Jau Aristotelis tikėjo, kad Mėnulis turi didelę įtaką nervų ligoms bei epilepsijos atsiradimui. Jau nustatyta, kad pilnatis neturi įtakos epilepsijai, bet gali turėti įtakos kitos etiologijos traukuliams.
Tačiau kalbant apie kitas nervų ligas, atrodo, kad Aristotelis iš dalies buvo teisus. Paskutiniai moksliniai tyrimai parodė, kad pilnatis iš tikrųjų turi įtakos bipolinių sutrikimų klinikos pasunkėjimui – nustatyta, kad pagreitėja kaita tarp depresijos ir maniakinių fazių.
Beje, Turkijos mokslininkų tyrimas atskleidė mėnulio fazių įtaką migrenos eigai. Vaikų klinikos pacientams padažnėdavo migrenos priepuoliai, kai Mėnulis būdavo jaunas, o per pilnatį galvos skausmų atakos sutrumpėdavo.
Populiarioje literatūroje apstu teiginių, kad Mėnulio pilnaties metu dažnai pasireiškia įvairūs elgesio sutrikimai – žmonės tampa impulsyvūs, nervingi, net paūmėja lėtinės ligos, o kai kuriuos individus apima ir apatija. Ar iš tikrųjų taip yra – atsakymą bandė surasti daugelio šalių mokslininkai.
37 rimtų mokslinių studijų išplėstinė analizė parodė, kad nėra statistiškai patikimo ryšio tarp įvairių Mėnulio fazių ir žmonių elgesio pokyčių. Beje, miego laboratorijose atlikti tyrimai taip pat atskleidė, kad pilnaties metu žmonės penkiomis minutėmis vėliau užmiega, 20 min. miega trumpiau ir per visą miego periodą 30 min. būna mažiau gilaus miego.
Galima būtų daryti išvadas, kad kai kurie asmenys pilnaties metu dėl nepilnaverčio miego tikrai gali jaustis nepilnai pailsėję ir sudirgę.
Įdomu ir tai, kad kito tyrimo metu atlikti laboratoriniai tyrimai parodė, jog kelios dienos prieš pilnatį kraujyje sumažėja testosterono bei melatonino, kuris atsakingas už miegą, koncentracija, kas, matyt, gali paaiškinti miego sutrikimus. Atrodo, kad pilnatis gali paveikti ir kitus laboratorinius parametrus.
Indijos mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, jog pilnaties metu kraujyje padidėja gliukozės koncentracija, į ką, matyt, reikėtų atsižvelgti, tikrinant pacientus dėl diabeto. Kadangi apie Mėnulio fazių įtaką testosterono koncentracijai jau buvo paminėta, o buitiniame lygmenyje internetinėje erdvėje teko skaityti įvairių nuomonių dėl Mėnulio įtakos reprodukcinei funkcijai bei vaikų gimimui, tikriausiai, realią situaciją gali atskleisti moksliniai tyrimai.
Didelį atgarsį kažkada sukėlė tyrimo rezultatai, gauti iš Kioto ligoninės. Išanalizavus 1000 gimdymų, paaiškėjo, kad, esant „supermėnuliui“ (situacija, kai yra pilnatis, ir Mėnulis yra maksimaliai priartėjęs prie Žemės) vaikų gimė ženkliai daugiau. Laikraščiai mirgėjo antraštėmis „Supermėnulio vaikų bumas“. Be abejo, pasaulyje padaugėjo tikinčių Mėnulio fazių įtaka vaikų gimimui.
Vienas iš tyrimų rėmėsi tik 8395 atvejų analize. Straipsnio autoriai pateikė sensacingus rezultatus – per pilnatį vaikų gimė 14,7 proc.daugiau, lyginant su kitomis Mėnulio fazėmis.
Tuo tarpu Šiaurės Karolinoje (JAV) buvo išanalizuota 0,5 milijono gimdymų 5 metų periodu – jokio ryšio tarp Mėnulio fazių ir gimusių vaikų skaičiaus nerasta, ką patvirtino ir Kalifornijos universiteto (JAV) mokslininkų analogiškas tyrimas.
Ispanijoje buvo išanalizuota 120 metų laikotarpiu kaimiškuose regionuose registruoti gimimai per 1484 Mėnulio ciklus – irgi nerasta jokio ryšio tarp Mėnulio fazių ir vaikų skaičiaus. Tuo tarpu, prancūzų mokslininkai, ištyrę virš 5,9 milijono gimimų per 16 metų periodą, konstatavo, kad ženkliai didesnis gimimų skaičius yra per Mėnulio jaunatį.
Ko gero, ne taip jau svarbu, kada gimsta vaikai, bet svarbu, kad jie gimsta ir kad jų gimtų kuo daugiau.
