Žmogaus organizmas negali pats pasigaminti šių riebalų rūgščių, todėl jų gauti galima su maistu arba vartojant maisto papildus.
Pasak ankstesnių tyrimų, omega-3 rūgštys susijusios su mažesne demencijos ir širdies ligų rizika, taip pat geresne akių sveikata. Netrūksta duomenų ir apie omega-6 rūgščių naudą: jos gali padėti sumažinti antrojo tipo diabeto riziką ir uždegimą organizme.
Jei to maža, pasirodo, kad omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys taip pat gali apsaugoti nuo kelių rūšių vėžio. Taip skelbia naujas tyrimas, atliktas Džordžijos universitete (JAV) ir publikuotas žurnale „International Journal of Cancer“.
Mažesnė tikimybė susirgti vėžiu
Šiam tyrimui buvo panaudoti Jungtinės Karalystės (JK) biobanko duomenys, apėmę daugiau nei 250 tūkst. gyventojų sveikatos informaciją. Daugiausia dėmesio skirta omega-3 ir omega-6 kiekiui jų kraujyje ir sergamumui 19 konkrečių vėžio rūšių.
Pasak tyrimo autorių, iki šiol trūko sėkmingų bandymų patikimai įvertinti omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių poveikį sveikatai. Tačiau jie giria savo metodą ir pabrėžia, kad rėmėsi objektyviais rodikliai – laboratorinių tyrimų parodymais.
„Riebalų rūgščių kiekio kraujyje matavimai yra objektyvūs biožymenys, atspindintys žmogaus su maistu gaunamą omega-3 ir omega-6 kiekį“, – aiškino tyrimui vadovavęs Džordžijos universiteto docentas Kaixiongas Ye.
Pasak jo, ankstesni tyrimai parodė, kad žmonės, kurių organizme yra didesnis omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių kiekis, 20 proc. rečiau miršta nuo vėžio. Tačiau šįkart norėta sužinoti, kokią įtaką tai turi onkologinės ligos atvejams.
Vėžiu susirgo apie 30 tūkst. tyrimo dalyvių. Tyrėjai nustatė, kad didesnis omega-3 ir omega-6 kiekis kraujyje buvo susijęs su mažesniu sergamumu vėžiu.
Tyrimo dalyviai, kurių kraujyje buvo didelis omega-3 kiekis, rečiau sirgo virškinimo sistemos, įskaitant storosios žarnos ir skrandžio vėžį, taip pat plaučių vėžiu.
Tiems, kurių kraujyje buvo daugiau omega-6, sumažėjo rizika susirgti 14 iš 19 vėžio rūšių, įskaitant smegenų, skydliaukės, inkstų, šlapimo pūslės, plaučių, kasos ir storosios žarnos vėžį.
„Šios išvados patvirtina, kad siekiant sumažinti vėžio riziką reikia vartoti daugiau nesočiųjų riebalų, t. y. omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių“, – teigė K.Ye.
Tiesa, yra viena išimtis. Pastebėta sąsaja tarp omega-3 riebalų rūgščių ir didesnio sergamumo vėžiu. Tai nėra naujiena, bet mokslininkai šios tendencijos paaiškinti negali.
Ką dėti į lėkštę?
Registruotos dietologės Monique'os Richard teigimu, tyrimo rezultatai nestebina, nes gerai žinoma, kad įvairių sveikų riebalų rūgščių vartojimas yra labai svarbus viso organizmo sveikatai.
„Maiste, kuriame gausu omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių – žuvyje, riešutuose, sėklose ir įvairiuose jūrų gėrybėse – taip pat yra daug kitų naudingų maistinių medžiagų, tokių kaip baltymai, mineralai ir vitaminai, pavyzdžiui, kalis, selenas, kalcis, E, A ir D vitaminai. Visi jie kartu padeda palaikyti stiprią sveikatą“, – pabrėžė M.Richard.
Ji turėjo patarimų, kaip padidinti riebalų rūgščių suvartojimą ir visų pirma ragino peržvelgti savo mitybą.
Maisto produktai, kuriuose gausu omega-3, omega-6 riebalų rūgščių:
Augalinės kilmės šaltiniai:
– linų sėmenys;
– ispaninio šalavijo sėklos;
– graikiniai riešutai;
– sojų pupelės;
– jūros dumbliai;
– saulėgrąžų sėklos;
– tofu;
– špinatai ir žaliosios lapinės daržovės.
Gyvūninės kilmės šaltiniai:
Šaltųjų vandenų žuvys, kuriose mažiau gyvsidabrio, yra gausios omega-3 riebalų rūgštimis. Suaugusiam žmogui per savaitę patariama tokią žuvį valgyti 2 kartus per savaitę. Tinka lašiša, skumbrė, ančiuviai, sardinės, silkė, tunas, upėtakiai ir menkės.
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.
