Vyro senelis Juozas Lapšys buvo tarpukario Lietuvos karininkas, dalyvavęs 1934 metų voldemarininkų puče ir dėl to buvęs priverstas palikti kariuomenę. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje jis išvyko į Vokietiją, o 1948-aisiais persikėlė į Australiją.
J.Lapšys Adelaidėje buvo aktyvus lietuvių bendruomenės narys, 1974 metais prisidėjo prie Baltijos šalių išeivių reikalavimo, kad Australijos ministras pirmininkas atšauktų sprendimą pripažinti Lietuvą SSRS sudėtine dalimi, o ne okupuotu kraštu.
Nors N.Lapsio mama Kathryn buvo škotė, šeima gyveno Adelaidėje, tad berniukas kartu su broliu Linu savaitgalius leisdavo pas senelius iš Lietuvos – Bronę ir Juozą.
„Mano senelis reikalavo, kad pramoktume lietuvių kalbos, o močiutė rūpinosi, kad susipažintume su lietuviška virtuve ir kultūra. Per šventes ragaudavome tradicinius patiekalus. Iš vaikystės turiu daug prisiminimų, kaip per Velykas dažėme kiaušinius ir ridenome margučius“, – pasakojo N.Lapsys.
Meile lietuviškai kultūrai pavyko užkrėsti ir N.Lapsio žmoną Carrol. Po vestuvių moteris net pasikeitė pavardę pagal mūsų šalyje jau nykstančią tradiciją – tapo Lapsiene.

