškulio.

[[ge:lrytas:lrytas:31255692]][[ge:lrytas:lrytas:31341772]]

„Vyresniems nei 65 m. amžiaus pacientams būna sutrikusi ir termoreguliacija, žmogus nejaučia troškulio. Kaip užtikrinti, kad pacientas suvartotų pakankamai skysčių? Tai – savotiškas iššūkis gydytojams ir artimiesiems, reikalaujantis daug pastangų.

Savo šeimoje turime 97-erių metų senelį. Namiškiams tenka įdėti daug pastangų, kad jis kasdien suvartotų bent pusę litro skysčių papildomai“, – pasakojo R. Kubilius.

Tiesa, profesorius pastebėjo, kad skysčių svarbos kartais neįvertina ir jaunimas.

„Šiandien konsultavome trisdešimties su trupučiu metų amžiaus žmogų, kuris atvykęs skundėsi padidinto kraujospūdžio liga. Jis aktyvus – per savaitę sportuoja nuo 3 iki 6 valandų. Paklausiau: „Kiek išgeriate skysčių?“

„Jaučiu, kad mažai“, – atsakė jis. Sportuodamas suvartoja iki litro vandens, o dar išgeria kelis puodelius kavos, kuri pasižymi šlapimą varančiu poveikiu. Žmogus turėtų stengtis suvartoti patartiną skysčių kiekį“, – pabrėžė R.Kubilius.

Profesorius pažymėjo, kad vanduo iš čiaupo beveik neturi elektrolitų. Todėl skysčių racioną verta papildyti mineralizuotu vandeniu.

„Reikėtų palaikyti balansą. Nėra gerai, jeigu žmogus vartoja vien krano vandenį. Tikriausiai tai priklauso ir nuo Lietuvos regiono, bet prisimenu atvejį, kai dėl kritiškai sumažėjusio elektrolitų kiekio organizme pas mus pateko kaunietis. Dėl virškinamojo trakto ligos, pacientas turėjo vartoti daug vandens.

Pasirodo, jis gėrė tik vandenį iš čiaupo ir dėl to jo organizme dramatiškai sumažėjo elektrolitų, kas sąlygojo širdies būklės pablogėjimą“, – pasakojo R.Kubilius ir pridūrė, kad su atsarga skysčius turėtų vartoti asmenys, kuriems diagnozuotas širdies nepankankamumas, t.y. būklė jautri didesniam suvartojamo skysčio kiekiui.

[[ge:lrytas:lrytas:31421546]]

Pagerėja organizmo audinių aprūpinimas krauju

Į profesoriaus akiratį prieš kelias dienas pateko mokslinis tyrimas, kuriame vyresnio amžiaus pacientams sergantiems periferine arterijų liga (kojų kraujagyslių aterosklerotinė liga, kuomet einant lygiu keliu kojose atsiranda skausmas, praeinantis sustojus ar paminkdžikavus) siekta padidinti suvartojamo skysčio kiekį.

Tyrimo rezultatus R.Kubilius apžvelgė asmeninėje „Facebook“ paskyroje:

„Tyrėjai išsikėlė tikslą 66–77 metų pacientams, greta skiriamo medikamentinio gydymo, užtikrinti, kad per dieną jie suvartotų bent 2–2,5 litrus skysčių ir papildomai baltymo (kiaušinis, baltyminiai milteliai), leisiančio padidinti osmosinį slėgį, taip išlaikant reikiamą skysčių tūrį kraujagyslėse.

Gauti rezultatai nustebino:

– po 6 mėn. pacientų nueinamas atstumas be sustojimo prailgėjo vidutiniškai nuo 100 m. iki 535 m.;

– ėjimo laikas prailgėjo nuo 1,3 min iki 6,3 minutės.

[[ge:lrytas:lrytas:31421552]]

Tyrimo metu pastebėti ir kiti padidėjusio kasdienio skysčio kiekio suvartojimo privalumai:

– septyniems tyrime dalyvavusiesiems, po tinkamos hidratacijos nebesikartojo migrenos priepuoliai;

– trims pacientams, pradėjusiems vartoti daugiau skysčių, sumažėjo parkinsoninis tremoras;

– pacientai, sergantys osteoartritu, skundėsi mažesniu sąnarių ir raumenų skausmu;

– pacientams, kuriems buvo diagnozuota aterosklerotinė žarnų liga, sumažėjo ir išnyko pilvo skausmai;

– pacientui, kuriam dėl lėtinės miego aterijos okliuzijos 3–4 k. per dieną kartojosi silpnumo ir sąmonės pritemimo epizodai, po reikiamo skysčio kiekio suvartojimo daugiau minėti simptomai nebesikartojo;

– 2 pacientams, sergantiems širdies angina, po hidratacijos simptomai taip pat palengvėjo.

Ar tai galime paaiškinti? 5 proc. kūno skysčių yra kraujagyslėse, o esant nepakankamam jų suvartojimui, dėl sumažėjusio kraujo tūrio, audiniuose blogėja kraujo perfuzija ir tėkmė. Padidėjus hidratacijai, gerėja tėkmė ir pratekančio kraujo kiekis. Arteriolių sienelėje yra stiprus raumeninis sluoksnis, o nesant pakankamos tėkmės jos gali visiškai užsiverti, taip sumažindamos audinių aprūpinimą krauju“, – paaiškino profesorius R.Kubilius.

Profesorius R. Kubilius įvardijo, kas padeda sutvarkyti kraujospūdį: tai turi stebuklingą galią